„Netaisyklingai plaukiodami žmonės išvargina savo kūną. Sako, kad plaukimas padeda, bet po baseino viskas skauda. Tačiau kodėl? Jei iš vandens kyšo galva, norėdamas horizontalioje padėtyje išlaikyti kūną žmogus įsitempia. O ilgai netaisyklingai plaukiant pervargsta raumenys“, - aiškino Lietuvos vaikų ir jaunimo centre dirbanti plaukimo trenerė Irena Janeckaja.

Paprašyta išvardyti pagrindines netaisyklingai plaukiančių žmonių klaidas, ji pradėjo nuo to, kad žmonės bijo nuleisti galvą į vandenį. Tai – daugumai būdinga klaida, ypač moterims, kurios neretai nenori nardinti po vandeniu galvos, kad nesusigadintų šukuosena ir nemėgsta, kai apsitaško veidas.

„Tačiau kai galva iškišta, kūnas tampa „U“ raidės ir apkraunamas stuburas“, - atkreipė dėmesį trenerė.

O štai tipiškiausia vyrų klaida – skubėjimas. „Vyrai linkę plaukti kuo greičiau ir mano, jog kuo sparčiau plauks, tuo labiau pasportuos. Tačiau kai plaukiama per greitai, sutrinka kūno koordinacija, „nusimuša“ kvėpavimas ir sunku išlaikyti tolygų ritmą“, - pastebi trenerė Irena.

Dar viena klaida – manyti, kad kuo greičiau plauksi, tuo toliau nuplauksi ir atstumas kompensuos technikos klaidas. „Tačiau taip žmogus tik greičiau pavargsta, įtempia raumenis, o tai neretai baigiasi mėšlungiu“, - sakė trenerė.

Dar viena tipiška klaida – per daug įtempiami kojų raumenys, nes neva reikia plaukti įtempus kojas. Tačiau, kaip pabrėžė plaukimo instruktorė, per daug įtempus kojas per kelius, jų judesiai būna nenatūralūs, kojomis mataruojama kaip pagaliais.

Paklausta, ar įmanoma išmokti taisyklingai plaukti be trenerio pagalbos – pačiam, plaukikė neabejojo: „Viskas yra įmanoma, svarbu nusistatyti tikslą. Jei žmogus jau moka taisyklingai plaukti kojomis, kažkokį atstumą nuplauks. O jei laikydamasis ant vandens judi į priekį, galima tobulinti techniką, tik reikia atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus“.

Plaukimo priešai

Pasak trenerės, plaukimo priešai yra tik du: baimė ir panika. Jei žmogus bijo panardinti veidą, stengsis jį išlaikyti virš vandens. O, kaip minėta, kūnas virš vandens yra daug daug sunkesnis, nei po vandeniu.

„Kai iš baimės negali išsitiesti, atsigulti ant vandens, grimzti gilyn, kapstaisi, bet pavargsti, kyla panika, kad nebeišplauksi, nuskęsi“, - aiškino trenerė.

Taigi, mokantis plaukti svarbu dar krante pasimokyti taisyklingai kvėpuoti: įkvėpti, išpūsti. Pravartu sulaikyti kvėpavimą – jei krante galime kurį laiką nekvėpuoti, tiek pat be oro galėsime būti ir po vandeniu.

Galima pabandyti panardinti galvą po vandeniu, išmokti vandenyje išsitiesti - ant jo „atsigulti“.

„Jei atsigulsi ir išsitiesi ant vandens - laisvai išmoksi plaukti ant nugaros. Tačiau žmones stabdo baimė ir gal tai, jog nuo vaikystės esame gąsdinami: neik gilyn – nuskęsi“, - sakė trenerė, pridurdama, jog žmonės taip ir užsiprogramuoja: jei nesiekiu dugno, tai nuskęsiu.

„Taip, žmogus gali vandenyje nuskęsti. Dirbdama su 2-5 metų amžiaus mažiukais, dažnai juokauju sakydama, kad galima nuskęsti savo ašarose. Nes žmogus skęsta, kai užspringsta. Gali niekur toli ir giliai neplaukti – panardinti galvą į vandenį ir užspringti.

Todėl taisyklingai mokytis plaukti trenerė siūlo nuo paprasčiausių dalykų: susipažinimo su aplinka ir apsipratimo vandenyje. Kai žmogus apsipranta, gerai jaučiasi vandenyje, galima pasimokyti taisyklingai kvėpuoti.

„Kvėpuoti visada patartina per burną, o iškvėpti - kaip kam patogiau. Tačiau svarbu, kad oras būtų išpučiamas į vandenį“, - atkreipė dėmesį I. Janeckaja.

Jeigu užsiėmimas vyksta pirmą kartą, ji patartų tik įlipti į vandenį, apsiprasti, pavaikščioti, pajusti, koks gylis, kur krantas. Tada atsistojus kelis kartus paprastai įkvėpti ir išpūsti orą.

„Po to galima įkvėpimą daryti pakėlus galvą, o išpūsti orą nuleidus galvą. Jei bijoma panardinti galvą po vandeniu, to nereikia daryti: pakaks orą išpūsti virš vandens, padarant „skylutę vandenyje“, - mokė plaukimo instruktorė.

Kitas pratimas - burbulų pūtimas: įkvepiame ir pučiame orą į vandenį, panardinę galvą ir jausdami, kaip pro ausis kyla burbuliukai.

„Kaip minėjau, orą galima išpūti ir per nosį ir per burną, bet aš patariu per nosį, nes tuomet žmogus nejaučia diskomforto, kad į nosį pribėgs vandens“, - sakė trenerė.

Jei žmogus bijo vandens, tuo pirmasis užsiėmimas gali baigtis.

Antrasis užsiėmimas – pabandyti atsigulti ant vandens ir atsistoti, o tai, kaip rodo patirtis, nėra taip lengva.

Paklausta, į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį, mokantis taisyklingai plaukti, plaukikė sakė, jog paprastai žmonės plaukia arba labai smarkiai lenkdami kojas, arba per daug įtempę pėdas. Ir jei žmogus tokioje padėtyje laikyti kojų nepratęs, raumenis sutraukia mėšlungis.

Jei taip atsitinka, trenerė Irena pataria daugiau nebeplaukti.

Kai jau mokame atsigulti ant vandens

Anot DELFI pašnekovės, taisyklingas plaukimas įmanoma tuomet, kai kūnas kuo labiau išsitiesęs, ant vandens guli horizontaliai. Tokia yra visų plaukimo pamokų pradžia.

Savarankiškai išmokusiems plaukti tai – ne problema. Sunkiau ritmiškai kvėpuoti ar derinti kvėpavimą prie kojų ir rankų judesių. Plaukimo instruktorės klausėme, kaip tai daryti?


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)