Kai kurie simptomai gali ir nepasireikšti
Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus medicinos gydytojas Irmantas Aleksa sako, kad nuo 2001 metų, kai Laimo liga pradėta registruoti į užkrečiamųjų ligų registrą ir atsiradus tikslesniam diagnozės nustatymui, atvejų tik daugėjo. Tačiau pastaruosius 5-7 metus jų skaičius išlieka apylygis: nuo 2500 iki 3000.
Laimo ligos stadijos yra trys. Pirmoji jų yra pati dažniausia ir jai būdingi bendri infekcijos požymiai bei migruojanti eritema, tai yra raudona dėmė. Pasak gydytojo, ji nebūtinai atsiranda toje vietoje, kur buvo įsisiurbusi erkė, o bet kur kūne.
„Jeigu ji atsirado per 21-28 dienų periodą, tikėtina, kad tai yra pirmoji Laimo ligos stadija. Pati dėmė gali būti bet kokios formos, pavyzdžiui, pailga, tačiau dažniausiai aptinkama raudona apskritos formos dėmė, turinti tarpą, ir dar atskirą apskritimą. Labai dažnai žmonės jas pastebi galūnių odoje – kojose ir rankose, liemens srityje – jos kur kas retesnės“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo gydytojas I. Aleksa.
Jo tikinimu, žmogui iš karto gali pasireikšti antra Laimo ligos stadija, kuri dar vadinama latentine.
„Organizme esantys Laimo ligos sukėlėjai gali nesukelti jokių simptomų. Ir tuomet iš antrosios stadijos iš karto pereinama į trečiąją, kai gali būti pažeista širdis, sąnariai ar galvos smegenys“, – sakė pašnekovas.
Tačiau antroji ligos stadija gali pasireikšti ir tokiais simptomais, kaip įvairūs bėrimai, kaulų sąnarių skausmais, bendru silpnumu, svorio kritimu, prakaitavimu.
„Tai yra visiškai nepaaiškinami simptomai, kuriuos būtų galima priskirti daugeliui ligų. Latentinės eigos Laimo liga taip pat turi būti gydoma, kaip ir bet kurios kitos stadijos, todėl nereikėtų jos kažkaip kitaip išskirti. Paprasčiausiai ją reikia laiku diagnozuoti“, – akcentavo gydytojas.
Pagrindinę funkciją atlieka imuninė sistema
Pasak jo, dažniausia Laimo ligos išraiška yra neuroboreliozė, kai ligos sukėlėjai išlieka galvos arba nugaros smegenyse, ir pasireiškia įvairiais paralyžiais, į meningito panašiais simptomais ir t.t.
„Bet kuris neurologas, nuėjus pasikonsultuoti dėl galvos skausmo ar tirpimo, visada paklaus, ar nebuvo įsisiurbusi erkė“, – pabrėžė gydytojas.
I. Aleksa paaiškino, nuo ko priklauso, kad žmogus suserga viena ar kita Laimo ligos stadija. O atsakymas paprastas – nuo imuninės sistemos atsako.
„Jeigu imuninė sistema sureaguoja pakankamai aktyviai ir sukėlėjų dauginimąsi prilėtina iš karto, tada mes pereiname į latentinę stadiją. Kol galų gale sukėlėjai „apeina“ imuninę sistemą ir sukelia visus kitus antrosios ir trečiosios stadijos ligos simptomus.
Dažniausiai pirmojoje stadijoje imuninė sistema sureaguoja gerai, tai yra įvyksta vietinė reakcija, o ją pastebėjus žmogus pradedamas gydyti“, – detalizavo laidos pašnekovas.
Kaip ištraukti erkę?
Žmonės naudoja pačius įvairiausius būdus ištraukti įsisiurbusią erkę ir nuolat diskutuoja, kuris iš jų vis tik tinkamiausias. Gydytojas I. Aleksa sako, kad vieno tikslaus ir konkretaus patarimo nėra.
„Pastebėjus erkę, ją reikėtų ištraukti kuo greičiau. Visai nesvarbu, ar turite tam prietaisų. Erkę reikia traukti kuo arčiau suėmus jos straubliuko. Kartais pastebima, kad kūnas atitrūksta nuo galvos, tai ją galima ištraukti atskirai, bet tą taip pat būtina padaryti kuo skubiau“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, daugumos nuolat akcentuojamas sukamasis judesys nėra būtinas ir ryškaus skirtumo jis gali nepadaryti. Svarbiausia – erkę suimti kuo arčiau odos paviršiaus ir ištraukti.
I. Aleksa paklaustas, ar tikslinga naudoti greitosios diagnostikos testus, skirtus Laimo ligai nustatyti, sakė, kad ne visada jie gali būti veiksmingi.
„Jeigu Laimo liga įtariama praėjus 21-28 dienoms, kai, tikėtina, kad dar galėtų būti M klasės antikūnų, kurie rodo aktyvią ligos eigą, tai greitąjį testą būtų neblogai atlikti. Lėtinėje stadijoje arba kai Laimo liga yra išgydyta, esant tik G klasės antikūnams, reikalingas detalesnis ištyrimas“, – paaiškino laidos pašnekovas.
Jo tikinimu, kad žmonės vykstantys į mišką pirmiausia turėtų vilkėti šviesius drabužius ir naudotis repelentais. Kadangi mieste nuo erkių tokiais būdais ne visuomet pavyksta apsisaugoti, tai gydytojo I. Aleksos patarimu, reiktų nesilankyti vietose, kur yra aukšta, nepjauta žolė.