Pinigus taupo
„Swedbank“ Lietuvoje duomenimis, vyrai sudaro apie 60 procentų investuojančių asmenų, moterys – tik apie 40 procentų. Tačiau situacija liūdina ne tik Lietuvoje. Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės G. Žigienės, tendencijos panašios visame pasaulyje.
„Tik XX a. antroje pusėje moterims apskritai buvo suteikta teisė į tam tikrus finansinius veiksmus, net į nuosavybę. Tai aš kviesčiau labai nesistebėti tomis tendencijomis, nes jos iš tiesų yra natūralios, ir nedaryti tos konfrontacijos. Stereotipai ir lyčių dalykai yra svarbūs veiksniai, bet iš tiesų mes tą pagrindą ir pamatą turime atėjusį iš labai toli“, – laidoje kalbėjo ji.
Profesorė pastebėjo, kad vis dėlto Lietuva ties vienu rodikliu galėtų pasitempti. IMD Pasaulio konkurencingumo centro (IMD World Competitiveness Centre) pateiktoje ataskaitoje pagal finansinį raštingumą Lietuva rikiuojasi 55 pozicijoje iš 64 reitinguojamų šalių. G. Žigienės teigimu, maža to, šis skaičius kasmet prastėja.
„Kuomet sukiesi finansų pasaulyje, atrodo, kad viskas aišku, kas yra tos investicijos, akcijos, obligacijos, kriptovaliutos, NFT ir panašiai. Bet ateikite į giminės susitikimą ir paklauskite tetos apie investicijas ir apskritai finansų valdymą. Tai žinios, geriausiu atveju, būtų apie taupymą“, – sakė ji.
G. Žigienė pastėbėjo, kad ir įvairūs tyrimai rodo, jog moterys yra labiau linkusios taupyti nei investuoti. Jos nuomone, tai vėlgi susiję su lyties prigimtimi – kaupti gerovę, stengtis, kad resursų užtektų artimiausiam laikui ir pan.
Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon“ vadovė E. Džiugytė kvietė į šias tendencijas žiūrėti pozityviau. Jos teigimu, investuojančių moterų daugėja ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Reikėtų atkreipti dėmesį nebent į tai, kad bendras investuotojų skaičius, sudėjus vyrus ir moteris, Lietuvoje yra žemesnis nei kai kurių gerą investavimo istoriją turinčių šalių.
„Amerikoje beveik visą didžiąją fondų investavimo dalį, net ne per fondus, o tiesiogiai, sudaro fiziniai asmenys. Kuo aš labai nustebau. Ir ta tendencija ateina ir pas mus, kad pasiruošusių investuoti ir norinčių tai daryti kiekis stipriai auga, jiems tiesiog trūksta to pirminio žingsnio, to pirminio mygtuko paspaudimo pirkti“, – sakė ji.
Santūresni tikslai
Pasak „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistės G. Ilekytės, moterys ne tik dažniau renkasi pinigus kaupti, o ne investuoti, bet ir investuodamos pasirenka atsargesnes investicines priemones. Pavyzdžiui, vietoje akcijų renkasi Vyriausybės skolos popierius, kurie pasižymi mažesne rizika. Taip pat išsikelia santūresnius tikslus.
„Pavyzdžiui, susitaupyti arba investuoti į senatvę. Vyrai dažniau kelia tikslą uždirbti, kad reikia kažkokią grąžą gauti po 3–5 metų, o moterys kelia santūresnius, taupymo sumetimais primestus, tikslus. „Swedbank“ duomenimis, žvelgiant į vidutinį investicijų krepšelį, vidutinis investuotojas vyras investuoja trečdaliu daugiau nei moterys“, – paskojo ekonomistė.
Tai, kad vyrai investuoja didesnėmis sumomis, pasak specialistės, lemia ir atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų, kuris šiuo metu siekia apie 11 proc., t. y. daugiau nei 100 eurų per mėnesį nuo vidutinio atlyginimo. Apie šią socialinę problemą laidoje užsiminė ir profesorė G. Žigienė.
„Mano anksčiau minėto tyrimo duomenimis, mes iš tiesų gan aukštai reitinguose esame pagal dirbančių moterų skaičių pasaulyje ir užimame ketvirtą vietą. Tai štai susidaro paradoksas: finansinis raštingumas žemas, moterų, dirbančių rinkoje, yra, pridėkime skirtumą tarp atlyginimų, lyties, mažesnę toleranciją rizikai ir turime kokteilį, kuris ir lemia tokius skirtumus. Kituose tyrimuose, ne tik Lietuvoje, lyčių nelygybė įvardijama kaip viena iš didžiausių priežasčių, dėl ko moterys investuoja mažiau.
Kas yra natūralu: jeigu gauname mažesnį atlyginimą, patenkiname būtiniausius poreikius – galbūt atostogos ar tam tikri pirkiniai, taupymas ir tarsi jau tam paskutiniam žingsniui – investavimui – norėtųsi tų lėšų, kurios iki to laiko yra panaudojamos kitiems tikslams“, – pridūrė ji.
Be to, viena iš priežasčių, kodėl moterys nėra linkusios investuoti, kaip teigė ekonomistė G. Ilekytė, yra investavimo terminologija. Pastaroji pradedančiajai investuotojai neretai išsprogdina akis, ji išsigąsta ir nusprendžia nepradėti.
„Pradedi domėtis investavimu ir tada pamatai „meškos“, „balandžiai“ įvairūs ir iš tikrųjų kartais sunku suprasti, kas tai yra. Ir tuo metu tau atrodo, kad reikia labai daug informacijos, jog galėtum pradėti investuoti. Iš tikrųjų turime įvairių problemų, ko pasekoje matome, kad moterys investuoja šiek tiek rečiau ir mažesnėmis sumomis“, – aiškino finansų specialistė.
Moterys atsargesnės
Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon“ vadovė E. Džiugytė aiškino, kad moterys taip atsargiai elgiasi su pinigais, kad neretai taupymas joms atstoja investicijas. O svarstančios apie investavimą ar jau tai darančios stengiasi turėti kuo daugiau žinių.
„Lietuvos moterų išsilavinimas ir edukacija yra labai aukšti ir mes tikrai turime daug informacijos ir galimybių priimti ją iš aplinkos. Tik mes visada labai mėgstame turėti jos papildomai ir tikrai būti tikros, kad čia geras sprendimas. Priminsiu ir sau, ir kitoms: dažniausiai tu niekada nebūsi visiškai tikra ir to nereikia. Užtenka tos informacijos, svarbiausia pradėti tai daryti, domėtis, kad ir mažesniais žingsniais investuoti“, – laidoje aiškino finansų ekspertė.
Kaip pastabėjo KTU profesorė G. Žigienė, moterys neretai ne tik jaučia žinių stygių, bet ir bijo konsultuotis su aplinkiniais, mat bijo pasirodyti neišmanančios.
„Tai – labai perspektyvu ir reikėtų pamąstyti finansų institucijoms, investiciniams fondams apie tai, kas yra tas žmogus, pas kurį moterys ateis pasiklausti patarimo. Pasirodo, tyrimai rodo, kad labai dažnai jos nusivilia po pirmojo pokalbio su investicijų patarėju.
Būtent šioje vietoje ir slypi labai didelė rizika. Jeigu moteris ateis nenusiteikusi rizikingai investuoti, o investicijų patarėjas sakys, kad dabar labai geras metas, čia bus „bulių rinka“ ir dabar viskas kyla, ji išsigąsta ir žengia žingsnį atgal“, – kalbėjo moteris.
Moterims sekasi geriau
E. Džiugytė pastebėjo, kad būtent dėl to, jog moterys kur kas dažniau įvertina rizikas, joms investuoti sekasi geriau nei vyrams.
„Joms sekasi geriau, todėl, kad jos mėgsta tokį tobulą instrumentą, Ir kai aš skatinu žmones pradėti investuoti, visada antras mano sakinys būna, kad pirmiausia – pradėkite, o antrasis – „stop loss“ (liet. maksimalus nuostolio lygis). Kas reiškia, kad kai kaina nukrinta žemiau, iškart įvyksta sandoris ir nebegali dar daugiau rizikos prisiimti.
Moterys kur kas dažniau naudoja šitą priemonę apdrausti savo investicijas. Jos tikrai nebūtinai mažiau rizikingai investuoja ar pasirenka priemones, kurios turėtų labai mažą riziką, bet jos moka apsisaugoti ir moka naudoti instrumentus, kurie mažina riziką“, – laidoje kalbėjo pašnekovė.
Be to, moterys yra nuosaikesnės: dažniausiai nustatytos strategijos laikosi ir jos nekeičia bėgant laikui. „Finansų rinkos turi tą ypatybę nubausti tuos, kurie per aktyviai prekiauja ir per intensyviai nori dalyvauti, visur suspėti. Statistiškai moterys turi savo strategiją, jos laikosi ir tai duoda geresnę grąžą“, – teigė ekspertė.
Dar vienas aspektas, užtikrinantis moterims didesnę sėkmę investavimo procese, pasak „Monsoon“ vadovės, yra nuoseklumas.
„Amerikos specialiųjų pajėgų tyrimas parodė, kad moterys nuoseklesnės. Simuliacijos metu, jei į nelaisvę paima vyrą ir grasina, kad susidoros su moterimi, vyrai visada išduoda paslaptį. Jeigu į nelaisvę paima moterį ir pasako, kad susidorosime su vyru, moterys niekada neišduoda paslapties. Jos labai nuosaikiai laikosi savo tikslo ir mato bendresnį paveikslą, kur jos eis toliau – kokiu tikslu jos tai daro“, – pasakojo E. Džiugytė.