Natūralios erkių veisyklos
2022 metų pavasarį pristatyta vejų priežiūros tvarka buvo siekiama išsaugoti natūralias pievas, atkurti natūralų gamtos kraštovaizdį. Žemaūgė veja buvo išlaikoma tik būtinose vietose – parkuose, skveruose, aikštėse, daugiabučių aplinkoje ir kitose aktyviai naudojamose viešose erdvėse, kuriose nuolat šurmuliuoja žmonės. Visos kitos miesto žaliosios erdvės virto natūraliomis gamtos oazėmis. Vieni gyventojai tokią idėją palaikė ir sveikino savivaldybę priėmus tinkamą sprendimą, motyvuodami savo argumentus tvarumo idėjomis ir natūralistiniu požiūriu, kiti – liko nesupratę.
„Nežinau, kiek buvau užsieny, tai mačiau visur labai gražiai nušienauta – Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Tai aš tiesiog labai pasigėrėjau ta tvarka tokia, pas mus jos lygtai nėra tokios“, – prieš porą metų DELFI pasakojo vilnietė. Jai pritarė ir kitas Vilniaus miesto gyventojas: „Reikia pjauti, kad būtų tvarka.“
Pyko ir vairuotojai. Pastarieji aiškino, kad nors ir savivaldybė žadėjo greta važiuojamosios dalies palikti 1,5–2 m pločio pradalges, ne visur ta žolė iš tiesų buvo nušienauta, o matomumas liko prastas. Pasitaikė ir avarijų, vieną jų – briedžio jauniklis kelyje, kuris, vairuotojo aiškinimu, į kelią išbėgo iš vienos tokių nešienautų pievų. Vis dėlto, didžiausią neramumą natūralios pievos kelia NVSC specialistams, stebintiems erkių ir jų platinamų ligų paplitimą šalyje. Vilniaus politika tapti kur kas žalesniu miestu ir išsaugoti natūralius, žalius pievų plotus atvėrė kelius natūralioms erkių veisykloms.
„Kaip čia gražiai pasakyti… Buvo perlenkta lazda su pievų išsaugojimu. Aišku, tų pievų atkūrimas gali būti edukaciniais tikslais arba dar kažkokiais, bet reikia vis tiek kažkaip metodiškai spręsti tą klausimą – ar dalį pasirinkti, ar kažkur tai, bet ne taip, kad visą miestą užleistų. Nė vienas ūkininkas savo kiemo šitaip neužleidžia natūralia pieva… Iki slenksčio. Manau, kad čia buvo tiesiog išskirtinis Vilniaus bruožas pagražinti aplinką, bet, žinote, dar padėjo tai, kad buvo labai lietinga vasara ir ta žolė gražiai augo, bet jeigu būtų buvusi sausa vasara, tai ten būtų tiesiog augantis šienas, nes paprastai gi nelaistomi želdynai mieste“, – stebisi medicinos entomologė.
O priežastis šiam nuogąstavimui – paprasta. Pasak specialistės, visą sezoną nešienaujamos pievos sustiprina erkių platinamų ligų cirkuliaciją. Taip padidėja rizika užsikrėsti tiek Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu.
„Tos pievos sustiprina erkių išgyvenimą ir išplitimą į tas teritorijas, kur galbūt jų nebuvo, nes aukšta pieva sukuria puikias sąlygas erkės išgyvenimui – ten pakanka drėgmės. O erkes išnešioja paukščiai, smulkieji graužikai, jos gi ne pačios išropoja iš miško ir nužingsniuoja link kažkokios pievelės vidury miesto. Aukštoje žolėje visiems gerai – ir paukštis, ir graužikas saugiai jaučiasi. Tai jeigu nukrenta toje pievoje erkė, ji gali išsivystyti į kitą vystymosi stadiją, o tada prabėgs kažkoks peliukas, tai čia pat bus jai ir maistas vietoje – ji galės įsisiurbti. Tokiu primityviu būdu aiškinu, kodėl tai yra gerai erkėms. Ir, aišku, ne tais pačiais metais, bet galbūt kitais ir vėlesniais, tai įtakos sergamumą, nes tiesiog sudaromos sąlygos erkių gausos padidėjimui“, – sako M. Žygutienė.
Paklausta, ar per tą laikotarpį, kai pievas buvo stengiamasi aktyviai išsaugoti, buvo pastebėta ir didesnė erkių populiacija ar šoktelėję sergamumo rodikliai, specialistė pastebi: „Erkių yra nuo sienos iki sienos, per Lietuvą žiūrint – vienur yra daugiau, kitur yra mažiau, čia priklauso ir nuo dirvožemio, ir nuo augalijos, bet stebime kitą dalyką – Vilniaus apskrityje didėja sergamumas erkiniu encefalitu“, – sako M. Žygutienė.
Šienaus aktyviau
Pasikeitusi Vilniaus miesto valdžia šį klausimą ėmė spręsti kritikų naudai. Kaip aiškina savivaldybė, pievų nešienavimas tose vietose, kur tai yra galima, padeda palaikyti biologinę įvairovę, saugoti nykstančias augalų, vabzdžių rūšis, vėsinti miestą karštomis vasaromis. Paklausus, ar ir šiais metais, kaip ir praėjusiais, bus atsižvelgta į gyventojų nuogąstavimus ir pievos bus nešienaujamos tik ten, kur gyventojams tai nekelia nepatogumų, savivaldybė tikina, kad į vilniečių lūkesčius tikrai atsižvelgs ir šį sezoną.
„Siekdami kuo aiškiau komunikuoti šia tema, šiemet dėmesį telksime į žolės pjovimo taisyklių aiškumą, žinučių išsamumą ir tikslų šienavimo žemėlapį, kuriame bus nurodyti vejų, pievų ir savaiminio atžėlimo plotai Vilniuje. Išsamiai šių metų pievų šienavimo tvarką su žemėlapiu planuojame pristatyti balandžio pradžioje.
Planuodami artėjančio sezono žolės pjovimo darbus remiamės miesto gyventojų išsakytais pastebėjimais. Pavyzdžiui, nuolat prižiūrimos ir pjaunamos vejos režimas grąžintas į miestiečių pamėgtas pasivaikščiojimo, gyvūnų vedžiojimo vietas, taip pat ten, kur svarbus matomumas vairuotojams, intensyviau šienaujamos bus tos vietos, kur plinta invazinės žolinės rūšys.
Grįžtamojo ryšio iš visuomenės tikimės ir šiemet, todėl galimybė išreikšti pageidavimą dėl (ne)šienavimo tikrai išliks. Prašysime gyventojų savo siūlymus, pastebėjimus ir įžvalgas perduoti vietos seniūnijai, kurios bendradarbiauja su aplinką prižiūrinčiomis įmonėmis ir išorės botanikais bei drauge planuoja žolės pjovimo darbus“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos skyrius.
Nėra nė vienos saugios vietos, leidžiančios pasislėpti nuo erkių
Tad aišku viena – žalių plotų Vilniuje mažės, tačiau išvengti susidūrimo su erkėmis, kaip aiškina M. Žygutienė, neįmanoma. Lietuvoje nėra saugių vietų, kuriose būtų galima išvengti erkių platinamų ligų.
„Erkinio encefalito virusą nešioja maždaug apie 1 procentas erkių, Laimo ligą – labai mozaikiškai: skaičuojame vidutiniškai – apie 20–30 procentų jų yra užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėju, bet gali tame pačiame administraciniame rajone būti ir daugiau – viename miške apie 30, kitame – apie 3 proc. Bet kai jums įsisiurbia erkė, jūs niekada nežinosite, iš kurios procentinės dalies ji yra, ir ar ji infekuota, ar ne. Tai budriems reikia būti absoliučiai visur. Praėjusių metų duomenimis, Laimo ligos atvejų daugiausiai buvo registruojama Telšių apskrityje, didžiųjų miestų apskrityse. O kalbant erkinį encefalitą, metai iš metų lyderiauja Utenos apskritis – ten didžiausias sergamumo rodiklis“, – statistika dalijasi M. Žygutienė.
Pasak specialistės, erkių aktyvumo sezono pradžia šiais metais „pakankamai ankstyva“. Tai priklauso nuo to, kokie vyrauja orai, „aišku, erkių gausa dar pačioje pradžioje nėra didelė, bet šylant orams visos erkės pabus, kurios išgyveno po žiemos miego, ir tada didysis jų aktyvumas ir prasideda maždaug balandžio, gegužės mėnesiais.“
Ilgėjančiam erkių aktyvumo periodui didelę reikšmę, kaip aiškina specialistė, didelę įtaką turi klimato kaita.
„Šiuo metu paskutinės aktyvios erkės gamtoje registruojamos praktiškai gruodžio mėnesį, o pačios pirmosios jau ir kovo pradžioje. Tai, sakykime, tik 2,5–3 geri mėnesiai yra ramybės periodas. O šiaip jos aktyvios visą šiltąjį sezoną ir tas labai atsliepia sergamumui, kadangi kuo jos ilgiau aktyvesnės, tuo didesnė tikimybė, kad daugiau žmonių nukentės nuo jų. Ir vėlgi, sergamumas turi savo sezoniškumą, bet praeitais metais buvo pirmi metai, kai mes erkinį encefalitą jau registravome visus ištisus metus – nuo sausio iki gruodžio“, – sako NVSC užkrečiamųjų ligų specialistė.
Nesvarbu, ar ankstyvas pavasaris, ar vasaros vidurys, kaip aiškina M. Žygutienė, visos erkės vienodai aršios: „Todėl, kad visos jos yra alkanos. Peržiemojusios, kokioje dabar bebūtų būklėje, jos visos nori kraujo, nes kraujas joms yra būtinas dėl išgyvenimo – kitaip jos negalės tęsti savo egzistencijos toliau.“
Dažniau suserga Laimo liga
Laimo ligos kasmet registruojama tūkstančiais, erkinio encefalito – šimtais atvejų. Didžiausias sergamumo pikas, kada registruojama maždaug apie 80 proc. visų susirgimų, yra nuo spalio iki birželio mėnesio. 2024 m. sausio mėnesį jau registruoti 8 erkinio encefalito atvejai. O štai Laimo liga, pasak specialistės, registruojama visus metus.
„Bet vėlgi, jeigu apie Laimo ligą kalbant, tai čia galėtų būti diskusija, ar tie atvejai yra iš praėjusių metų. Kadangi ta liga, jeigu negydoma, tai ji tęsiasi ir gali būti ir vėliau registruota. Nėra tokio, žinote, kaip erkinio encefalito atveju, kad čia ir dabar pasireiškia stiprūs ligos požymiai ir žmogui iš karto diagnozuojama. Tai Laimo liga tokia daugiau paslaptingesnė gali būti, jeigu nepastebi žmogus pirmųjų požymių.
Pirmiausia, žmogus gali nepastebėti netgi erkės įkandimo, nes erkės gi nebūtinai patogioje vietoje įsisega – gali būti ir nugarinė dalis, gali būti pakinkliai. Ir tada jau pradedame kalbėti apie patį žmogų – ar jis vyresnio amžiaus, ar jaunesnio, ar jam patogu apsižiūrėti ir jis mato, kas ten vyksta. Tai žmogus gali nepastebėti, o erkė pasimaitinusi gali iškristi. O vėliau atsiranda požymiai – klaidžiojanti eritema. Vėlgi, ir klaidžiojančios eritemos dėl tų pačių priežasčių irgi galima nepastebėti, tada liga pereina į vėlesnę stadiją“, – aiškina ji.
Kaip apsisaugoti nuo šių agresyvių kraujo siurbikių?
Nesvarbu, ar vaikščiosime aukštoje pievoje, ar laiką leisime miesto parke, kuriame vyrauja žemaūgė veja, saugotis nuo erkių – būtina. Tad štai efektyviausia priemonė, skirta apsisaugoti nuo erkinio encefalito, – skiepai.
„Skiepytis dar tikrai galima, o kas apsisprendę – tai ir reikia, nes dar pakankamai daug laiko yra: galima pasiruošti šiam sezonui. Pirmą nuo antros dozės skiria intervalas nuo mėnesio iki trijų, tai per mėnesį galima gauti antrą dozę, o gavus antrą dozę ir praėjus dviems savaitėms, susiformuoja imunitetas ir jau žmogus gali jaustis pasiruošęs. Tik tiek, kad nereikėtų užmiršti pagal bazinę schemą tęsti skiepijimosi toliau. Nuo laimo ligos neturime skiepų, vadinasi, tinka visos priemonės, kurios apsaugo nuo erkės įsisiurbimo“, – sako specialistė.
Kaip nurodo M. Žygutienė, viena iš tokių priemonių yra tinkamai dėvimi šviesios spalvos drabužiai.
„Tai reiškia, kad susegti rankogaliai, kelnių klešnės sukištos į kojines arba į aulinius batus, dėvimas galvos apdangalas. Šviesūs rūbai todėl, kad erkė pati yra tamsi, lengvai pastebima šalia esančio žmogaus arba pats žmogus gali lengviau pastebėti, nes pradžioje jos kabinasi už drabužių ir ropoja ieškodamos plyšiuko, kaip patekti. Tai jeigu saugiai viskas užsegta, tai jau apsunkina erkės patekimą prie kūno ir ji toliau ropos, galbūt lengviau ją bus pastebėti.
Trečias dalykas – repelentai. Einant pasivaikščioti, jeigu žinome, kad galime susitikti su erke, užsiimame poilsine arba darbine veikla miškingoje teritorijoje, tai reikėtų naudoti repelentus. Vėlgi, skaityti reikia ant gamintojo lapelio, kas kiek laiko reikia atnaujinti pasipurškimą ar pasitepimą.
Grįžus iš gamtos, pasikeičiame drabužius – dėvėtus pakabiname negyvenamoje patalpoje, pagal galimybes apžiūrime kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės, nes dar viena prevencinė priemonė – skubus erkės pašalinimas nuo kūno. Tai galioja Laimo ligai, nes erkinis encefalitas yra labai greitai perduodamas virusas, jau erkės įsisiurbimo pradžioje. O jeigu kalbame apie Laimo ligą, jai reikalingas ilgesnis erkės įsisiurbimo laikas – kalbame apie 24–36 valandas. Todėl jeigu mes greičiau ištrauksime erkę negu per 24 valandas, turėsime didelę tikimybę apsisaugoti nuo Laimo ligos, jeigu erkė ir buvo infekuota.
Ištraukus erkę, reikia žaizdelę dezinfekuoti ir būtinai pasižymėti kalendoriuje datą, kada tas įvyko ir stebėti savo organizmą 30 dienų. Inkubacinis periodas yra apie 2 savaites, bet gali būti ir trumpiau, ir ilgiau, todėl visada siūlome save stebėti iki mėnesio. Jeigu tik pastebimi kažkokie požymiai, reikėtų iš karto kreiptis į gydytojus ir informuoti, kad erkė buvo įsisiurbusi“, – pataria medicinos entomologė.