Dviračių takas – dviratininkui ar vaiko vežimėliui?
Lepinant šiltiems ir saulėtiems orams, ėmė rastis vis daugiau pasipiktinusių dviratininkų įrašų „Facebook“ platformoje. Ir mėgėjai, ir profesionalūs sportininkai piktinasi, kad riedėdami dviračių takais neretai susiduria su kuriozais, kai čia pat vežimėlį stumdo mažamečių tėvai, o paprašius pasitraukti – stoja skersai kelio arba reiškia nepasitenkinimą, neva dviratininkai turėtų suteikti jiems pirmenybę.
Vien Vilniaus mieste yra per 140 kilometrų dviračių takų, tačiau jais pasidalinti tampa vis sunkiau. Vienoje „Facebook“ grupėje dviračiu važinėjanti moteris skundėsi, kad nemalonios situacijos jai nutinka nuolat. Pasak jos, paprašius pasitraukti iš dviračių tako, stumdantys vežimėlius tėvai ne tik kad geranoriškai nepasitraukia, bet ir puola koliotis, o kartais stumia vežimėlį po dviračio ratais. Kuriozinę situaciją savo paskyroje aprašė ir gerai žinomas komikas Paulius Ambrazevičius.
„Atlekiu taip įsivažiavęs smagiai, per visą dviračių tako plotį dvi ponios:
- Ponios, čia gi dviračių takas!
- Patylėk!
- Kaip sakėt? Galit pakartoti?
- Patylėk, vaikai miega!
Dar viena diena Vilniaus dviračių takuose…“ – rašė jis.
Kyla klausimas – kas šioje situacijoje teisus? Kur tėvai turėtų stumdyti vaiko vežimėlį – pėsčiųjų ar dviračių takais? O galbūt jais derėtų draugiškai pasidalinti?
„Šioje situacijoje teisūs dviratininkai. Dviračių takas – infrastruktūra skirta būtent dviratininkams, kartu, žinoma, ir el. paspirtukams. Vaikiškas vežimėlis nėra išskiriamas kaip transporto priemonė ir nėra prilyginama dviračiui. Tėveliai stumiantys vežimėlį yra pėstieji, todėl turi judėti jiems skirta infrastruktūra – pėsčiųjų taku ar šaligatviu.
Suprantama, kad dviračių tako asfalto danga dažnu atveju būna lygesnė ir patogesnė stumti vaikišką vežimėlį, tačiau vežimėlio stūmimas nesuteikia galimybės judėti dviračių taku. Tad šioje situacijoje nepaisant patogumo faktoriaus (ir žinoma taisyklių) pirmenybė turi būti teikiama saugumui. Dviračiu leidžiama judėti maksimaliu 25 km/h greičiu, tad ir infrastruktūra turi būti atitinkamai lygi bei patogi judėti“, – aiškina „JUDU“ (SĮ Susisiekimo paslaugos) judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė primena, kad „Pagal KET pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu“. Ir priduria, kad jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės – leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
„Pėstiesiems draudžiama judėti dviračių takais, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių tako pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui“, – teigia specialistė.
Kur mokyti vaikus važiuoti dviračiu?
Kuriozų, pasirodo, pasitaiko ir tiems, kurie patys mina dviratį. Tiesa, į redakciją kreipėsi moteris, kurios dukros dar tik mokosi važiuoti dviračiu. Nors jos aprašoma situacija vyko pernai, šiais metais teks mokyti jaunesniąją dukrą, todėl ir problema vis dar opi.
„Praėjusią vasarą ketverių dukrą prižiūrėjau važiuojančią dviračiu Neries regioninio parko dviračių taku, o pati ėjau pėsčiomis greta, pėsčiųjų taku. Dukra dar tik pramokusi buvo, tai vis sustodavo, kartais vinguriuodavo, nugriūdavo. Aš situaciją prižiūrėjau, kad važiuotų dešiniausiai. Pro šoną važiavo profesionalūs dviratininkai, jie sustojo ir man atskaitė pamokslą, kad esu kvaila motina, ką čia darau ant dviračių tako, kad taip negalima. Sakė: eik ant šaligatvio ir ten mokyk vaiką. Tai klausimas, kur tuos vaikus saugiai mokyti ir niekam nesipainioti?“ – klausia mažamečių mergaičių mama.
Kaip teigia E. Stankevičius, vienareikšmiško atsakymo nėra, kaip ir aiškaus reglamentavimo, kur turi būti mokoma važiuoti dviračiu ar kitomis mikrojudumo priemonėmis. Tačiau, kaip teigia jis, „Visais atvejais neturi būti kliudoma kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju – dviratininkams. Tikslingiausia būtų pasirinkti atokią uždarą aikštelę ar aikštę, kurioje nebūtų trukdoma kitiems eismo dalyviams, dviratininkams ir pėstiesiems, ir tik pramokus rinktis įprastus maršrutus“.
„Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas, todėl pradedantieji dviratininkai, kurie dar neturi reikiamų įgūdžių (mažamečiai) gali pradėti važiuoti ar mokytis važiuoti gyvenamojoje zonoje, kieme, uždarose teritorijose arba aikštelėse.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims“, – priduria kelių policijos tarnybos atstovė J. Liutkienė.
Nelaimių keliuose – apstu
Nesutarimai gatvėje prasideda ir tada, kai pasirodo el. paspirtukų vairuotojai. „Prancūzijoje tuos paspirtukus panaikino, galėtų ir čia tą patį padaryti“, – bandydamas apeiti ant šaligatvio išrikiuotus paspirtukus sako vilnietis. Pėstiesiems kantrybė senka – el. paspirtukai, prašvilpiantys pro šalį dideliu greičiu, ir gąsdina, ir kelia pyktį, kartais baigiasi ir nelaimėmis. O ką jau kalbėti apie nerūpestingą transporto dalijimosi platformų siūlomų paspirtukų parkavimą baigus kelionę.
Paspirtukų keliamą betvarkę suskubo spręsti įstatymų priėmėjai. Seimas pagaliau pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kurie nuo kitų metų numato naujus reikalavimus ir draudimus elektrinėms mikrojudumo priemonėms: elektriniams paspirtukams, elektrinėms riedlentėms, balansiniams vienračiams, riedžiams ir pan. Tikimasi, kad naujos taisyklės įneš daugiau aiškumo keliuose.
Vertinant bendrai, dviratininkų ir ir paspirtukininkų nelaimių keliuose netrūksta.
„Per visus 2021 metus įvairių KET pažeidimų, kuriuose dalyvavo dviratininkai ir el. paspirtukų vairuotojai, užfiksuota 12 371, 2022 metais – 9 211. Ir 2021, ir 2022 metais nustatyta per 5 tūkst. neblaivių vairuotojų. 2021 metais žuvo 11 dviračių vairuotojų, iš jų 3 – tamsiu paros metu, 2021 metais – 5 dviračių vairuotojai, iš jų 3 – tamsiu paros metu. 2021 metais sužeisti 403 dviračių vairuotojai ir 10 keleivių, 2022 metais – 400 dviračių vairuotojų ir 12 keleivių.
Jei iš eismo įvykių išskirtume įvykusius su el. paspirtukais, tai 2021 metais vien su el. paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, juose sužeisti 209 žmonės, o 2022 metais įvyko 208 eismo įvykiai, juose sužeisti 223 žmonės. Šiais metais iki gegužės 16 dienos užfiksuoti 53 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo el. paspirtukų vairuotojai: 53 žmonės sužeisti, ir vienas žuvęs.
Dviračių vairuotojai vairuoja neblaivūs, nepaiso kelio ženklų ir ženklinimų reikalavimų ir neteisingai elgiasi tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui: nedėvi šviesą atspindinčios liemenės, neįsijungia žibintų“, – teigia J. Liutkienė.