„Tikrai naudosimės parama po karantino, nes dar prireiks laiko, kol tvirtai atsistosime ant kojų“, – sako Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „AQUA“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Inga Šinkonienė.
Šis, daugelio Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio pamėgtas, vandens pramogų bei poilsio parkas dėl pandemijos pateko į labiausiai dėl COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą.
„Prieš karantiną turėjome didelių planų, tačiau, kaip ir daugumai, pandemija juos visus sujaukė. Valstybės skiriamos subsidijos mums leido išlaikyti visus darbuotojus ir net nekilo jokių svarstymų apie atsisveikinimą su jais“, – pasakoja bendrovės atstovė.
Dabar, atšaukus karantiną, I. Šinkonienės teigimu, išlikusi valstybės parama leidžia įmonei kurti planus, kaip pilnai atstatyti sustojusią veiklą, o tam dar gali prireikti šiek tiek laiko.
„Jau birželio pabaigoje planuojame vėl atverti duris ir labai tikimės, kad viskas bus gerai. Jeigu pastebėsime mažus lankytojų srautus, nepakankamą darbuotojų užimtumą, turėsime galimybę tęsti prastovas ir gauti valstybės paramą. Žinoma, ruošiamės pasinaudoti ir subsidijomis, skirtomis į darbą jau sugrįžusių darbuotojų darbo užmokesčiams“, – teigia „AQUA“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.
Buvo priversti visiškai sustabdyti veiklą
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir aktyvių pramogų, poilsio bei restorano verslą vystančios UAB „Tarzanija“ direktorė Giedrė Aldonienė, kuri pasakoja, kad jei ne karantino metu gautos subsidijos už prastovas greičiausiai būtų tekę atsisveikinti su įmonės darbuotojais.
„Kadangi turime restoraną, kuris yra užmiestyje, galimybės tiekti maisto išsinešimui neturėjome, todėl teko darbuotojams skelbti prastovas. Kol karantino metu negalėjome vykdyti savo veiklos, negavome jokių pajamų, todėl valstybės pagalba iš tiesų buvo labai reikšminga. Kitu atveju, visiškai sustabdžius veiklą, tikrai nebūtume pajėgę išlaikyti darbuotojų daugiau nei 2 mėnesius“, – sako G. Aldonienė.
Anot jos, iki šiol dalis darbuotojų yra negrįžę iš prastovų, nes darbo kol kas, yra kur kas mažiau nei jo buvo tokiu pačiu metu pernai. „Dėl suprantamų priežasčių žmonės atšaukė suplanuotas šventes ar gimtadienius net ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais. Greičiausiai darbo bus mažiau nei praėjusią vasarą, todėl ruošiamės kreiptis ir dėl subsidijų pasibaigus karantinui“, – kalba verslininkė.
Tai – toliaregiškas ir teisingas planas
Ne ką mažesnių sunkumų karantino metu patyrė ir turizmo sektorius. „Laikinai apribojus žmonių judėjimą tarp šalių, turizmui tai buvo didelis smūgis. Paspirtis šiuo sunkiu laikotarpiu buvo tai, kad iš valstybės gavome paramą, skirtą smulkiam verslui, bei subsidijas į prastovas išleistų darbuotojų darbo užmokesčiui padengti“, – sako keliones po Lietuvą ir kaimynines šalis organizuojančios agentūros „Janikės kelionės“ direktorė Veronika Senkutė.
Jos teigimu, valdžios atstovai labai operatyviai sureagavo į šia situaciją. „Esame dėkingi valstybei už galimybę ir toliau tęsti savo darbą, organizuoti bei planuoti būsimas veiklas. Gavus galėjome sumokėti mokesčius, todėl, mano nuomone, tai buvo toliaregiškas ir teisingas planas. Vienokiu ar kitokiu būdu, pinigai grįžta į valstybės biudžetą, o jie greičiausiai cirkuliuoja tada, kai verslas turi galimybę dirbti ir uždirbti“, – teigia kelionių agentūros direktorė.
Dėjo visas pastangas, kad išsaugotų specialistus
Turizmo sektoriaus įmonė „West Express“ savo veiklą pradėjo dar 1992 metais, ir tai jau trečioji pasaulinio masto krizė, su kuria jai tenka susidurti.
„Pastarajai buvome pasiruošę geriau nei prieš dešimtmetį, turėjome sukaupę tinkamą finansinį rezervą. Vyriausybės priimti sprendimai ir suteiktos subsidijos, kompensuojant dalį darbo užmokesčio darbuotojams, esantiems prastovoje, taip pat ženkliai prisideda šiuo visai pasaulio ekonomikai sudėtingu laikotarpiu. Tai leidžia efektyviau išnaudoti įmonės resursus ir maksimaliai išlaikyti darbo vietas“, – pasakoja „West Express“ generalinis direktorius Raimondas Ušeckas.
Nepaisant staiga kritusių paslaugų pardavimų apimčių, įmonei pavyko išsaugoti suburtą specialistų komandą, kurią iki karantino paskelbimo sudarė virš 200 darbuotojų.
„Darbai nebuvo sustoję nė minutei. Kovo ir balandžio mėnesiais daugiau dėmesio teko skirti klientų grąžinimui iš užsienio šalių, rūpintis kelionių terminų keitimu, pinigų grąžinimu iš paslaugų tiekėjų. Šiuo metu jau esame kitame etape – iš karto pasibaigus karantino režimui, atidarėme „West Express“ biurus klientų aptarnavimui. Paskelbus apie sienų kirtimo Europos Sąjungos šalyse apribojimų panaikinimą ar sušvelninimą, jau gauname naujų užsakymų tiek verslo, tiek poilsio kelionėms. Esame tikri, kad per artimiausius 2–3 mėnesius įmonės veikla tikrai suintensyvės“, – optimistiškai į ateitį žvelgia R. Ušeckas.
Išties, tai ne vienintelės įmonės, kurioms savo darbuotojus pavyko išsaugoti dėl subsidijų. Už kovą, balandį, gegužę išmokėta 96,5 mln. eurų subsidijoms. Jos pasiekė apie 170 tūkst. darbuotojų, apie 23 tūkst. įmonių.
Kurie darbdaviai ir kokio dydžio subsidijas gali gauti po karantino?
Po karantino, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, darbdaviai toliau gali skelbti prastovas darbuotojams ir gauti subsidijas.
Tačiau kai darbuotojai pradeda dirbti, parama darbdaviams ir darbuotojams išlieka bei gali būti mokama dar šešis mėnesius. Subsidijas dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti, gali gauti darbdaviai, kurie patenka bent į vieną iš trijų kategorijų:
Skelbė prastovas. Tai reiškia, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu darbuotojai nebuvo atleidžiami, vietoje to – jiems skelbtos prastovos, už kurias buvo prašoma valstybės pagalbos. Subsidijos po prastovų bus mokamos tik už darbuotojus, kuriems buvo ar yra skelbtos prastovos ir mokėtos subsidijos per karantiną arba ekstremalios situacijos metu.
Įdarbina remiamus bedarbius. Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai po karantino įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones. Gali būti mokama nuo įstatymo įsigaliojimo (gegužės 15 dienos) ir pasibaigus karantinui.
Nukentėjo nuo COVID-19. Subsidijos priklauso ir tiems darbdaviams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.
Šios subsidijos gali būti mokamos nuo įstatymo įsigaliojimo (gegužės 15 dienos) ir taip pat pasibaigus karantinui.
Kaip minėta, subsidijos gali būti mokamos dar 6 mėnesius po karantino, o jų dydžiai proporcingai keičiasi: pirmą–antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, trečią–ketvirtą – 50 proc., penktą–šeštą – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai neatskaičius mokesčių.
Tačiau viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios yra įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Sąrašą galima rasti ČIA.
Šioms įmonėms subsidijos riba gali siekti iki 1214 eurų prieš mokesčius, tačiau pirmą–antrą mėnesį subsidijos dydis būtų 70 proc., trečią–ketvirtą – 50 proc., penktą–šeštą – 30 proc. Tiesa, pirmus du mėnesius galima rinktis 100 proc. subsidiją su 607 eurų maksimalia riba.
Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.
Subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama.
Jeigu pareigos bus nesilaikoma – darbdavys 12 mėnesių negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo, pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektuose.
Verta paminėta, kad vertinant darbuotojų išlaikymą, neskaičiuojami tie darbuotojai, kurie atleidžiami bandomojo laikotarpio metu, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl svarbių priežasčių, taip pat nustačius darbuotojo kaltę.