Apie tai, kad į aukas nusitaikiusios erkės slepiasi ne tik tankiuose miškuose ar apleistose pievose, tikriausiai teko jau girdėti ne kartą. Sostinės gyventojai taip pat ne kartą yra nukentėję dėl Vilniaus Vingio parke įsisegusių erkių.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu dėl paskelbto karantino reikia atsargiau elgtis ir gamtoje. Būriuotis negalima ne tik mieste, bet ir gamtoje. Šiuo metu keliaujant į gamtą reikia saugotis ne tik erkių, bet ir koronaviruso.
Norint išsiaiškinti situaciją dėl erkių šiame vilniečių pamėgtame parke, dar pernai metų vasaros pabaigoje buvo nuspręsta atlikti eksperimentą ir pabandyti išsiaiškinti, ar tikrai Vingio parke karaliauja šie pavojingi kraujasiurbiai.
Vingio parke buvo pastatyta dešimt erkių gaudyklių. Ši priemonė laikoma ekologiška, kadangi nenaudojamos cheminės medžiagos, kuriomis purškiant įprastai žūsta ne tik erkės, bet ir visi kiti vabzdžiai.
Dėžėse yra ertmės, o jose sausas ledas. Garuodamas sausas ledas išskiria anglies dvideginį ir taip patraukia erkių dėmesį, kurios reaguoja į šilumą. Galvodamos, kad tai kraujo turintis gyvas organizmas, erkės pradeda judėti dėžės link. Aplink dėžę yra priklijuota lipni juosta, kurioje ropodamos erkės užstringa.
Vingio parke išbandyti erkių gaudymo dėžes leido bendrovė „Zoo Alliance“. Jos vadovas Valerijus Sidorčiuko pastebi, kas kasmet daugėja klientų, kurie rūpinasi, jog jų namų aplinkoje nebūtų erkių. Vienas iš ekologiškų būdų, pasak jo, tačiau mažiau veiksmingų jau minėtos erkių gaudyklės.
Kaip pasakojo V. Sidorčiuko, dešimt erkių gaudyklių buvo išbandomos Vingio parke dvi dienas. Vieną dieną dėžės buvo pastatytos ant šienautos žolės. Per šį laiką pavyko sugauti devynias erkes.
„Tai buvo vieta, kur žolė trumpai nupjauta ir vaikšto žmonės. Kadangi žolė nušienauta, erkių turėjo praktiškai iš viso nebūti“, – kalbėjo pašnekovas.
Antrą dieną erkių gaudyklės buvo perkeltos prie netoli tako esančios vietos, kur žolė dėl apaugusių krūmynų nėra nušienauta. Čia per dieną pavyko sugauti apie 60 erkių.
Kaip pasakojo įmonės vadovas, erkių gaudyklėse sausas ledas privilioja erkes, nes imituojamas iškvėpiamas oras ir kraujasiurbiai galvoja, kad nusitaikė į gyvą organizmą. Norėdamos pasiekti auką, erkės ropoja link gaudyklių, aplink kurias yra pastatytas lipnios juostos barjeras. Keliaudamos dėžės link erkės prilimpa prie juostos.
Kadangi erkėms reikalinga drėgmė, ant lipnių juostų jos greitai dehidratuoja ir išdžiūsta.
„Dėžės yra ekologiškos ir jomis nedaroma žala gamtai, tačiau tai nėra visiškai efektyvu“, – pripažino V. Sidorčiuko.
Erkių gyvenimą galima suskirstyti į keletą etapų: kiaušinėliai, lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Į šias gaudykles dėl riboto judrumo nepatenka nei kiaušinėliai, nei lervos. Nors nimfos fazėje esanti erkė yra jau judresnė, ji vis vien nejuda didelių atstumų.
„Vis dėlto, kad erkė padėtų kiaušinėlius ji turi pasiekti brandą. Taigi jei sugaudome suaugusias erkes, mažiname populiaciją“, – įsitikinęs pašnekovas.
Įvardijo veiksmingiausią priemonę
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė teigė, kad vis dėlto viena veiksmingiausių erkių gausą mažinančių prevencinių priemonių – žolės pjovimas atvirose teritorijose.
„Labai svarbu jau ankstyvo pavasario metu neleisti žolei užaugti aukštesnei nei 10 cm, taip iš anksto būtų sudaromos nepalankios erkių gyvenimo ir vystymosi sąlygos ir mažinamas šių kraujasiurbių plitimas“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie Vilniaus žaliųjų erdvių apsaugą nuo ligas platinamų erkių, pašnekovė paminėjo, kad Vilniaus Vingio, Lūžių, Pasakų ir Jomanto parkuose šiuo metu jau yra įrengta 17 žaliųjų ženklų, raginančių vilniečius, praleidus laiką gamtoje, rūpestingai apžiūrėti savo kūną bei patikrinti vaikus, padėti pasitikrinti vyresnio amžiaus žmonėms ir apžiūrėti augintinius. Planuojama, kad tokių ženklų šiemet atsiras ir daugiau sostinės miesto parkų ir žaliųjų erdvių.
Dar viena svarbi priemonė, pasak specialistės, norint išvengti pavojingų ligų, platinamų erkių, – pačių gyventojų elgsena. Pirma, tai – skiepai nuo erkinio encefalito.
„Ne ką mažiau svarbu yra ir individualių apsaugos priemonių taikymas: tinkama apranga, repelentų naudojimas, apsižiūrėjimas, maistas, – vardijo pašnekovė. – Taip pat svarbu vengti pasivaikščiojimų vietose, kuriose yra nenupjauta, aukšta žolė, krūmynai, rekomenduojama leisti laiką labiau atvirose vietose“.
Pasiteiravus, kuriose sostinės vietose labiausiai paplitusios erkės, D. Juršytė teigė, kad, tikėtina, jog didesnis erkių paplitimas bus tose teritorijose ar žaliose erdvėse, kurios yra mažiau prižiūrimos, nėra reguliariai pjaunama žolė ar šienaujama teritorija.
Specialistė skaičiavo, kad sostinėje pernai sergamumas erkiniu encefalitu išaugo 1,5 karto, palyginus su 2018 m. Pernai iš viso šalyje nustatyta 711 šios ligos atvejų. Iš jų – 104 Vilniaus mieste.