Lietuvoje bet kokios kalbos apie pinigus dažnai laikomos neetiškomis, tačiau kylant kainoms bei infliacijai gali atrodyti neišvengiamos. Visgi, net pasiteiravimas apie įsigyto daikto kainą ar noras pasitarti, kiek per šventę „į vokelį dės“ artimas žmogus – nėra mandagus.
Peržengti ribas – labai paprasta
Gali atrodyti normalu dėl tam tikrų dalykų apie pajamas bei kainas kalbėtis su artimaisiais ar kolegomis, tačiau etiketo žinovė Alvyda Jasilionytė pabrėžia, kad teirautis kito asmens apie pinigus nedera: „Yra puikus posakis „nelįsk į kito kišenę“. Jei tai nesusiję su darbo/ paslaugos atlygiu ar partneryste, derybomis, – tai nedera nieko klausti. Jei norisi padėti kam nors, kas stokoja, galima padėti savo nuožiūra. Jei norite padovanoti pinigų kokia nors proga, tai galite klausti apie ką svajoją, galbūt kam nors taupo, kiek tas daiktas ar paslauga kainuoja ir panašiai“.
Anot jos, ribos peržengiamos visada, kai klausiama: kiek mokėjai, o paskui aptarinėjama, kiek daug žmogus sau leidžia, arba – kiek uždirbi ir kitokiomis panašiomis situacijomis, jei tai tiesiogiai nesusiję su klausiančiuoju ar jo teikiama paslauga.
Nenuostabu, kad lietuviai ne visada žino, kas dera ir nedera šiuo klausimu. Okupacijos metais užsidirbti gebėję žmonės laikyti arogantiškais ir net sukčiaujančiais. Lygybę propagavusioje santvarkoje turėti pakankamai pinigų reiškė būti kitokiam. Psichologas Marius Daugelavičius tai įvardijo kaip vieną iš priežasčių, kodėl nemokame ir net vengiame kalbėtis pinigų tema.
„Ne visi linkę kalbėti apie pinigus, taip gali būti dėl šeimos tradicijų. Jeigu joje kalbama apie pinigus, tai išmoksta ir vaikai. Jei ši tema – tabu, tada ir suaugus gali būti sudėtinga kalbėti. Taip pat esame „paveldėję“ tikėjimą iš tarybinės kultūros, kad pinigai yra kažkas nepadoraus, negero ir smerktino. Anksčiau turintiems pinigų galėjo kilti ir realus pavojus, persekiojimo grėsmė. Per daug metų susidarė pinigų, kaip blogo dalyko, vertinimas“, – sakė psichologas.
Kokiais atvejais etiška kalbėtis apie pinigus?
Daugeliu atveju verslo įvaizdžio konsultantė pataria pinigų neaptarinėti, visgi yra situacijų, kuomet nereikėtų bijoti pasirodyti neetišku. A. Jasilionytės teigimu, pinigai yra viena iš temų, kurios rekomenduojama neliesti, nebent nori kažką drauge nuveikti ar kažkam padėti be jokio atlygio. Taip pat gali būti situacija, kai derinama paskola ir palūkanos ar panašiais atvejais.
Paklausta, ar etiška investuojančio žmogaus paprašyti patarimų bei pasiteirauti, kiek jis investuoja, kiek pavyksta uždirbti, specialistė atkreipė dėmesį į klausiamojo situaciją: „Nedera apie tai klausti, nes žmonės nemėgsta kalbėtis apie praradimus ir nuostolius.
Paprastai nekalba, nepatarinėja, nes nenori prisiimti atsakomybės, išvengti kaltinimo, kai investicijos rizikingos. Geriausiai eiti pas tos srities konsultantus, nes jie iš to duoną valgo“.
Kai kuriose šalyse pinigų tema kalbama labai atvirai, o lietuviai – kuklesni, tačiau M. Daugelavičius įsitikinęs, kad kalbėtis apie tai svarbu: „Amerikoje, kitose Vakarų šalyse yra normalu kalbėti apie pinigus. Auklėjimas taip pat susijęs su pinigais, vaikai mokomi, kaip su jais elgtis. Visai kitokia verslo bei investavimo kultūra, vyksta edukacija nuo ankstyvo amžiaus. Pas mus tai jaučiama mažiau. Pati pinigų tema nėra bloga, net labai reikalinga. Gerai mokėti uždirbti ir elgtis su pinigais. O mes kuklūs todėl, kad nesame išmokę apie tai kalbėti“.
Kalbos apie pinigus gali tapti pagyromis
Viena iš nenoro atsakyti į klausimus apie finansus ar juos užduoti priežasčių gali būti baimė pasirodyti pagyrūnu. Pasak psichologo, kai kuriais atvejais žmonės taip elgiasi net sąmoningai. Jei apie pinigus kalbama pabrėžiant, kad vienas uždirba mažiau, kitas – daugiau, tai gali būti pagyros. Todėl svarbu pasirinkti, ką ir kaip kalbėti šia tema.
„Jei pašnekovų pajamos ženkliai skiriasi, pinigų tema, tarkime, draugų rate gali būti slidoka. Jei supratimas apie finansus – panašus, pajamos taip pat ženkliai nesiskiria, ši tema neturėtų kelti nesklandumų. Kalbant apie pinigus visada svarbiausias dalykas – pokalbio tikslas. Pagyrų girdėjimas nėra malonus niekam“, – aiškino M. Daugelavičius.
Anot jo, kai kuriose šalyse milijonieriams nėra gėda važinėti visuomeniniu transportu. Labai turtingiems žmonėms nėra svarbu pabrėžti turimo pinigų kiekio, nes jiems tai – instrumentas, padedantis sukurti kažką naudingo. Kuo žmogus turi mažiau pinigų, tuo svarbiau jam pabrėžti, kad turi jų daug. Jis aiškino, kad noras pabrėžti pinigų turėjimą yra statuso reikalas, pagarbos siekis.
Net įprasti klausimai gali būti nederami
Poreikį pasiteirauti ar pasitarti apie pinigus gali sukelti kasdienės situacijos, tarkime, gavus kvietimą į vestuves – kilti klausimas, kokią sumą dovanoti jaunavedžiams. Ar prieš pokalbį su vadovu dėl atlyginimo didinimo – pasiteirauti, kiek uždirba tas pačias pareigas užimantis kolega.
Etiketo žinovė kategoriška net ir šiais atvejais. Jos teigimu, nepaisant to, kad Lietuvoje vis dar didžiulis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų, klausti apie tai, kiek uždirba kitas žmogus – nemandagu. O tai, kiek norite uždirbti pats – tik derybų su vadovu objektas.
Norint dovanoti pinigų svarbia proga, A. Jasilionytė pataria ne klausinėti kitų, o pasukti galvą pačiam: „Paprastai įvertiname, kur vyksta pobūvis ir kiek tokioje vietoje kainuotų priėmimas, dar reikėtų pridėti, kad liktų ir dovanai“.
M. Daugelavičius pridėjo ir atsakymą į neretam kylantį klausimą – kiek dera žinoti apie partnerio ar sutuoktinio finansinę padėtį. Anot jo, santykiuose reikėtų turėti bendrą biudžetą, bet kartu ir kiekvienam savų pinigų. Dėl bendro biudžeto tariamasi – kiek atidedama, kur leidžiama ir panašiai.
„Apie asmeninius partnerio pinigus nebūtina visko žinoti. Kiekvienam savo pinigų reikėtų turėti kasdienėms išlaidoms ir finansinę pagalvę netikėtai pasikeitusių aplinkybių atvejui. Gyvenime nutinka visko, todėl turėti santaupų reikėtų nepaisant to, esi santykiuose, ar ne“, – patarė psichologas.