Keitė darbo pobūdį
Pandemija paveikė ne tik paprastus gyventojus, bet ir sportininkus. Nacionalinėje krepšinio lygoje praėjusį sezoną žaidęs profesionalus krepšininkas Gintautas pasakoja, kad nutraukus lygos sezoną ir paaiškėjus, jog bus draudžiami įvairūs renginiai, kuriuos organizuoja ir pats sportininkas, teko nieko nelaukus galvoti apie papildomą veiklą.
„Sustabdžius sezoną, greitai paaiškėjo, kad iki rudens apie žaidimą lygoje galime pamiršti. Tačiau kur kas skaudžiau buvo išgirsti, kad nutraukiami ir mano organizuojami projektai mokyklose, vasaros stovyklos vaikams. Turiu šeimą, reikia ją išlaikyti, todėl, sustojus visai veiklai, teko kažkaip prisitaikyti bei išbandyti kitokius darbus. Teko pargauti elektrokrautuvo vairuotojo bei kurjerio „duonos“. Manau, kad visi darbai yra garbingi. Visgi, šiuo metu jau turiu nuolatinį darbą – tokį, kuriame galėsiu geriausiai save realizuoti, dirbsiu su jaunimo socialinės atskirties mažinimu“, – sako Gintautas.
Pasak pašnekovo, tokios krizės priverčia labiau susimąstyti apie ateitį, atidžiau viską planuoti ir įvertinti, kad tokia profesija kaip jo, krepšininko, yra labai „trapi“.
„Dažnai mes skundžiamės, jog gauname per mažai, kad galėtų mokėti ir daugiau, bet dabartinė valstybės parama yra tikrai kur kas geriau negu nieko. Pats, asmeniškai, ja nepasinaudojau, nes, manau, kad yra šeimų, kurioms ši parama labiau reikalinga. Dabar stebiu situaciją ir matau, kad kalbama apie papildomas paramas sunkiau besiverčiantiems tėvams. Galbūt, gavę tokią išmoką ir ateityje atsinaujinus stovyklų veiklai, tėvai galės išleisti savo vaikus sportuoti“, – sako krepšininkas.
Vienoje sostinės privačių ugdymo įstaigų darbo netekusi Viktorija pasakoja, kad iškart užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pasinaudojo valstybės parama.
„Darželio savininkai negalėjo išlaikyti visų darbuotojų. Labai neišsigandau ir iškart kreipiausi į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo išmokos. Žinojau, kad ji padės „pratempti“ tą laiką, kol rasiu naują darbą. Juk karantino periodu ir išlaidų mažiau: visi namuose, taupiau gyvena“, – pasakoja Viktorija.
Jauna mergina, iki šiol dirbusi auklėtojos padėjėja ir turinti profesinį išsilavinimą, sako, kad visgi ne taip viskas blogai, kaip kartais visur pasakojame.
„Iškart pradėjau dairytis kitos darbo alternatyvos. Žinojau, kad darželių sektoriuje dabar bus šiokia tokia stagnacija ir naujų darbuotojų niekas neieškos, tad prisiminiau savo profesinį išsilavinimą – esu siuvėja. Karantino laikotarpiu siuvyklos labai greitai persiorientavo ir, pavyzdžiui, pradėjo siūti ne tik drabužius, bet ir veido kaukes, kurių visiems taip trūko. Pamačiusi tokios įmonės skelbimą, iškart jiems skambinau ir jau po kelių dienų pradėjau dirbti“, – pasakoja jauna moteris.
Vilnietė sako, kad šis pasikeitimas jai išėjo į naudą, nes darbas darželyje jau buvo pabodęs, o ir tai, kad savo tikrojo amato neišnaudoja, vis „lipdavo ant sąžinės“. „Šiuo metu ne tik dirbu siuvykloje, bet ir laisvu laiku pradėjau daugiau galvoti apie darbo vietos sau susikūrimą. Siuvėja dirbti puikiai galiu ir namuose: pati kurti, siūti, pardavinėti. Jau dabar kuriu planus, kad ateityje pati susikursiu sau darbo vietą“, – pozityviai į ateitį žvelgia kalbinama moteris.
Netekus darbo galima laikinai gauti išmokas
Viktorija ir Gintautas gana greitai pakeitė savo darbo pobūdį, todėl jiems nereikėjo pernelyg mąstyti apie išmokas, tačiau darbo netekusiems gyventojams patariama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Turint 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus su puse metų galima gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o neturint stažo, bet registravusis bedarbiu – laikiną darbo paieškos išmoką. Kreiptis dėl šios laikinos išmokos bus galima iškart, kai tik prezidentas pasirašys Užimtumo įstatymo pataisas.
Įprasta nedarbo išmoka, kuriai gauti reikia būti sukaupus 12 mėnesių stažą, mokama 9 mėnesius, ji kas tris mėnesius mažėja, o naujoji laikina darbo paieškos išmoka bus mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos.
Įprastinė nedarbo socialinio draudimo išmoka priklauso nuo darbo metu turėtų pajamų, o laikinoji sieks 42 eurus tiems, kas turi teisę gauti nuo seniau egzistuojančią nedarbo išmoką, ir 200 eurų tiems, kuriems trūksta stažo arba įprastai mokamos nedarbo išmokos mokėjimo laikas jau pasibaigęs. Dėl bedarbio statuso suteikimo ir išmokų kreiptis reikia į Užimtumo tarnybą.
„Taip siekiama padėti darbo netekusiems žmonėms sugrįžti į darbo rinką, užtikrinti minimalias jų pajamas“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Yra galimybių įsteigti darbo vietą sau
Išmokos padeda sušvelninti pajamų kritimą netekus darbo, tačiau kai kurie darbo neturintys gyventojai gali pasinaudoti vienkartine parama ir įsteigti sau darbo vietą. Parama darbo vietai steigti labai mažoje įmonėje siekia iki 18,8 tūkst. eurų, ja gali pasinaudoti sunkią, vidutinę ir lengvą negalią turintys bedarbiai, taip pat darbo neturintys žmonės iki 29 metų arba vyresni nei 45 metų bedarbiai.
Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje galima tik tuomet, jei asmuo šia priemone naudojasi pirmą kartą. Dėl tokios priemonės kreiptis reikia į Užimtumo tarnybą ir būtina pateikti savarankiško rėmimo užimtumo paraišką – joje turi būti išdėstoma, kaip bus paskirstomos išlaidos darbo vietai steigti ar tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti.
Labai maža įmonė – tai tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos arba turto vertė neviršija 2 mln. eurų.
Šiais metais savarankiško užimtumo paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki birželio 10 dienos, antroji paraiškų atranka bus skelbiama rugsėjo 28 dieną.
Parama darbo krypties keitimui savarankiškai dirbantiems
Nuo birželio 1 dienos taip pat galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl vienkartinės paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie gauna fiksuoto dydžio išmoką ir norėtų pakeisti savo veiklos kryptį.
Vienkartinė parama veiklos keitimui gali siekti 6980,50 eurų ir ji turėtų būti panaudota tik su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti, darbams atlikti ar paslaugoms gauti. Pavyzdžiui, kirpėja gali įsigyti darbo įrankius, iš dalies padengti patalpų remontą ar panašiai.
Iš šios subsidijos negalima finansuoti apyvartinių prekių, žaliavų, gyvūnų, paukščių įsigijimo, pašto ar kurjerių išlaidų, kelionių, licencijų, nuomos ar draudimo išlaidų.
Gavęs paramą savarankiškai dirbantis asmuo įsipareigoja darbo vietą išlaikyti mažiausiai 12 mėnesių, o pati parama nuo sutarties pasirašymo turi būti panaudota per pusę metų.
Norėdamas pakeisti savo veiklos kryptį savarankiškai dirbantis asmuo neprivalo nutraukti ankstesnės veiklos.
Parama profesiniam mokymuisi
Užimtumo tarnyba finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją ar darbą. Tačiau Seimui priėmus įstatymo pataisas – gyventojai, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas, galės gauti didesnį finansavimą.
„Nauja tai, kad Užimtumo tarnyba galės didesnėmis sumomis finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą“, – sako E. Radišauskienė.
Negano to, siekiant paspartinti bedarbių integraciją į darbo rinką, darbdaviai yra skatinami darbo netekusius asmenis įdarbinti pagal pameistrystės sutartį.
„Pameistrystės sutartis leidžia darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 910,5 eurų neatskaičius mokesčių. Taip pat kompensuojama darbdavio paskirto profesijos meistro darbo užmokesčio dalis, bet ne daugiau nei 20 proc. ir neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio“, – teigia viceministrė.
Nedarbas stabilizavosi
Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis pastaruoju metu šalyje stabilizavosi, darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų. Paskutinę gegužės savaitę buvo registruota 5,4 tūkst. laisvų darbo vietų – tai du kartus daugiau nei prieš savaitę. Iš viso karantino laikotarpiu Lietuvos darbdaviai registravo 28,2 tūkst. laisvų darbo vietų.
Daugiausia laisvų darbo vietų registravo transporto ir saugojimo sektoriaus įmonės. Be transporto ir saugojimo veiklą vykdančių įmonių daugiau darbo pasiūlymų pateikė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklą vykdančios įmonės. Šios įmonės daugiausia ieško telefonu aptarnaujančių operatorių, slaugytojo padėjėjų ir socialinių darbuotojų padėjėjų.