Gerųjų pavyzdžių Europoje netrūksta
Su didele oro tarša ir spūstimis susiduriantys Europos miestai jau seniai ieško būdų, padedančių efektyviai spręsti šias problemas. Štai Paryžius jau senokai taiko taktiką vienomis dienomis į miesto centrą leisti įvažiuoti automobiliams su lyginiais automobilių registracijos numeriais, kitomis dienomis – su nelyginiais. Taip kone per pusę sumažinami automobilių judėjimo srautai. Keli Vokietijos miestai pasiūlė gyventojams palikti automobilius kiemuose ir iki metų pabaigos nemokamai naudotis viešuoju transportu, o Danija jau nuo senų laikų garsėja itin išvystytu dviračių takų tinklu ir gyventojų įpročiu į darbus kur kas dažniau keliauti būtent šia transporto priemone, o ne automobiliu.
Kaip pasakoja judumo ekspertas Edgaras Stankevičius, Vilnius taip pat aktyviai ieško, kaip miestą padaryti žalesniu ir draugiškesniu gyventojams. Vienas iš sprendimų – gatvių humanizavimas, skatinantis žmones rinktis alternatyvas, galinčias pakeisti kasdienį važinėjimą nuosavu automobiliu. Tuo pačiu tai – ne tik galimybė patiems pasiekti kelionės tikslą greičiau bei patogiau, bet ir būdas mažinti oro taršą.
2020 metais sostinėje pradėtas įgyvendinti gatvių humanizavimo pilotinis projektas, kuris kaip virusas išplito visame mieste. Humanizavimas – anaiptol ne naujovė kitose Europos šalyse, tad semtis gerosios patirties tikrai turime iš ko.
„Daugelyje Europos miestų vyksta gatvių humanizavimas, tad pavyzdžių turime tikrai daug. Visi sprendimai yra paremti gatvės erdvės pertvarkymu ir skyrimu žmogui, kuris gyvena ir juda mieste. Pavyzdžių yra įvairių, nuo gatvių važiuojamosios dalies iškreivinimo iki kardinalių – tranzitinių gatvių panaikinimo, skyrimo pėsčiųjų ir dviračių eismui“, – pasakoja specialistas.
Gatvių humanizavimas taupo gyventojų laiką ir užtikrina didesnį saugumą
Gatvių pertvarkymas ir pritaikymas pėstiesiems bei tvarias transporto priemones – dviračius ar paspirtukus – besirenkantiems gyventojams yra vienas iš darnaus judumo skatinimo būdų.
Humanizuojant gatves taikomi kompleksiniai sprendimai. Jos tampa ramaus eismo zonomis, užtikrinamos reglamentuotų pločių automobilių eismo juostos, pertvarkomas jų stovėjimas, įrengiamos saugumo priemonės, želdiniai, mažosios architektūros elementai.
Pavyzdžiui, ramaus eismo zonose, kurios yra vienas humanizavimo sprendimų, automobiliams leidžiama judėti iki 30 km/val. greičiu, o dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais. Taip užtikrinamas platesnis tinklas darniam judumui, didesnis saugumas eismo dalyviams ir mažesnis transporto priemonių sukeliamas triukšmas.
„Vilnius jau užsitarnavo žaliausio miesto titulą, ir viena iš priežasčių – gatvių humanizavimas, kur neišnaudotos kietosios dangos skiriamos papildomų žalių plotų sukūrimui, pėsčiųjų takų platinimui ir kitiems gatvės elementams, taip gatvei įgaunant naują prasmę“, – sako Edgaras Stankevičius, judumo ekspertas.
Dar vienas gatvių humanizavimo pavyzdžių – žiedinių sankryžų įrengimas saugesniam eismui ir patogesniam pėsčiųjų judėjimui. Skaičiuojama, kad žiedinėje sankryžoje eismo įvykių tikimybė net 4 kartus mažesnė, nei įprastoje reguliuojamoje sankryžoje. Žiedinę sankryžą gerokai saugiau kirsti ir pėstiesiems bei dviratininkams – užtikrinamas geresnis matomumas, pėsčiasis visuomet turi pirmumą prieš vairuotoją kirsdamas sankryžą. Tuo pačiu taupomas ir pėsčiųjų laikas. Pavyzdžiui, Vilniuje esančioje T. Ševčenkos ir Vytenio g. sankryžoje anksčiau pėstiesiems perėjoje tekdavo laukti maždaug 27 sekundes, o pakeitus eismo organizavimo būdą laukimo laikas sutrumpėjo vos iki 2-3 sekundžių laukimo.
Eismui vykstant ratu, efektyviai mažinamas greitis sankryžos zonos ribose, tad išskiriama ir mažiau anglies dioksido (CO2).Taip pat žiedinė sankryža gali padėti net iki 28 proc. sumažinti degalų suvartojimą, kadangi sankryža kertama beveik nesustojant – kitaip nei šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kur užsidegus raudonam signalui, automobiliams tenka visiškai sustoti.
Permainoms reikia laiko
Nors gatvių humanizavimo idėją specialistai vertina teigiamai, E. Stankevičius pastebi, kad ne visi gyventojai noriai priima naujoves, dalis jų vis dar turi nepagrįstų baimių dėl erdvių perskirstymo.
Vis tik įvairūs tyrimai rodo, kad gatvių humanizavimas teikia visapusišką naudą tiek socialine, tiek ekonomine prasme – skatina bendruomenių kūrimąsi, yra patrauklus verslo projektams, motyvuojantiems žmones rinkti judėjimą pėsčiomis – užsukant į kavinę, galeriją ar kt.
„Humanizavimo procese naudojami skirtingi gatvių pertvarkymo elementai padeda suformuoti ramesnę, saugesnę, gyvybingesnę bei ekonomiškai efektyvesnę aplinką, kurios prioritetas yra gyventojai, o ne varikliu varomos transporto priemonės“, – sako E. Stankevičius.