Pavasario, vasaros, rudens laikotarpiu, kuomet yra didžiausias erkių aktyvumas, žmonėms, daug laiko praleidžiantiems gamtoje, reikėtų būti budresniems. Erkės ir jų sukeliamos ligos yra nepaprastai pavojingos. Sunkūs sveikatos sutrikimai gali likti visam gyvenimui. Iki 9 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu tampa neįgaliaisiais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad labai svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir save stebėti apie 30 dienų. Tačiau apie 40 proc. atvejų įsisiurbusios erkės žmonės nepastebi, nes dažniausiai žmones puola erkių nimfos, kurios yra labai mažos (apie 1 mm). Todėl jeigu dėl neaiškios priežasties pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, sąnarius ar ant odos atsiranda raudona plintanti dėmė, nors erkė ir nebuvo įsisiurbusi, reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. A. Bartulienė su Delfi skaitytojais dalijasi patarimais, kaip išvengti erkių įsisiurbimo, taip pat paneigia apie erkes ir jų platinamas ligas sklandančius mitus.
Priemonės, padedančios išvengti erkių įsisiurbimo
* Einant į mišką reikia užsimauti ilgas kelnes, užsivilkti marškinėlius ilgomis rankovėmis, avėti guminius batus. Vilkėti šviesius rūbus, nes ant jų lengviau galima pastebėti erkę;
* Neuždengtas kūno vietas papurkšti repelentu, o kelnes ir kojines išpurkšti insekticidu (pagal gamintojų rekomendacijas);
* Vengti aukštų žolių, drėgnų, krūmokšniais apaugusių, pavėsyje esančių vietų;
* Grįžus iš lauko apžiūrėti drabužius, juos iškratyti ir palikti sausoje, saulėtoje vietoje, kad juose esančios erkės žūtų;
* Apžiūrėti kūną, o aptikus erkę kuo greičiau ištraukti. Erkės, atsidūrusios ant kūno, ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą, bet dažniausiai – į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
Erkių gausą mažinantys lauko darbai
* Šienauti žolę nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm. Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes labai jautrios išdžiuvimui;
* Menkaverčiai krūmai turėtų būti iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama;
* Pasivaikščiojimo takai ir takeliai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, turėtų būti praplatinami;
Mitai ir tiesa
Erkės ir jų platinamos ligos apipintos įvairiais gandais, mitais ir istorijomis. Epidimiologė A. Bartulienė paneigia kelis iš dažniausiai pasitaikančių sklandančių mitų apie erkes.
* Erkės atgyja gamtai sužaliavus, todėl jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti tik vasarą.
Iš tiesų erkės atgyja iš žiemos miego tuomet, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 5 – 7º C. Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo iki gruodžio pradžios. Todėl užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga galima ne tik vasarą.
* Erkės žūsta žiemos metu.
Erkės žiemoja įsiraususios į žemę ar paviršinį nukritusių lapų ir žolių sluoksnį ir taip apsisaugo nuo šalčio.
* Erkės gali šokinėti ar skraidyti.
Erkės to daryti negali. Erkės dažniausiai prikimba prie pėdų ir blauzdų ir po to nuropoja ten, kur randa tinkamiausią vietą įsisiurbti. Todėl rekomenduojama dėvėti ilgas, šviesias kelnes, sukištas į kojines, o kojines išpurkšti erkėms tinkamu repelentu.
* Erkių platinamomis ligomis galima užsikrėsti tik miške ar pievose.
Mūsų šalyje dauguma žmonių užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje: sodyboje, kolektyviniame sode, nuosavo namo kieme, miesto parke. Erkės savo aukos paprastai tyko žolėje. Užsilipusios ant žolės lapo jos greitai pajunta žmogaus ar gyvūno šilumą ir taip patenka ant kūno.
* Jeigu erkės įkandimo vietoje nepasirodo raudona dėmė, reiškiasi, neužsikrėtėte Laimo liga.
Deja, ne. Laimo ligos bėrimas atsiranda tik apie 80 proc. visų ligonių. Dėl šios priežasties dalis pacientų, ypač tų, kurie nematė įsisiurbusios erkės, nepastebi Laimo ligos pradžios ar supainioja su gripu ar peršalimu.
* Erkių platinamomis ligomis galima užsikrėsti tik tam tikrose Lietuvos teritorijose.
Sergamumo statistika rodo, kad erkiniu encefalitu ir Laimo liga galima užsikrėsti visoje Lietuvos teritorijoje.
* Greitai ištraukus erkę pavyks neužsikrėsti.
Kadangi erkinio encefalito virusai yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui tučtuojau, kai tik erkė „įsisega“.
* Erkinis encefalitas visiškai išgydomas.
Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, visam gyvenimui išlieka viruso sukeltos komplikacijos: paralyžiai, pablogėjusi koordinacija, galvos skausmas, nuovargis, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, atminties pablogėjimas, depresija. Iki 9 proc. susirgusiųjų tampa neįgaliaisiais.