Kadangi tokių šeimų kaip Ilonos Lietuvoje, besikeičiant ekonominei situacijai, gali atsirasti ne viena, socialinę paramą dabar gauti lengviau, ji auga: laikinai nevertinamas paramą gauti siekiančių šeimų turtas, didėjo socialinės pašalpos ir kompensacijos už šildymą vienišiems asmenims, tapo paprasčiau gauti didesnius vaiko pinigus, augo būsto nuomos kompensacijos, numatyti terminai, per kuriuos šeimai turi būti suteiktas socialinis būstas, mokama darbo paieškos išmoka
Stereotipas apie „pašalpinius“ nyksta
Dvejų vaikų mama Ilona pasakoja, kad tik prasidėjus pandemijai, jų šeima susidūrė su keliais iššūkiais: pirma – jos vyras neteko darbo, antra – jai baigėsi antrieji vaiko priežiūros atostogų metai, o ji grįžti į darbo vietą nebegalėjo, tad jie liko praktiškai be jokių pajamų.
„Dirbau pagal terminuotą darbo sutartį, todėl žinojau, kad, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, turėsiu ieškoti naujo darbo. Pandemijos, karantino ir pasikeitusių šeimos pajamų negalėjome suplanuoti. Nors niekada neteko kreiptis į valstybę dėl paramos, šį kartą tai padarėme. Neturėjau jokių žinių, ko ir kaip prašyti, tačiau informaciją nesunkiai susiradau.
Abu su vyru kreipėmės tiek į Užimtumo tarnybą, tiek į Vilniaus miesto savivaldybę. Mums aktualiausia buvo socialinė pašalpa, didesni vaiko pinigai ir kompensacijos už komunalines paslaugas. Dar vienas svarbus faktorius, kuris leido šiek tiek atsikvėpti – galimybė sustabdyti įmokas už paskolą. Šį palengvinimą suteikė bankas, kuriame turime paskolą“, – pasakoja jauna moteris.
Pasak Ilonos, tarp aplinkinių ji pastebi, kad žmonėms vis mažiau gėda gauti tai, kas jiems priklauso: „Mūsų visuomenėje buvo gaji nuomonė, kad jei gauni valstybės paramą, tarsi esi tinginys, „pašalpinis“. Šiandien, kai darbų ir pajamų neteko patys įvairiausi žmonės, toks neteisingas suvokimas nyksta. Manau, kad tai skatina ir pati valstybės strategija: ne tik remti, bet ir skatinti aktyviai patiems ieškoti darbo, remti darbdavius, kurie žmonėms padeda grįžti į darbo rinką.“
Žmonės neskaičiavo nei savo laiko, nei jėgų
Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė pasakoja, kad socialinių pašalpų gavėjų skaičius karantino laikotarpiu, nežymiai išaugo. Ji pastebi, kad padidėjo tiek vienkartinių pašalpų gavėjų skaičius, tiek šeimų, gavusių didesnius vaiko pinigus. „Visgi, labiausiai džiaugiamės, kad tas skaičius nėra itin didelis. Tai leidžia daryti prielaidas, kad mūsų rajono gyventojų karantinas smarkiai nesupurtė, kaip, galbūt, kitur“, – sako specialistė.
Kiekvieną mėnesį į Lazdijų savivaldybę kreipėsi apie 1800 gyventojų dėl didesnių vaiko pinigų, dėl vienkartinės išmokos – 12–13, dėl socialinės pašalpos sulaukta apie 1300 besikreipiančių. Dėl kompensacijų už komunalines paslaugas žmonės taip pat kreipėsi: kovo mėnesį – 56, balandžio mėnesį – 69, gegužės – 85 gyventojai.
Pasak jos, svarbus faktorius, kodėl Lazdijams pavyko susitvarkyti su šia, neeiline tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui, situacija – žmonių sąmoningumas ir geranoriškumas: „Turėjome apie 90 savanorių būrį, labai susitelkusias nevyriausybines organizacijas ir socialinio sektoriaus įstaigas, įmones. Žmonės neskaičiavo nei savo laiko, nei rizikų, jie dirbo labai sunkiai, kad padėtų tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikėjo – socialiai jautriausioms mūsų rajono gyventojų grupėms. Nuo vaistų atvežimo vienišiems senoliams iki psichologinės pagalbos. Visa grandinė veikė horizontaliai, nesustojo.“
„Nors vaikai mokėsi nuotoliniu būdų, ruošėme jiems maisto davinius. Gyventojai labai džiugiai sutiko naujienas, kad ir valstybė padės, nepaliks vienų kapanotis iš balos. Tas dėmesys ne teorinis, o pajuntamas praktiškai. Sprendimai buvo greiti, efektyvūs, mažinantys socialinę atskirtį“, – sako Lazdijų rajono savivaldybės merė. Ji taip pat priduria, kad ne iš vieno gyventojo išgirdo, jog nesitikėjo, kad ta pagalba bus suteikta taip greitai ir efektyviai.
Svarbu kreiptis ir pasinaudoti tuo, kas priklauso
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis taip pat sako, kad vis dar esama šiokios tokios tendencijos, kad žmonės neišdrįsta kreiptis dėl paramos, kuri jiems priklauso.
„Jeigu žmonėms reikia pagalbos, jie turi nebijoti, nesikuklinti ir drąsiai kreiptis. Valstybė numato galimybes ir bando paramą padaryti kuo labiau prieinamą. Gyventojai turi aktyviai domėtis: paskambinti į savo savivaldybę, klausti, kas jiems priklauso, kokia pagalba konkrečioje situacijoje jie gali pasinaudoti. Tie, kas ieško darbo, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Jie čia gali gauti geriausius pasiūlymus, kurie padės atsistoti ant kojų ir grįžti į darbo rinką. Pastebėjome, kad didėja ir visuomenės pasitikėjimas socialinės paramos mechanizmais. Mūsų šalyje dar yra nuostatų, stigmų, susijusių su pašalpomis. Visgi, statistika rodo, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pašalpas gauna mažiau nei 2 proc. populiacijos, o Europos vidurkis – apie 5–6 proc.“, – gyventojus drąsina viceministras.
Papildomi pinigai – tiems, kam to labiausiai šiuo metu reikia
Nuo birželio 1 dienos socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20–40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20–40 proc. bedarbiams mokamos nedarbo ar laikinos darbo paieškos išmokos. Į vertinamas pajamas taip pat neįskaičiuojama 200 eurų vienkartinė išmoka, kurią rugpjūtį gaus pensininkai ir žmonės su negalia bei 120 arba 200 eurų vienkartinė išmoka, skirta vaikams.
„Socialinė pašalpa jau kuris laikas nebuvo reikšmingai didinama, todėl krizė buvo pats tas metas atsisukti į pajamų netekusius gyventojus. Kitas dalykas – mes sukūrėme lankstesnes sąlygas, kad daugiau žmonių galėtų prašyti paramos. Pavyzdžiui, prašant paramos nevertinamas asmens ar šeimos turtas. Šiame periode tai labai svarbu: kai dėl ekonominių priežasčių žmonės netenka darbų, turtas gali tapti kliūtimi gauti paramą – turto taip greitai neparduosi, o šeimą išlaikyti reikia čia ir dabar“, – tvirtina E. Bingelis.
Kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gauna asmuo ar šeima, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio. Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis keisis kas pusę metų: iš pradžių gaus daugiau, vėliau – mažiau. Taip skatinama, kad žmogus ilgainiui imtųsi iniciatyvos ir pajamas užsidirbtų pats. Kai kartu gyvena daugiau nei vienas asmuo, pašalpa visais mėnesiais bus tokio pat dydžio.
Pasak viceministro, kita reikšminga paramos forma – socialinė pašalpa, pradėjus dirbti po nedarbo laikotarpio. Tokia priemonė taikoma, norint paskatinti pašalpos gavėjus įsitraukti į darbo rinką – pradėjus dirbti darbo užmokestis dažniausiai nebūna itin didelis, todėl parama vis dar reikalinga.
Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos. Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turėjo būti pusę metų registruotas Užimtumo tarnyboje, pradėjus jam dirbti mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba pritaikomas minimalus valandinis atlygis, iki įsidarbinimo per paskutinius tris mėnesius asmuo turėjo bent mėnesį gauti socialinę pašalpą.
„Kita svarbi dalis, kuri aktuali nepasiturinčioms šeimoms – vaiko pinigai. Ji susideda iš dviejų dalių: universali išmoka, sudaranti 60 eurų, ir papildoma 40 eurų išmoka, mokama vaikui su negalia, vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos.
Iki karantino mes vertindavome šeimos 12 mėnesių pajamas ir didesnius vaiko pinigus skirdavome 12 mėnesių, tačiau, pasikeitus situacijai, kai šeimos neteko darbo, krito jų pajamos, mes pradėjome vertinti 3 mėnesių pajamas ir didesnius vaiko pinigus skirsime 3 mėnesiams. Kas kreipsis iki liepos 1 d., mes vertinsime pajamas nuo balandžio 1 d. Kitaip tariant, ši parama bus stipriai nukreipta į tuos, kas karantino laikotarpiu susidūrė su finansiniais sunkumais“, – dar vieną paramos formą nepasiturinčioms šeimoms pristato socialinės apsaugos ir darbo viceministras. E. Bingelis.
Ne tik piniginė parama, bet ir kompensacijos už šilumą ar vandenį
Kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį yra kita piniginės socialinės paramos rūšis, kuri taip padeda lengviau verstis. Pasak E. Bingelio, tai labiausiai liečia vyresnio amžiaus žmones. Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą. Tačiau 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo turtas nebebus vertinamas, o pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu kompensacijos bus kreipiamasi pirmą kartą (arba po 2 metų pertraukos), turtas nebus vertinamas pirmus 3 mėnesius.
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas būtų priteisęs apmokėti skolą.
Šildymo kompensacija bus aktualesnė nuo rudens. Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas.
Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro. Viršijančios šią sumą išlaidos kompensuojamos.
Nuo birželio įsigaliojo nuostata, kad vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis. Dabar tas pats pavyzdyje minėtas žmogus neturėtų mokėti daugiau nei 11,25 eurų – likusi išlaidų dalis kompensuojama.
Jeigu pajamos, tenkančios asmeniui, yra mažesnės nei 187,5 euro, kompensuojama visos faktinės išlaidos būsto šildymui, jeigu būstas nėra labai didelis arba jam šildyti nereikia neproporcingai daug kuro.
Laikina darbo paieškos išmoka
Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.
200 eurų darbo paieškos išmoka priklauso ir tiems, kurie neatitinka kriterijų nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, ir tiems, kurie anksčiau gavo nedarbo išmoką, bet baigėsi jos mokėjimo laikotarpis. Darbo paieškos išmoka nebus mokama tik tiems darbo ieškantiems asmenims, kurie dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, gauna paramą mokymuisi ar darbo vietos steigimui. Darbo paieškos išmokai numatoma 265 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Didesnės kompensacijos būsto nuomai, kai laukiama socialinio būsto
Viceministras pasakoja, kad mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už įprastą ar išperkamąją būsto nuomą.
„Peržiūrėjome kompensacijas už būsto nuomą dydžius. Ši priemonė jau egzistuoja, tačiau neatliepia skirtingų savivaldybių realijų. Pavyzdžiui, Akmenės savivaldybėje tai viso labo 3 eurai, o Vilniuje – 50 eurų vienam žmogui. Dabar įvedame „grindis“, kad kompensacija nebūtų mažesnė nei 23 eurai, nesvarbu, kokioje savivaldybėje žmogus gyvena. Manau, kad ši priemonė bus labai patraukli, nes socialinio būsto žmonėms tenka laukti, o per tą laiką būstą šeimoms tenka nuomotis“, – kompensacijų principus aiškina E. Bingelis.
Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Tokia situacija neskatina savivaldybių didinti socialinių būstų kiekio, o žmonės laukia ne vienus metus. Apie 15,6 proc. asmenų ar šeimų socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 5 metus, o vidutinis laikotarpis – 7,7 metai.
Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų – iki 5, nuo 2026 metų – iki 3 metų. Savivaldybės jau dabar turi imtis priemonių ir užtikrinti, kad, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, laukimo laikotarpis būtų trumpinamas pagal naujai įsigaliosiančius reikalavimus.