Laikosi kelių taisyklių
„Pirmoji mano investicija buvo keli tūkstančiai eurų. Vėliau investavau po kelis šimtus, kartais daugiau, kartais mažiau, bet nuolat reguliariai vis nusipirkdavau vertybinių popierių. Atsirasdavo ir koks nors viešas akcijų pasiūlymas“, – pasakojo įmonės „Bosanova“ vadovas, komunikacijos specialistas Vytautas Matulevičius.
Per kelerius metus jis suprato, kad investuoti nėra sudėtinga: egzistuoja kelios taisyklės, kurių jis stengiasi laikytis. Viena jų – nesudėti visų pinigų į vieną investicinę priemonę. Kitaip tariant, skaidyti savo turimas lėšas į skirtingas investavimo sritis.
„Nereikia ieškoti kažkokių egzotiškų tarpininkų – Lietuvoje jų apstu. Pavyzdžiui, kiekvienas mes naudojamės banku. Aš rinkausi tą banką, kuriame aš laikau pinigus. Tai – paprasčiausias variantas, kuriame aš galiu įsigyti akcijų ir obligacijų, skolos vertybinių popierių, ir fondų, kas mane turbūt labiausiai ir domina“, – teigė jis.
Vytautas prasitarė, kad neturi paskolų, tad neturi prievolės kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą atiduoti bankui. Kadangi nėra finansinių prievolių, laisviau skiria pinigus investavimui. Tačiau vyras nepuoselėja vilčių, kad investavimas leis jam praturtėti.
„Čia nėra būdas susikrauti turtus ir gyventi iš palūkanų ar pajamų, gautų iš investavimo. Tokiu atveju, tai turi būti pakankamai didelės investuotos sumos. Aš į tai žiūriu tiesiog kaip į taupymo alternatyvą, vien tam, kad kovočiau su infliacija – dabar labai madingu žodžiu kiekvieno iš mūsų lūpose.
Tai darau ilguoju laikotarpiu – 20–30 metų. Yra tas angliškas posakis: „Buy and forget“ (liet. nusipirk ir pamiršk), tai aš taip ir darau – nusiperku ir pamirštu ir tai tiesiog yra taupymo būdas su sudėtinėmis palūkanomis. Jos po tų 20–30 metų man bus rimta suma, kurią senatvėje prisidėsiu prie pensijos“, – kalbėjo investuotojas.
Ryšių su visuomene įmonei vadovaujantis specialistas įsitikinęs, kad geriausias būdas užsidirbti pinigų – įkurti savo verslą. Šią mintį jis išgirdo iš vieno investavimo eksperto ir ji jam labai patinka. Vytautas mano, kad nors rizika kuriant ir vystant verslą yra labai didelė, galima grąža bus didžiausia. Investavime jis tokių rizikų ir grėsmių neįžvelgia.
„Investavimas, jei jis protingas ir nuosaikus, nesusižavint kažkokiomis egzotinėmis priemonėmis, kaip kriptovaliutos ar kažkas kito, yra pakankamai nuobodus procesas ir aš tai laikau taupymu su pliusu“, – svarstė jis.
Lietuviai renkasi NT
Įvairių apklausų duomenimis, lietuviai dažniau rinktųsi investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT). Kaip laidoje „Investavimo akademija“ kalbėjo „Swedbank“ Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato, NT lietuviams net keturis kartus patrauklesnis už kitas finansines priemones.
„Ši investicija yra labai suprantama, lokali, apibrėžta, žmogus gali nuvažiuoti ir į ją pasižiūrėti. Tai duoda saugumo jausmą. Kai nusiperki vertybinį popierių, neretai kyla klausimas: kur jis, kas su juo vyksta? Aš manau, kad viena iš aplinkybių yra tai, jog nuo 2008–2009 metų NT kainos yra tik augančios. Tai 14 metų yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kuris palieka įspaudą mūsų atmintyje, kad o kaipgi gali būti kitaip? Jeigu 14 metų augo, tikėtina, kad ir 15-ais bus panašiai.
Galų gale, kitų investicinių instrumentų rinka pas mus yra pakankamai jauna – žinių žmonės galėtų turėti daugiau ir tokiu atveju atsirastų bent jau opcijos ar alternatyvos ir būtų galima apsvarstyti galimybę investuoti kitur. Manyčiau, finansinio raštingumo arba žinių tikrai kol kas stokojama“, – svarstė ekonomistas.
Vis dėlto, kaip pastebėjo Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, tai, kad NT patraukliausias didesnei daliai žmonių, dar nereiškia, kad tai yra priemonė, į kurią lietuviai daugiausiai investuoja.
„Kai mes klausiame, kur tu padėjai savo santaupas per pastaruosius metus, tai tik 4 proc. sako, kad padėjo į NT, kai į pensijų fondus, gyvybės draudimo produktus pinigus padėjo apie 20 proc. žmonių. Tai – patraukliausia, bet ne labiausiai naudojama investicija“, – sakė jis.
Sako trūksta žinių
„Manau, kad tik dėl žinių stokos, nes jie turbūt galvoja, kad tai yra pats saugiausias būdas. Bet čia yra klasika. O tie, kas susipažinę su investavimo galimybėmis, manau, turi žymiai platesnį akiratį“, – paklausta, kodėl lietuviai renkasi investuoti į NT, svarstė Vilniuje kalbinta praeivė.
„Ko gero labiausiai pažįstama investicija ir tiek. Todėl, kad mes finansiškai ne tiek subrendę ir raštingi, tai galvoju, kad tik dėl to“, – antrino vyriškis.
„Nežinau, nes neturi išmonės turbūt ir matyt pakankamai žinių, kur kitur galima investuoti. Manyčiau, kad trūksta raštingumo. Aš lygiai taip pat jo neturiu“, – asmenine patirtimi dalijosi vilnietė.
O štai kitų vilniečių nuomone, tai – viena saugiausių investavimo galimybių.
„Konservatyvus investavimas. Kriptovaliutų rinkoje viskas krenta žemyn, o NT kaip stovi, taip stovi“, – kalbėjo Vilniaus gyventojas.
„Gal patraukliausias, nes butai, vis tiek, jeigu jie yra nauji, jų kaina anksčiau ar vėliau kils“, – pridūrė jaunuolis.
„Todėl, kad paprasčiausias ir visiems suprantamas dalykas, apčiuopiamas“, – pasakojo vilnietis.
Viena moteris pasakojo, kad tai ypač aktuali investicija jaunimui. Jos nuomone, neturintys stogo virš galvos jaunuoliai kaupia pinigus ir investuoja į nuosavą būstą.
„Ir aš tą patį padaryčiau“, – pridūrė ji.
Skiriasi priklausomai nuo šalies
Kaip pasakojo LB Finansinio stabilumo departamento direktorius J. Markevičius, investicinių instrumentų pasirinkimus dažnai lemia ir žmogaus amžius. Nors visi žmonės NT priskirtų patraukliausiai investicijai, apklausos rodo, kad, pavyzdžiui, į kriptovaliutas dažniausiai rinktųsi investuoti jaunimas, o į auksą – vyresnio amžiaus žmonės.
„Kita vertus, anglosaksų šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ar Jungtinės Amerikos Valstijos, kur labiau išsivystę akcijų, obligacijų rinkos, žmonės turi didesnes tradicijas investuoti į pensijų fondus, akcijų rinkas. Matome, kad ten mažiau dėmesio skiriama būsto investicijoms. Rytų Europa, Pietų Europa – kitokio pobūdžio šalys, kur žmonės turi daugiau NT nei finansinio turto.
Kur yra Lietuva? Lietuva panaši į kitas Baltijos šalis. Registrų centro duomenimis, 20 proc. visų būstų Lietuvoje yra traktuojami kaip investiciniai. Tai yra mažesnės vertės būstai, perkami turint didesnės vertės būstą, kuriame gyvena pats. Toks rodiklis yra gana aukštas. Vėlgi, tradicija investuoti į finansų rinkas yra gana jauna. Dalis investuoja pensijų fonduose, čia turbūt susiję su pensijų reformomis, bet vis kita amžiaus karta žiūri į kitokias, alternatyvesnes priemones ir ten investuotojų daugėja“, – teigė Centrinio banko atstovas.
Siūlo rinktis fondus
Vis dėlto, kad ir kokį finansinį instrumentą lietuviai laikytų patraukliausiu, rinkos ekspertai patarė nesirinkti vienos investicinės priemonės, į kurią bus investuojami visi turimi pinigai. Investicijas reikėtų diversifikuoti. O jei žmogus nepatyręs arba bijo rizikų – reikėtų rinktis investicinius fondus, už kuriuos atsakingi valdytojai.
„Tam yra kelios priežastys: labai mažas įėjimo barjeras – galima pradėti nuo vieno euro, investavimo sąnaudos yra santykinai nedidelės. Investiciniai fondai yra labai įvairūs: sektoriniai – gali investuoti į NT fondus, yra regioniniai – gali investuoti į Baltijos šalių fondus, į kitokias geografijas. Kitaip tariant, jie yra balansuoti tarp skirtingų rizikų instrumentų.
Labai svarbus dalykas: yra profesionalūs fondų valdytojai, kurie užsiiminėja investicijų alokacija ir žmogui, ypatingai investuojančiam periodiškai, nereikia kas mėnesį, kas savaitę ar net kasdien sukti galvos ir jaudintis, ką čia dabar pirkti, ką analizuoti, daug skaičių, ataskaitų ir pan. Šitie dalykai padaro investavimą paprastu“, – laidoje aiškino „Swedbank“ Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.
Be to, kaip kalbėjo ekonomistas, lyginant investavimą į vertybinius popierius su investavimu į NT, derėtų atsižvelgti ir į šių investicinių instrumentų likvidumą.
„Kartais būna situacijų, kai žmogui prireikia išsiimti dalį pinigų. Tai parduoti dalį buto nėra taip paprasta, kaip parduoti kažkokią dalį savo investicinio portfelio – akciją, obligaciją arba fondo vienetą. Kai pas mus klientai ateina pasikonsultuoti, jie užsipildo tinkamumo klausimyną, kuris padeda įvertinti klientų riziką. Dažnai jie nori labai daug uždirbti, turint minimalią riziką. Deja, bet šitie dalykai eina paraleliai – didelės grąžos eina kartu su rizika ir atvirkščiai. Todėl mes pagal mūsų klientų investavimo apetitą parenkame tinkamus investicinius instrumentus“, – kalbėjo specialistas.