Prispausdino per daug pinigų
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, kalbant apie dabartinę ekonominę situaciją – rekordinę infliaciją ir prasidėjusią paniką finansų rinkose, turėtume galvoti ne tik apie karą. Suirutės pradžia, pasak jo, prasidėjo dar gerokai anksčiau. Po pasaulinės 2008-ųjų metų krizės centriniai bankai stipriai sumažino palūkanų normas, padidino pinigų pasiūlą. O prasidėjus pandemijai, iki šiol nekilusias palūkanų normas dar labiau sumažino ir į rinką įliejo dar daugiau pinigų.
„Centriniai bankai, grubiai sakant, spausdino pinigus, vyriausybės juos skolinosi už nulines arba neigiamas palūkanas ir dalino į kairę ir į dešinę. Taip buvo visose išsivysčiusiose valstybėse. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) tai darė su didžiausiu entuziazmu, bet Europoje irgi matėme tokių pavyzdžių. To pasekmė investuojantiems buvo labai džiugi – kylančios akcijų ir nekilnojamojo turto (NT) kainos, kriptovaliutų brangimas. Iš esmės brango viskas – net tai, kas neturėjo jokios vertės.
Centriniai bankai jautė spaudimą sumažinti palūkanas, kad užtikrintų, jog nedidės nedarbo lygis, nebus masinių bankrotų. Daug daugiau žmonių džiaugiasi, kai yra nemokami pinigai, nei kai keliamos palūkanų normos. Atspausdiname vieną trilijoną – viskas gerai: NT kainos kyla, akcijų kainos kyla, visi laimingi, politikai laimingi. Centriniai bankai spaudė akceleratoriaus pedalą, kol infliacija kai kur pasiekė 10 procentų, kai kur 20. Dabar jiems reikia perkelti koją ant stabdžių ir manau, kad tai gerai nesibaigs“, – niūriomis ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistas.
Atvėrė Pandoros skrynią
„Synergy finance“ santykių su klientais vadovė Rena Saribekian aiškino, kad pasibaigus 2008-ųjų metų krizei, finansų rinkose investuotojai stebėjo bulių rinką – akcijų kainos tik kilo ir netgi sparčiau nei įprastai: paskutinio dešimtmečio duomenimis, metinis augimas siekė apie 16 procentų, kai įprastai per metus pakildavo iki 10 procentų.
„Per pandemiją, kai pinigų buvo įlieta dar – labai daug ir labai pigiai, į Amerikos akcijų rinkas buvo investuota 1 trilijonas dolerių. Tai yra daugiau negu per paskutinius 10-15 metų kartu sudėjus. (...) Atsirado labai daug mažmeninių investuotojų. Natūralu, jų rizikos apetitas augo, jie neturėjo patirties ir žinių, neatliko namų darbų. Jie nežinojo, kad tuos pinigus gali prarasti, nežinojo rizikų apie investicinius instrumentus, į kuriuos investuoja. Dabar matome, kad to viso pasekmė yra paniškas pardavimas“, – laidoje kalbėjo finansų ekspertė.
Pasak advokatų kontoros „Primus“ vadovaujančio partnerio Roberto Juodkos, per vienerius metus į į JAV rinką buvo įlieta 40 procentų JAV bendrojo vidaus produkto vertės. Tačiau jo nuomone, didžiausia klaida buvo pinigų dalinimas fiziniams asmenims.
„Tol, kol vyko obligacijų pirkimas, kitos visokios monetarinės priemonės ir modeliai daromi, tai tol visi naujai išspausdinti pinigai eidavo į NT ir kapitalo rinkas, augindavo aktyvų vertes. Kai tik pinigai atiteko fiziniams asmenims, pavyzdžiui, Amerikoje buvo dalinami 1400 dolerių čekiai, Europoje čia buvo visko daug dalinama, prasidėjo problema.
Tada infliacija iš kabutėse gerosios infliacijos patapo ta CPI infliacija – pradėjo brangti pienas, duona, makaronai ir visi kiti dalykai, nes staiga pas fizinius asmenis atsirado didelė masė pinigų, kuri išsiliejo į rinką“, – sakė jis.
R. Juodkos nuomone, čia iš dalies kalti centriniai bankai, tačiau labiausiai – kairiųjų vyriausybės. Jis įsitikinęs, kad kairiųjų pažiūrų politika šiuo klausimu nepasitarnavo ir praeityje.
„Infliacijos esmė yra Romoje. Imperatorius Diokletianas turėjo didelę finansinę problemą – reikėjo finansuoti karus ir visa kita. Pinigai tada buvo auksinės monetos. Ką jam reikėjo daryti? Paprastas metodas buvo šiek tiek nupjauti auksinės monetos ir atitinkamai tos pačios vertės moneta dabar turėjo mažiau aukso. Nuo to prasidėjo infliacija. Ir iš esmės infliacija sugriovė Romos imperiją.
Infliacija apskritai, jeigu pasiklausysite įvairių istorikų, yra pats didžiausias pavojus. Ji iš esmės sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, atvedė į valdžią Hitlerį, padarė daug kitų baisių dalykų. Tai – geopolitiškai, geostrategiškai ir socialiai pats pavojingiausias dalykas. Iš esmės, mes šiuo metu per kairiųjų politiką, per bandymą gelbėti, išleidome drakoną iš urvo – atidarėme Pandoros skrynią ir dabar turėsime pasekmes. Kokios jus bus? Parodys gyvenimas“, – aiškino jis.
Kaltina ir Rusją
Vis dėlto, kaip laidoje kalbėjo „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys Tautvydas Marčiulaitis, derėtų nepamiršti, kad dėl rekordinės infliacijos Europa didžiąja dalimi kenčia ir dėl Rusijos karo ne tik prieš Ukrainą, bet ir visą Europą.
„Taip, pas mus nėra tankų, bet Rusija kariauja prieš mus aktyviai. Ir šito neįvardijimas mane visada labai glumina ir labai liūdina, nes man atrodo, kad mes privalome pasakyti, kad mes turime priešą, su kuriuo aktyviai kariaujame ir kuris stengiasi mus visaip palaužti“, – sakė finansų rinkų specialistas.
Ekonomistas N. Mačiulis pastebėjo, kad Europoje vykstanti infliacija didžiąja dalimi nulemta Rusijos veiksmų, tačiau kaip ir JAV, taip ir Europoje vyko panašūs veiksnai – per švelni pinigų politika ir nepagrįstas entuziazmas.
„Pagrindinė kainų augimo priežastis yra energijos krizė, energetinių išteklių trūkumas, Rusijos tiesioginė agresija prieš Europą per energetinių išteklių priemones. Bet kadangi ir Europos centrinis bankas didino pinigų pasiūlą, mažino palūkanų normas, nedarbo lygis irgi yra nukritęs į žemiausią lygį per ketvirtį amžiaus, atlyginimų augimas įsibėgėja – galima įžvelgti ekonomikos perteklinio augimo ženklų ir dėl to ECB irgi daro tą patį, ką daro JAV Federalinių rezervų sistema. Nors turėtų daryti daug kukliau“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Didžiulis nemokamų pinigų pliūpsnis rinkose, N. Mačiulio teigimu, sukėlė visų aktyvų kainas ir pakėlė visus nuskendusius laivus iš gilaus dugno. Ne tik FED, bet ir ECB ilgą laiką vykdė perteklinio skatinimo politiką, todėl dabar jie įsprausti į kampą – kels palūkanų normas tokiais tempais, kokiais anksčiau to nėra darę, kad sukeltų recesiją ir prislopintų ekonomikos augimą.
Todėl, ekonomisto nuomone, dabar sunku atskirti, kokia dalis infliacijos yra dėl to, kad trūksta dujų ir energijos išteklių Europoje, o kokia dalis yra dėl per laisvos monetarinės politikos. Vis dėlto, visi kaltina ECB, o šis savo ruožtu nori susigrąžinti reputaciją ir turi teigti, kad yra pasiryžęs kovoti su infliacija.
„Sugrąžina mus atgal – atima tuos pinigus, kuriuos dalino. Galbūt to nereikia daryti, bet jie neturi kitos išeities. Nes jeigu to nedarys, tada bus kalti dėl to, kad yra infliacija. Ir aš nemanau, kad blogiausia yra praeityje. Dar tikrai bus daug blogiau visais aspektais“, – teigė ekonomikos ekspertas.
Pašnekovas taip pat atviravo, kad žmonės ieškodami kaltų kaltina ir komercinius bankus. Jam gyventojai rašo žinutes, klausdami, kodėl pakėlė EURIBOR. N. Mačiulio teigimu, užaugo karta, kuri iki šiol nebuvo mačiusi teigiamų EURIBOR palūkanų ir nesuvokia, kad jų dydis priklauso nuo ECB monetarinės politikos.
„Ir dar jį pakels, tol, kol visiems bus taip blogai – nebepirks butų neapžiūrėję, nematę brėžinių. Aš neseniai pietavau su vienu labai išsilavinusiu, protingu žmogumi, jis sako perku trečią butą, neapžiūrėjau, nes važiuoju į Palangą. Nežino, nei koks ten rajonas. Tik tiek, kad ten pigiau.
Tai tokių pirkėjų labai daug visur: akcijų rinkose, kriptovaliutų rinkose, nežino, ką perka. Centriniai bankai nori ir šitą užgesinti, nes buvo visiškai nepagrįsta euforija: pirk bet ką už bet kokią kainą. Vertės sąvoka buvo išnykusi, nes buvo per daug pinigų. Kol tų pinigų netruks – tol centriniai bankai nesustos“, – sakė jis.
N. Mačiulio prognozės pamažu pildosi: ECB bazines palūkanų normas kilstelėjo dar 0,75 proc. Valdančioji taryba neatmeta galimybių, kad palūkanos bus didinamos ir toliau.
Ko kadaise ėmėsi JAV?
Kalbėdamas apie palūkanų normų kilimo ateities perspektyvas, R. Juodka priminė istorines aplinkybes. 1980 metais JAV infliacija siekė 13,55 proc. O 1981 metų sausio mėnesį buvo imtasi palūkanų normų kėlimo, siekiant suvaldyti infliacijos kopimą aukštyn.
„JAV pakėlė bazines palūkanų normas iki 19,8 procento, t. y. infliacijos norma, plius 5,5 proc. Tai dabar jeigu mes turime JAV infliaciją 9 procentus, tai apskaičiuokite pridėję 5 procentus, kokios bus bazinės palūkanų normos. Aišku, dabar visi bando balansuoti tarp ekonomikos skatinimo, ekonomikos stabdymo ir jos nesulaužymo – tai yra labai sunkus uždavinys ir tikrai nėra lengvas, bet istorinis faktas rodo, kad tam, jog JAV suvaldytų infliaciją, bazinės palūkanų normos buvo 5,5 proc. didesnės už infliacijos lygį. Tai infliaciją sustabdė pakankamai greitai“, – pasakojo specialistas.
Panaši situacija buvo ir 1946 metais, kai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV infliacija staiga pakilo iki 28 procentų. Penkerius metus buvo ribojama gamyba, o visa industrija buvo skirta karinės įrangos gamybai – draudė gaminti netgi automobilius ar šaldytuvus, kad šie neatimtų gamybinių pajėgumų.
„Karas baigėsi, staiga atsileido vadelės ir infliacija pakilo, nes visi staiga pradėjo pirkti. Kas įvyko? Vėlgi, buvo pakeltos palūkanos, infliacija nukrito labai staigiai. Per metus iš esmės. O 1950 metais netgi prasidėjo defliacija.
Tai dabar mes turime panašią situaciją, nes įvyko didysis sukrėtimas – pandemija, pasaulinio lygio įvykis, kuris vyksta nedažnai: buvo dirbtinis rinkų uždarymas, toks pat dirbtinis pinigų pumpavimas į rinkas. Dabar vyksta pinigų išsiliejimas. Kai jie išsilies, jeigu mes papildomai nepumpuosime, gal ir išsikvėps“, – kalbėjo R. Juodka.