Vyresnių žmonių integracija į darbo rinką
Birželio 1 dieną Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų – 80 tūkst. (beveik 40 proc.) vyresni kaip 50 metų šalies gyventojai.
„Šiuo metu stebime registruoto nedarbo augimo tempo lėtėjimą, naujų besikreipiančių žmonių visoje šalyje vidutiniškai per dieną registruojame kaip ir prieš karantiną. Du iš penkių darbo ieškantys asmenys yra vyresni nei 50 metų. Šiuo metu jų registruota virš 76 tūkst. Tai beveik 28 proc. daugiau nei pernai. Ne paslaptis, kad vyresnių žmonių integracija į darbo rinką yra kur kas sudėtingesnė, nes beveik kas ketvirtas neturi profesinio pasirengimo, darbo kompiuteriu įgūdžių“, – pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Tarnybos vadovė pabrėžia, kad vyresnio amžiaus asmenų registruoto nedarbo rodiklis aukštesnis nei kitų amžiaus grupių. „Užimtumo tarnyboje registruoti vyresni kaip 50 metų gyventojai sudarė 14,6 proc. šios amžiaus grupės šalies gyventojų“, – sako ji.
Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe. Dėl šios priežasties ir atšaukus karantiną, ekstremalios situacijos metu darbdaviams toliau bus mokamos subsidijos už visus į prastovas išleidžiamus darbuotojus, bet už vyresnius darbuotojus subsidijos yra didesnės.
Įprastai subsidija už prastovoje esantį darbuotoją siekia 90 proc., bet ne daugiau 607 eurų, arba 70 proc., bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
Už vyresnius darbuotojus, subsidija sudaro 100 proc., bet ne daugiau nei 607 eurus, arba 70 proc., bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
Prastovos metu už etatą darbuotojui negali būti mokama mažiau nei minimali mėnesio alga. Praktiškai tai reiškia, kad darbdaviui prastovos metu nereikės prisidėti prie vyresnio amžiaus darbuotojo išlaikymo, nebent jis pats norėtų prisidėti.
„Darbdaviai jau dabar gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų už į prastovas išleistus 60 metų ir vyresnius darbuotojus ir gauti 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų „ant popieriaus“ arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų „ant popieriaus“, dydžių subsidijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Sustojus darbui – jaučiasi saugiau
Savo patirtimi pasidalinti sutikusi, vienoje iš Birštono sanatorijų dirbanti, 61 metų Aldona sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms išties yra sudėtingiau ne tik rasti darbą, bet ir jį išlaikyti. Jau beveik dešimt metų toje pačioje sanatorijoje kambarių tvarkytoja dirbanti moteris savo įprasto darbo dirbti nebegalėjo iš karto tik prasidėjus karantinui ir veiklai sustojus.
„Darbdavys netrukus visus informavo apie subsidijas ir tai, kad dėl jų galės išsaugoti mūsų darbo vietas. Tai šiek tiek nuramino“, – pasakoja Aldona. Dėl sumažėjusio žmonių srauto kurortuose ne visi darbuotojai buvo pakviesti sugrįžti iš prastovų. Todėl moteris iki šiol yra prastovoje ir vis dar nedirba.
„Šiek tiek ramina tai, kad valdžia supranta, jog mes, vyresnio amžiaus darbuotojai, esame jautresnė žmonių grupė. Bepigu jaunam ieškotis darbo, jį keisti. Jaunimas net ir mėgsta save išbandyti skirtingose vietose. Mano kartos žmonėms darbas vienoje vietoje visą gyvenimą – didelė vertybė. Tų pokyčių aš visai nenoriu. Kai tiek nedaug lieka iki pensijos, norisi ramybės ir stabilumo“, – atvirauja birštonietė.
Moteris taip pat priduria, kad vyriausybės sprendimai, padėsiantys vyresnio amžiaus darbuotojams išsilaikyti darbo rinkoje, leidžia šiek tiek atsipūsti.
„Tikiuosi, kad turizmas Lietuvoje greitai atsigaus ir galėsime grįžti prie įprasto gyvenimo. Patikėkite, ir mes – vyresnio amžiaus gyventojai – norime dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius. Gerai, kad valstybė nepamiršo mūsų ir padeda šiuo sunkiu periodu“, – sako pašnekovė.
Džiaugiasi valstybės parama ir ieško vyresnių darbuotojų
Viešojo maitino įstaigos UAB „Namų dvasia“ direktorė Eurika Turonienė pasakoja, kad pagrindinė įmonės, kurioje didžioji dalis darbuotojų yra vyresnio amžiaus, užsakovai yra mokyklos bei darželiai, todėl paskelbus karantiną, bendrovė pateko į labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių veiklų sąrašą.
„Kaip žinia, prasidėjus pandemijai, mokymosi įstaigos privalėjo užverti duris, todėl mūsų veikla dėl to ypač nukentėjo. Pradžioje dalis darbuotojų pasinaudojo sukauptomis atostogomis, vėliau darbuotojus išleidome į prastovas ir kreipėmės dėl subsidijų jų darbo užmokesčiui“, – sako E. Turonienė.
Moteris teigia, kad sustojus jos verslui, pradėjo slėgti dideli finansiniai įsipareigojimai ir mokesčiai, todėl nieko nelaukdama kreipėsi dėl galimybės gauti valstybės teikiamą pagalbą ir pasinaudojo mokesčių atidėjimo pasiūlyta galimybe.
Dabar, kai į darželius jau sugrįžo vaikai, E. Turonienė sako galinti lengviau atsikvėpti, mat veikla po truputį atsigauna, į darbus sugrįžta prastovose buvę darbuotojai, įmonė taip pat intensyviai ieško naujų darbuotojų, o prioritetą teikia vyresnio amžiaus žmonėms.
„Ieškodami darbuotojų, kreipiamės ir į Užimtumo tarnybą. Dažniausiai orientuojuosi į vyresnio amžiaus žmones, kaip į stabilumo ir atsakomybės garantą. Dabar pastebime, kad darbo ieškančių vyresnio amžiaus žmonių pasiūla yra išties nemaža. Pavyzdžiui, į mokyklų ir darželių maitinimo sektorių ateina žmonės, dirbę prabangiuose restoranuose, kuriems dėl karantino teko užsidaryti, dėl to mūsų įmonės kompetencija didėja, o paslaugų kokybė gerėja“, – sako „Namų dvasia“ direktorė.
Kas bus, kai pasibaigs karantinas ir ekstremali situacija?
Karantinui artėjant į pabaigą, visa išvardinta pagalba dar tęsis, kol truks ekstremali situacija. Pasibaigus ekstremaliai situacijai bus galima prašyti naujų subsidijų. Už prastovose buvusius darbuotojus (tarp jų ir vyresnius nei 60 metų), už Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius (tarp jų už vyresnius nei 45 metų) arba už dalį darbuotojų, kai įmonė patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
Šios subsidijos gali būti skiriamos už įvairaus amžiaus darbuotojus, nebūtinai vyresnius. Bet vyresni darbuotojai taip pat turėtų pajusti jų naudą – gaudami tolesnes subsidijas darbdaviai bus labiau motyvuoti išlaikyti savo darbuotojus.
Ši subsidija bus mokama pusę metų, bet kas du mėnesius mažės: pirmą-antrą mėnesį sieks 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc. Visais atvejais viršutinė valstybės subsidijos riba – 607 eurai „ant popieriaus“. Jeigu įmonė yra įtraukta į veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas sąrašą, tuomet viršutinė riba gali siekti 1214 eurų.
Tuo atveju, jei įmonė bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.
Subsidijas galima gauti už vyresnį nei 45 metų darbuotoją net be karantino
Parama įdarbinant vyresnio amžiaus darbuotojus Lietuvoje yra teikiama ne tik karantino ar ekstremalios situacijos laikotarpiu. Ji galima ir esant įprastoms gyvenimo aplinkybėms, kai nėra nei pandemijos, nei koronaviruso. Šiuo atveju kalbama apie darbuotojus, kurie dirba, o darbdavys gali prašyti subsidijų.
Pavyzdžiui, darbdaviams, įdarbinusiems vyresnius nei 45 metų gyventojus, gali būti mokama subsidija darbo užmokesčiui iki 6 mėnesių. Kodėl 45 metų? Nes artėjant penkiasdešimties metų ribai daugelis darbuotojų pajaučia tam tikrus apribojimus darbo rinkoje.
„Viskas vyksta taip: vyresnis nei 45 metų darbuotojas turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Tuomet kartu su Užimtumo tarnyba surandamas darbdavys, kuriam reikia atitinkamos kvalifikacijos, išsilavinimo ir gebėjimų darbuotojo. Jeigu į tokią subsidijuojamą darbo vietą pretenduoja daugiau nei vienas asmuo, prioritetas tenka tam žmogui, kuris atitinka daugiau kriterijų – pavyzdžiui, yra vyresnis nei 45 metų ir turi negalią arba yra vyresnis nei 45 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis“, – aiškina viceministrė E. Radišauskienė.
Darbo užmokesčio subsidija gali siekti iki 910 eurų „ant popieriaus“ per mėnesį, tai sudaro iki 1,5 minimalios mėnesio algos.
„Subsidija yra mokama darbdaviui, o darbdavys darbuotojui moka darbo sutartyje nurodytą atlyginimą. Vyresniems nei 45 metų asmenims subsidija įprastai siekia 50 proc. nuo darbo sutartyje nurodyto ir apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910 eurų“, – teigia viceministrė.
Galima gauti 18,8 tūkst. Eur savo darbo vietai steigti
Jau dabar egzistuoja galimybė 45 metų ir vyresniam bedarbiui gauti vienkartinę subsidiją savo darbo vietos steigimui – parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Vienas šių metų atrankos etapas jau baigėsi, o antrasis etapas bus skelbiamas rugsėjo 28 dieną.
Ši parama turi būti skiriama darbo priemonių įsigijimui, montavimui ir pritaikymui bei patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).
„Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje galima tik tuomet, jei žmogus šia priemone naudojasi pirmą kartą. Dėl paramos reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir būtina pateikti savarankiško rėmimo užimtumo paraišką – joje turi būti išdėstoma, kaip bus paskirstomos išlaidos darbo vietai steigti ar tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti“, – aiškina E. Radišauskienė.
Pasak jos, įstatymas nenumato apribojimų jokioms savarankiškai vykdomoms veikloms gauti vienkartinę paramą savo darbo vietos steigimui.
„Tarkime, siuvėjas galėtų įsigyti siuvimo mašiną ir kitas darbo priemones, iš dalies kompensuoti patalpų įrengimą, jeigu tas patalpas valdo nuosavybės teise. Teikiant subsidiją žiūrima, ar asmuo tikrai turi reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus, todėl iš darbo vietą sau kuriančio siuvėjo būtų prašoma įrodyti kvalifikaciją bei gebėjimus turimais dokumentais“, – sako E. Radišauskienė.
Viceministrė priduria, kad teikiant šią paramą žiūrima ir į tai, ar asmuo pats prisideda savo lėšomis, vertinamas verslo plano realumas, o daugiau šansų turi tie asmenys, kurie steigia darbo vietas sau didelio nedarbo teritorijose ar kaimo vietovėse.
Pataria, kaip saugoti savo teises
Jeigu darbdavys vis tik nusprendžia atsisveikinti su vyresniu darbuotoju, E. Radišauskienės teigimu, pastarasis neturėtų pasirašyti išėjimo iš darbo savo noru prašymo, bet turėtų prašyti būti atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
„Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją iš darbo, darbuotojui svarbu nepasirašyti prašymo išeiti savo noru ir neprarasti Darbo kodekse numatytų socialinių garantijų. Kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, neturi laiko paieškoti kito darbo, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl geriau pasiūlyti darbdaviui atleisti savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“, – sako viceministrė E. Radišauskienė.
Jei vyresnis darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, tuomet jis turi būti įspėjamas prieš tam tikrą laiką ir gauti išeitines išmokas.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai, jį reikia įspėti apie atleidimą prieš 2 mėnesius, jei dirbo ilgiau nei vienus metus, arba prieš vieną mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei vienerius metus. Jeigu darbuotojui iki pensijos liko mažiau nei dveji metai, įspėti reikia prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei vienus metus darbovietėje, o tuos, kurie dirbo trumpiau nei metus – prieš 1,5 mėnesio“, – sako E. Radišauskienė.
Jos teigimu, vyresnio amžiaus darbuotojai turėtų neskubėti pasirašyti dokumentų. Ji rekomenduoja pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija ir sužinoti savo teises. „Savo teisių žinojimas visais atvejais reiškia saugumą, galimybę išlaikyti pajamas, nepatekti į skurdą“, – tikina viceministrė.
Atleidimo atveju, išmokamos 2 mėnesių išeitinės išmokos tiems, kurie dirbo ilgiau nei metus, arba pusės mėnesio išeitinė tiems, kurie dirbo trumpiau nei metus.
Žmonės, ilgai išdirbę vienoje darbovietėje, gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:
• 5–10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;
• 10–20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka;
• ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.
Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.