Netradiciškai savo pinigus investuojanti Justė: tai turi išliekamąją vertę ir negali būti lyginama su akcijomis ar kriptovaliutomis

Moterys investuoja vangiau nei vyrai, o svarstančios pradėti, neretai vis dar persekiojamos įvairiausių baimių. Todėl renkasi pinigus kaupti ir taupyti oriai senatvei ar kitiems ateities tikslams. Tačiau investuojančios tai daro sėkmingiau nei vyrai – yra atsargesnės, nuoseklesnės, investuoja mažesnėmis sumomis ir renkasi alternatyvias investacines priemones. Tad į ką investuoja šiuolaikinės moterys?

Ateityje daugės investuojančių

„Viena iš priežasčių yra, kad jos labiau mėgsta gyventi čia ir dabar, ir galvoja, kad kai ateis senatvė, tada ir žiūrėsim, kas bus“, – sakė Vilniaus gatvėje sutikta praeivė, paklausta, kodėl moterys rečiau ir mažiau investuoja nei vyrai.

Kita tikino, kad jos labiau bijo, o štai vyrai linkę labiau rizikuoti.

„Labiau gal skirtumas yra tai, kad ne investuoja rečiau arba mažiau, bet tai daro kitaip. Ką mes galime pastebėti, kad investuoja saugiau šiek tiek. Jos gal labiau linkusios į saugumą, vyrai galbūt aštriau ir rizikingiau investuoja. Vadinasi, jeigu ir yra skirtumas tarp moterų ir vyrų skaičiaus, jo neliks ir netolimoje ateityje“, – teigė vyriškis.

Dar vienas praeivis tikino, kad pats investuoja akcijų rinkoje, renkasi investuoti į naftos pramonės akcijas, tačiau ir jo nuomone, investuojančių moterų ateityje bus daugiau.

„Daugėja moterų ir versle. Tai automatiškai ir investavimą daugiau renkasi“, – sakė jis.

O štai vaikus auginanti mama kalbėjo, kad moterys turi daugiau atsakomybių aprūpinti šeimą ir vaikus, todėl mažiau rizikuoja.

„Iš tikrųjų yra investicijos, kurios yra saugios, tai gal moterys ten investuoja? Ne, moterys investuoja į batus ir į grožį“, – svarstė kita gatvėje sutikta pašnekovė.

Investuoja į meną

Justė Jonutytė – investavimo į šiuolaikinį meną specialistė. Škotijoje ji studijavo meną ir verslą. Šia investavimo sritimi moteris domisi jau 15 metų, o pati į meno kūrinius investuoja daugiau nei dešimtmetį. Jos teigimu, menas yra viena iš investavimo formų. Tik čia reikia turėti daugiau žinių, nes investavimas į meną neretai reiškia investavimą platesne prasme.

„Kai aš investuoju į jauno kūrėjo darbą, į šiuolaikinį meną, aš investuoju ne su tikslu iš to užsidirbti. Nors žinau, kad greičiausiai tai, ką įsigysiu – nenuvertės, priešingai – kūrinio kaina netgi kils, bet kartu aš investuoju į Lietuvos ateitį, Lietuvos reprezentaciją užsienyje, į to menininko karjerą“, – teigė ji.

Ji investavusi pinigus į akcijas ir į kriptovaliutą. Tai, pasak moters, investavimas edukaciniais tikslais. Šioms investavimo formoms ji skiria lėšas ne taip reguliariai, kaip meno kūriniams. Jos asmeninėje kolekcijoje yra Jono Meno, Antano Sutkaus kūrinių. J. Jonutytės teigimu, daugeliui investavimas į meną atrodo labai neprognozuojama sritis. Tačiau ji įsitikinusi, kad meno pasaulyje egzistuoja labai daug pragmatiškumo.

„Yra labai daug faktorių ir netgi tam tikri algoritmai pagal kuriuos vadovaujantis gali užtikrinti savo investicijos saugumą ir galbūt netgi kainų augimą“, – tikino moteris.

Pasak J. Jonutytės, investavimas į šiuolaikinį meną vertinamas rizikingiau, nei investavimas į klasikinius kūrinius. Paveikslai ir skulptūros laikomos saugesne investicija, nei instaliacijos ar videomenas.

„Aš noriu dažnai atskirti: arba tu ateini su tikslu investuoti ir auginti finansinę vertę, arba tu ateini įsigyti meno kūrinio savo namams, kuris tau patiktų. Dažnu atveju didžiausią grąžą duos tie kūriniai, kuriuos tu nebūtinai nori matyti savo svetainėje, namuose ar ofise.

Tie investuotojai, kurie ateina į meno sritį su tikslu užsidirbti iš to, jie dažnai laiko savo meno kūrinius ne namuose, o muziejinio tipo sandėlyje. Jie gali 20–30 metų neištraukti to kūrinio iš sandėlio, nedaryti jo prieinamo visuomenei, o laukti tinkamo meno rinkos momento, kada bus palankiausia perparduoti turimą kūrinį.

Vienas kelias yra investuoti į tai kaip į aistrą ir tikėtis, kad finansai eis šalia, o kitas būdas – jūs pasirenkat atsiriboti nuo meno estetinės vertės, bendraujate tik su meno ekspertais. Patikimiausias būdas samdytis meno investavimo konsultantą, kad jums patartų pagal jūsų poreikius ir norus saugiausią ir didžiausią gražą duodančią sferą meno istorijoje arba šiuolaikiniame mene“, – pastebėjo meno žinovė.

Moters teigimu, meno rinkoje egzistuoja nemažai žaidėjų – ne tik menininkai, bet ir galerijos, muziejai, stambūs kolekcionieriai. Egzistuoja ir mados bangos, kurios vieną kūrėją pakelia į aukštumas, o kitus nuleidžia į užmarštį.

Jei tik įmanoma, visada rekomenduoju pirkti ne tiesiai iš menininkų, o iš komercinių galerijų. Tai yra didžiulis kainos garantas. Pirkit iš tų galerijų, kurios kviečiamos į „Frieze“ meno mugę, „Art basel“, „Paris Internationale“, „Nada mugę“. Tos mugės yra tam tikri garantiniai ženklai, kuri yra viena iš dviejų šimtų kuri gali parodyti tą meną kuris aktualus ir muziejams lyderiaujantiems ir kolekcionieriams“, – sakė ji.

Reikia didesnio kapitalo

Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon“ vadovė Eglė Džiugytė laidoje kalbėjo, kad moterys išties mėgsta rinktis alternatyvas: meną, vyną, keramiką ir panašius dalykus.

„Mano vieno kolegos, kuris užkietėjęs makleris ir prekiauja kiekvieną dieną, žmona yra sėkmingesnė investavime, nes dalis investicijų yra į „Chanel“, „Dior“ ir „Louis Vuitton“ akcijas, o kita yra į rankinukus. Išskirsčiusi ir diversifikavusi savo portfelį per skirtingas priemones, ji savo portfelyje turi alternatyvų“, – pasakojo specialistė.

Pasak Kauno technologijų universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Gerdos Žigienės, tokios investicijos reikalauja didesnio pradinio kapitalo. Tai galioja ir minėtoms rankinėms.

„Tiesa, mačiau neseniai vieną straipsnį, kad investicijos į rankinukus buvo sėkmingesnės nei į dalį akcijų indeksų. Tai – tikrai visai neblogos investicijos. Aš dar sakyčiau, kad norint rinktis tokias investicijas, reikia labai daug specifinių žinių. Norint investuoti į meno rinką, tu turi pakankamai daug domėtis, žinoti kūrėjus. Taip pat ir su rankinukais – atrodo paprastas dalykas, bet yra skirtingi modeliai, skirtingos medžiagos ir visus tuos dalykus reikia labai gerai išmanyti.

Norint pasirinkti tokias investicijas, jas gali rinktis tokie žmonės, kuriems tai yra hobis ir jie sukasi toje srityje. Tokioms investavimo grupėms reikia ir pakankamai nemažai kapitalo ir čia neišeitų nusipirkti po dalelę – užtrauktuką, kišenę. Čia taip nesigauna. Mums reikėtų turėti vieną sumą ir tuomet ją investuoti. Tai tas periodinis investavimas gaunasi šiek tiek sudėtingesnis“, – kalbėjo profesorė.

Primena tradicines priemones

KTU profesorė patarė žmonėms nepamiršti pensijų fondų, kaip perspektyvių investicijų.

„Neapsiribokite tik II pakopa, yra ir III pakopa, yra dar ir vyriausybių vertybiniai popieriai, kurie duoda galbūt ne tokią didelę grąžą, bet yra saugumo“, – apie kur kas saugesnes alternatyvas kalbėjo G. Žigienė.

Pasak „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistės Gretos Ilekytės, pradedant investuoti ji rinkosi iš tų įmonių ir sektorių, kuriais ji tiki asmeniškai. Nesvarbu, ar tai būtų energetikos ar technologijų sektorius.

„Buvo taip, kad aš pavyzdžiui naudojuosi tos įmonės paslaugomis ir aš tikrai tikiu, kad tos paslaugos yra labai vertingos, kad jos turi ateitį, arba aš matau tą sektorių, kuris taip pat manau, kad ateityje turėtų generuoti pakankamai didelę grąžą arba tapti labai svarbiu. Tai čia priklauso nuo asmeninio žmogaus pasirinkimo, bet visą laiką pradžiai akcentuočiau tą, kad pabandykite atrasti tas įmones, kurių paslaugomis jūs patys naudojatės. Ir tuomet galbūt svarstykite arba apie tą sektorių, arba apie tą konkrečią įmonę ir tai padės bent jau atsispirti.

Kai investuoji į tą įmonę, kurią tu pažįsti, daug lengviau suprasti, daug labiau norisi ir sekti, kaip ta vertė keičiasi, kokius dividendus generuoja, tai mano patarimas tikriausiai būtų toks: tikrai nebūtina žiūrėti, ką kiti daro, nes kiekvienas esame skirtingas, kiekvienas turime skirtingą rizikos lygį ir tai yra asmeninis pasirinkimas ir asmeninis principas“, – aiškino ekonomistė.