Į Vilnių iš rajonų kasdien atvažiuoja 150 tūkstančių automobilių: kodėl lietuvis savo gyvenimo neįsivaizduoja be mašinos?

Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio. Kodėl automobilis vis dar toks svarbus miesto gyventojui, ar įmanoma viešąjį transportą padaryti patrauklų tam, kuris juo nesinaudoja, ar bus kada nors išspręsta automobilių problema Vilniuje?

Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 400 automobilių – tą rodo statistika. Ar tai jau yra perteklius?

„Galima vertinti įvairiai. 400 automobilių vienu atveju skamba daug, kitu – mažai, priklausomai nuo miesto dydžio ir kur tie automobiliai yra. Fiksuojame, kad į miestą iš rajono per dieną atvažiuoja apie 150 tūkstančių automobilių, jie tampa mūsų kasdienio judumo dalimi. Ką tai reiškia? Tai reiškia tas 75 valandas, kurias kiekvienas per metus praleidžiame eismo spūstyse“, – sako Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

Vilnius ir spūstys jau seniai yra neatsiejamas dalykas. Ilgus metus vyraujančią problemą, anot pašnekovo, įmanoma pakeisti, tačiau tam patys žmonės turėtų keisti savo susiformavusius įpročius.

„Mes dirbame su tuo, kad parodytume žmonėms, kaip galima keliauti į darbą trumpesnius atstumus pėsčiomis, numinti dviračiu, dažnai kviečiame ir viešuoju transportu naudotis. Vyrauja dar tas stereotipas, ir kalbantis su kolegomis matyti, kad visuomenei iš esmės pirmiausia svarbu butas, tada automobilis, o paskui jau visa kita. Dirbame su kultūros formavimu, žvalgomės į skandinavų ir kitas šalis, kurios pakeitė savo kultūrą, žinoma, ne per metus ar dvejus, prireikė laiko. Bet einame tuo pačiu keliu, kuriame alternatyvas, pasakojame apie alternatyvų naudas ir tikimės, kad ir mes judėsime link automobilio atsisakymo pozicijos, kad bus bandoma ieškoti kitų būdų keliauti“, – pasakoja J. Damidavičius.

Viešojo transporto departamento Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levutytė-Staškevičienė pastebi, kad viešasis transportas Vilniuje populiarėja.

„Viešasis transportas tampa kaip susisiekimo sistemos stuburas, mieste daug mikrorajonų tiek centrinėje dalyje, tiek užmiesčio teritorijoje – ir gatves ten planuojame, ir viešojo transporto paslaugas. Apie 87 procentai miestiečių šiandien turi galimybę pasinaudoti viešojo transporto paslauga. Tai labai didelis skaičius. Kiti Europos didmiesčiai tuo net negali pasigirti, o pas mus paslaugos pasiekiamumas geras, tačiau turime šiek tiek iššūkių, mat žmonės nori dažniau važiuojančio viešojo transporto, taip pat, kad jis būtų labiau pasiekiamas. Su tuo ir dirbame: kad būtų dažnesnis, maršrutai – arčiau gyventojų, arčiau darbo vietų ir arčiau traukos objektų“, – apžvelgia pašnekovė.

Darbo rinkoje pokyčiai neretai nebūna tokie greiti, kaip norėtųsi, dėl darbuotojų trūkumo. L. Levutytė-Staškevičienė atvira – viešojo transporto srityje reikėtų daugiau darbuotojų, mat kovido pandemija palietė ir vairuotojų darbą.

„Pandemijos metu žmonės pakeitė keliavimo pobūdį, daugiau pradėjo dirbti iš namų, tačiau dabar matome tendenciją, kad verslai jau daugiau pradeda dirbti kontaktiniu būdu, ir tą rodo mūsų skaičiai, – viešuoju transportu naudojasi vis daugiau žmonių. Tikimės, per 2–3 metų laikotarpį mes grįšime į priešpandeminį lygį, kalbant apie vairuotojų skaičių“, – įvardija Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė.

Viešojo transporto nesirenkantys žmonės neretai sako, kad nenori važiuoti senu transportu, kuriame nėra kondicionierių, o keleivių būna sausakimša. Anot L. Levutytės-Staškevičienės, pastaruosius 5 metus Vilniuje jau važinėja daug naujų autobusų, kursuoja apie 350 naujų transporto priemonių. Senieji troleibusai taip pat dar teikia paslaugas, tačiau jau suplanuota įsigyti 159 naujus.

„Pirmasis naujų troleibusų paketas Vilnių turėtų pasiekti kitų metų vasarą–rudenį. Pirmieji 20 troleibusų į gatves turėtų išvažiuoti jau kitais metais ir taip palaipsniui bus atnaujinamas troleibusų parkas. Vilniaus miestas Europos mastu įgyvendina dekarbonizacijos strategiją, tad naujų ekologiškų transporto priemonių su laiku mieste tik daugės“, – sako moteris.

Kokybiniai reikalavimai keliami ir vežėjams, tikimasi, kad ilgainiui jų daugės, o transporto priemonių kaita yra būtina. Pašnekovė paaiškina, kad dabar taikoma ir ne tokių didelių investicijų reikalaujanti kokybinė tvarka, – anksčiau per kartą būdavo perkamas didelis transporto priemonių kiekis, atnaujinama tik tada, kai visas transportas tampa senas, o dabar prasčiausios transporto priemonės keičiamos palaipsniui.

Viešuoju transportu ne itin nori naudotis tie, kurie gyvena už miesto. Bandymas „įsodinti“ žmones į viešąjį transportą nepasiteisino, nors buvo įkurtos automobiliams skirtos talpios aikštelės prie pat viešojo transporto stotelių. Vilniaus savivaldybės įmonės atstovas sako, kad yra geresnis sprendimas, kuris leis žmonėms palikti automobilius namuose.

„Matome stipresnį sprendimą – patį rajoną integruoti į miesto susisiekimo sistemą, kad viešasis transportas sklandžiai veiktų tarp skirtingų savivaldybių. Tada sukursime kokybišką paslaugą ir rajono gyventojai galės nevažinėti automobiliu: turės puikias viešojo transporto sąlygas, kaip ir miestiečiai“, – dalijasi J. Damidavičius.

Pašnekovas neslepia, kad dėl tokio plano įgyvendinimo jau keletą metų vyksta diskusijos, kalbama ir apie bendro bilieto įdiegimą, tačiau viskas priklausys nuo to, kokie susitarimai bus pasiekti, nors norima, kad bent vienas ar keli maršrutai pradėtų veikti kuo greičiau.