Nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Nebent tai prarandame. Būtent taip nutiko Daivai, kuri sutiko pasidalinti sunkumais, kurie ją užplūdo susirgus Laimo liga.
Vos tik į Lietuvą atkeliaus pavasario šiluma, gyventojai suskubs į gamtą, o ten jau tykos išalkusios erkės. Kartu su jomis dviejų pagrindinių šių kraujasiurbių nešiojamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos – rizika.
Kaip skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2018 m. iš viso šalyje buvo užfiksuoti net 2293 Laimo ligos atvejai. Pagal statistinius duomenis, 1632 iš jų – miesto gyventojai, likę 661 gyvena kaime.
Daiva rugpjūčio pradžioje grįžo į Lietuvą dviem savaitėm atostogų su vyru ir vaiku.
Atsirado sloga
„Erkė įsisiurbė, kai lankėmės Trakuose ir vaikščiojome aplink pilį. Kitą dieną ryte radau erkę kairės rankos pažastyje. Erkę iškart ištraukiau. Teoriškai ji neturėjo būti išbuvusi 24 val. Bet tikslaus laiko, kiek ji prabuvo ir nežinau, nes Trakuose prabuvome visą dieną. Jei būčiau ėjusi į mišką, po to būčiau apsižiūrėjusi“, – prisiminė pašnekovė.
Ištraukusi erkę moteris įkandimo vietą dezinfekavo. Vėliau moteris pastebėjo, kad įkandimo vieta paraudusi.
„Dėl paraudimo aš nepanikavau, nes tiesiog galvojau, kad oda suerzinta. Atostogos baigėsi ir grįžime į Angliją“, – toliau tęsė Daiva.
Po dviejų savaičių nuo įkandimo lietuvė pajautė atsiradusią slogą, tačiau tuo metu kaip tik Anglijoje buvo virusų metas ir Daiva per daug nesijaudino dėl slogos.
„Tačiau po dar penkių dienų pradėjau jaustis labai blogai: pradėjo skaudėti sąnarius. Jaučiau, kad arba labai rimtas virusas, arba kažkas kito negero. Nuėjau pas gydytoją, papasakojau apie erkę, parodžiau įkandimą, jis man išrašė antibiotikų prieš Laimo ligą. Vaistus liepė gerti dvi savaites, nors vėliau pasitikrinau, kad turėjau gerti mėnesį“, – akcentavo pašnekovė.
Nors lietuvė sąžiningai dvi savaites gėrė gydytojo išrašytus vaistus, jai geriau nepasidarė. Atvirkščiai – jos sveikata tik prastėjo.
„Anglijoje dirbau mokytoja ir kaip tik prasidėjo nauji mokslo metai, pradėjau važinėti į darbą ir vis jaučiausi blogiau ir blogiau. Atsirado galvos skausmai, ypatingas galvos svaigimas, sąnarių skausmas ir kairės rankos pirštuose jau jaučiau tirpimą. Dirbau nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro, pati nebuvau tikra, ar čia nėra tiesiog nuovargis. Vėl apsilankiau pas gydytojus. Jie man išrašė savaitei kitą antibiotiką“, – prisiminė ji.
Tačiau ir po šių vaistų lietuvės sveikata nepasitaisė. Rugsėjo pabaigoje jai žemiau krūtinės atsirado didelė balta dėmė su rausvu kraštu.
„Ji nebuvo apskritimo formos, daugiau kaip pakreipta elipsė. Vėl nuskubėjau pas gydytojus, bet jie man pasakė, kad man čia alergija, išrašė vaistų prieš alergiją, bet aš jų negėriau“, – atviravo pašnekovė.
Daivos būklė ir toliau prastėjo: jai pradėjo tirpti veido kairė pusė, prasidėjo keistas jausmas širdyje. Moteris jautė lyg ji plaktų lėčiau nei turėtų. Kartu pradėjo tirpti ir kairės pėdos pirštai.
Nekontroliuojamai ašarojo kairė akis
„Vis dar lankiausi pas gydytojus, maldavau, kad išrašytų antibiotikus, nes man erkė buvo įsisiurbusi rugpjūčio pradžioje, o čia jau buvo rugsėjo pabaiga ir man tik blogėjo, – savo patirtimi dalijosi ji. – Pamenu buvo viena diena mokykloje, kai buvo sutrumpintos pamokos, aš labai blogai jaučiausi ir galvojau, kad jei aš dar lauksiu, aš nesugebėsiu grįžti iki namų. Atsiprašiau anksčiau iš darbo, nes man buvo taip silpna, jaučiau lyg tuoj nukrisiu. Kai išvažiavau namo, buvo prasidėjusi automobilių spūstis. Aš labai apsidžiaugiau, nes normaliu greičiu būčiau neparvairavusi automobilio. Man labai labai svaigo galva“.
Buvo penktadienis. Grįžusi namo Daiva griuvo į lovą ir iki pirmadienio beveik nepajudėjo: nebuvo apetito, skaudėjo galvą, galva svaigo, labai skaudėjo sąnarius, ypač kaklo, kairė koja, ranka ir veidas nuolat tirpo.
„Aš jaučiau, kad kažkas tikrai negerai. Iš kairės akies man pradėjo nekontroliuojamai bėgti ašaros. Teko pasiimti nedarbingumą ir namie praleisti dar keturias savaites. Nedarbingumas man buvo išrašytas dėl kaklo skausmo. Tada aš jau pradėjau panikuoti, kad gal tikrai čia vis dar Laimo liga. Iki tol gydytojai įtikinėjo, kad juk antibiotikus dėl Laimo ligos jau gėriau, tai gal čia pervargimas, depresija, psichosomatiniai simptomai ir man nieko nėra“, – kalbėjo lietuvė.
Moteris jautėsi taip blogai, kad nebeturėjo jėgų eiti pas gydytojus kovoti dėl gydymo, todėl užsiregistravo programėlėje, kur gydytojo konsultaciją galima gauti nuotoliniu būdu. Gydytojai lietuvei liepė pasidaryti kraujo tyrimą, kuris padeda nustatyti Laimo ligą.
„Atsakymų laukiau dvi savaites ir jis buvo neigiamas. Vėl susisiekiau su gydytoja, kuri liepė važiuoti į ligoninę. Mane vyras nuvežė, bet vėl teko grįžti namo, nes gydytojai teigė, kad man psichosomatiniai simptomai“, – pridėjo pašnekovė.
Nesulaukusi norimos pagalbos Anglijoje iš medikų, Daiva nusipirko bilietus į Lietuvą ir užsirašė pas gydytoją neurologą.
„Kai pirkau bilietus į Lietuvą, veido zonoje jau buvo atsiradęs trikampio plotas, kurio išvis nebejaučiau, o iš kairės burnos pusės buvo pradėjusios bėgti seilės, negalėjau pilnai užčiaupti lūpų kairėje pusėje, tirpo liežuvis“, – vardijo lietuvė.
Sugrįžusi į gimtinę jau kitą dieną moteris susitiko su gydytoju.
„Jis iškart pasakė, kad aš turiu arba vėlyvą išplėstinę Laimo ligos stadiją, arba chronišką erkinį encefalitą. Jis net nedvejojo, kad visa dėl erkės“, – tęsė moteris. Po įvairių tyrimų Daivai buvo patvirtinta, kad jai Laimo liga, o kartu tikėtina, kad didžiausias borelijų procentas apsigyveno galvos ir kaklo smegenyse. Taip pat moteriai buvo nustatytas ir širdies pažeidimas.
Nors į Lietuvą aplankyti gydytojų lietuvė buvo sugrįžusi tik savaitei, iš viso ji gimtinėje užtruko mėnesį. Kai ji pradėjo jaustis geriau, Daiva sugrįžo į Angliją.
„Gydytojas sakė, kad per trejus metus turėčiau atsigauti, bet kadangi jau buvo vėlyva stadija, gali būti, kad kai kurios pasekmės liks visam gyvenimui. Kai grįžau į Angliją, sužinojau, kad pagaliau gavau paskyrimą pas infekcinių ligų specialistą kurio prašiau prieš du mėnesius. Vėl nuėjau į polikliniką su lietuviškų išrašų vertimu ir jis pasakė, kad jokios Laimo ligos aš neturėjau, o gydytojai Lietuvoje nežino, ką daro. Pasakė, kad aš tiesiog turiu rimtą infekciją ir ji su laiku praeis“, – prisiminė lietuvė.
Toks gydytojo požiūris Daivai buvo paskutinis lašas. Ji nusprendė, kad gyventi Anglijoje daugiau nenori ir turi sugrįžti į Lietuvą. Taip jau apie dvejus metus ji toliau savo gyvenimą su šeima kuria Lietuvoje.
Nesibaigė be pasekmių
Nors nuo tos dienos, kai Daivai įsisegė erkė, praėjo jau daugiau nei dveji su puse metų, moteris teigia, kad dar nėra visiškai atsigavusi. Be to, Laimo liga pažeidė ir jos atmintį, kuri anksčiau buvo labai gera
„Mano atmintis yra mano darbo įrankis. Tuomet, kai buvo blogiausia, negalėjau atsiminti, kas įvyko prieš dvi dienas ar savaitę“, – sakė moteris.
Dabar nuo gydymo pabaigos yra praėję du metai ir du mėnesiai. Kaip teigė Daiva, ji jau jaučiasi šiek tiek atsigavusi, turinti daugiau energijos, bet jos imuninė sistema vis dar nusilpusi. Nuo Kalėdų moteris jau sirgo keturis kartus. Per šį laiką ji jau sirgo ir plaučių uždegimu, ir bronchitu.
Dar vienas pašalinis poveikis ligos, kurį Daiva pajautė vos sugrįžusi į Angliją po gydymo Lietuvoje, – netolerancija dideliems žmonių susibūrimams ir triukšmui.
„Šiuo metu dirbu tik iš namų, tai man didžiausias džiaugsmas. Žinoma, išeinu į didesnius susibūrimus, bet visuomet po jų jaučiuosi be galo pavargusi“, – kalbėjo į Lietuvą vienkiemyje su šeima persikrausčiusi gyventi lietuvė.
Kojos ir rankos tirpimas moteriai visiškai praėjo, tačiau kairė burnos pusė dar pilnai neatsistačiusi ir kartais dar pradeda kauptis seilės burnos kampe. Taip pat pilnai dar neužsimerkia kairė akis.
Daivos atmintis jau atsistatė, tačiau to laikotarpio, kai ji sirgo, ji iki šiol gerai neprisimena.
„Tais metais kaip tik dar prieš ligą ištekėjau, tai labai daug ko neatsimenu. Daug detalių ištrupėjusių. Visiškai neatsimenu, kaip tais metais švenčiau savo gimtadienį. Visiškai nepamenu, ką veikėme per Kalėdas“, – pasakojo pašnekovė.
Sergamumas Laimo liga
Kaip skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, žvelgiant į 2018 m. duomenis, moterims Laimo liga nustatoma 1,4 karto dažniau nei vyrams. Tikėtina, kad taip nutinka dėl to, kad pirmasis ligos simptomas – migruojanti eritema (dėmė), o moterys yra pastabesnės ir dažniau nei vyrai kreipiasi į gydymo įstaigas dėl odos pažeidimų.
Taip pat pastebima, kad Laimo liga nustatyta dažniausiai suaugusiems. Vaikai iki 17 metų sudarė apie 10 proc. Didžiausias sergamumas 35–84 m. amžiaus grupėje.
Skelbiama, kad sergamumas Laimo liga turi aiškų sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų lankymusi miškuose, parkuose ar kitose miškingose vietose.
Pirmoji sergamumo pakilimo banda dažniausiai fiksuojama gegužės-birželio mėnesiais, antroji – liepos-spalio.
Laimo liga – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus ir sistemas. Šią ligą sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, todėl liga dar vadinama Laimo borelioze. Asmuo liga užsikrečia tuomet, kai kraują siurbdama erkė į žaizdą suleidžia skysčių su borelijomis.
Lietuvoje nėra patikimesnės apsaugos nuo erkių platinamų ligų nei skiepai. Skiepai nuo Laimo ligos apsaugoti negali. Bet gali padėti nuo labai pavojingos ligos – erkinio encefalito.
Dėmė atsiranda ne iš karto ištraukus erkę
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė Laima Nakutienė aiškino, kad po erkės įkandimo užsikrėtus Laimo liga paraudimas (eritema) gali būti įvairaus pobūdžio: ir šviesesnė dėmė su ryškesnėmis ribomis, ir vienalytė dėmė.
„Bet pagrindinis jos požymis tas, kad ji atsiranda ne iš karto ištraukus erkę, o po keletos dienų. Tas paraudimas, kai žmogus tik ištraukia erkę, tai dar ne erkės sukelta liga. Paraudimas atsiranda po kelių dienų ar net poros savaičių po erkės įsisiurbimo ir jis plinta“, – pasakojo specialistė.
L. Nakutienė pridėjo, kad neretai gyventojai suskumba aplankyti gydytojus vos tik mato paraudimą ištraukus erkę, tačiau tokiais atvejais žmonėms patariama tiesiog sekti, ar paraudimas nenyksta. Jei jis nenyksta ir plinta, tuomet jau galima įtarti ligą.
„Tačiau daliai pacientų gali ir visai nebūti raudonės ir Laimo liga gali būti ir subklinikinė, kai ji neturi jokių simptomų, tik kraujyje galima aptikti, kad yra antikūnių“, – pridėjo pašnekovė.
Gydytoja taip pat paminėjo, kad dalis gyventojų gali dėmės ir nepastebėti, jei ji yra sunkiai pačiam matomoje vietoje.
Antroji ligos stadija gali prasidėti praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po to, kai į žmogaus organizmą pakliūna borelijų. Šiuo ligos vystymosi metu atsiranda neurologinių ir kardialinių sutrikimų, gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų. Vis dėlto dažniausiai pastebimi neurologinio pobūdžio sutrikimai kaip neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens srities rdikuloneuritas, monoeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu ir kitais simptomais. Pirmiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.
„Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai antra stadija atsiranda iš karto, be raudonės“, – pridėjo infektologė.
Trečiosios stadijos metu ligoniui vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalonielitas. Gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių ar net smulkūs sąnariai.
L. Nakutienė teigė, kad nutinka ir taip, kad pas infektologus Laimo liga sergantys pacientai kartais patenka ir jau trečioje stadijoje.
„Praktikoje matome, kad pacientai trečioje stadijoje dažniausiai ateina jau ne erkių sezono metu. Tokie atvejai reti, bet tokie pacientai būna atsiunčiami neurologų. Neurologai, užtikę ligonius, kurie atėję dėl neurologinių nusiskundimų, įtaria, kad jiems gali būti Laimo liga ir siunčia pas mus“, – pasakojo pašnekovė.
Susirgus Laimo liga yra skiriami antibiotikais. Kiek bus efektyvus gydymas priklauso nuo to, kaip anksti liga yra diagnozuojama. Be to, reikia nepamiršti, kad įveikus Laimo ligą imunitetas nesusiformuoja ir šia liga galima vėl susirgti.