Lėmė dvi pagrindinės priežastys
Aurelijus pasakoja, kad automobilį turėjo ir juo naudojosi apie 15 metų. Paklaustas, kodėl po tiek metų nutarė nuosavos transporto priemonės atsisakyti, pašnekovas sako, kad tokį sprendimą lėmė pora pagrindinių priežasčių:
„Visų pirma, automobilis reikalavo daug lėšų jam išlaikyti, remontuoti ir jau buvo laikas, kai reikėjo turimą parduoti, nes tvarkyti nebeapsimokėjo, ir ieškoti kokio naujo. Kita priežastis – pradėjau daug keliauti į užsienį, kelerius metus pusę laiko leisdavau Lietuvoje, kitą pusę – Šveicarijoje, o ten viešasis transportas ir darnus judumas buvo labai gerai išvystytas.
Kai jau pavargau nuo automobilio remontų ir išlaidų, įdėjau skelbimą jį parduoti. Tai užtruko, per naktį tikrai neįvyko. Paskui žiūrėjau, ar įmanoma Vilniuje keliauti be automobilio, ar ne. Aplinkiniai netikėjo, kad man pavyks, ir manė, kad tuoj pulsiu ieškoti kito. Bet pats maniau, kad sugebėsiu išsiversti ir be automobilio. Mieste keliauti viešuoju transportu man nebuvo naujiena, nes mokyklos laikais tai dariau kasdien nuo 4 klasės – gyvenau Kaune, į mokyklą iš Šilainių važiuodavau iki Laisvės alėjos.“
Naudojasi visomis darnaus judumo priemonėmis
Aurelijus atkreipia dėmesį, kad šiuo metu keliauti mieste yra kur kas paprasčiau, nei buvo anksčiau, ir sako, kad naudojasi visomis įmanomomis darnaus judumo priemonėmis:
„Turime programėlę „Trafi“, anksčiau naudojausi visimarsrutai.lt, paskui atsirado automobilių dalijimosi paslauga – Vilniuje turime labai platų tinklą, o tai labai padeda, kai kur nors skubi, kai apsiperki ir reikia viską parsivežti namo ar net tada, kai važiuoji į teatrą ar restoraną. O dar paspirtukai, miesto dviračiai.
Jeigu tik darbe yra dušas – dviratis yra ideali priemonė atvažiuoti į darbą. Ir pajudi – ne tas pats, kaip judėti ant stacionaraus sporto klube, ir darbe būni žvalesnis, o jeigu dar tavo trasa eina gražiu maršrutu – išvis super. Be to, kokį kokybiškų dviračių takų tinklą turime, gali grįžti namo išbandęs net 18 skirtingų trasų. Kai oras prastesnis, gelbėja viešasis transportas.“
Paklaustas, kokias transporto priemones renkasi, kai tenka vykti į kitus miestus, pašnekovas sako, kad priklauso nuo to, koks susisiekimas: „Tarkime, į Klaipėdą, Jūros šventę, važiavau traukiniu, pas tėvus į Kauną vykstu traukiniu, bet vykstant pas uošvius, kur susisiekimas ne toks patogus, dažniausiai tenka naudotis automobilių dalijimosi paslauga ir išsinuomoti automobilį.“
Vyras priduria, kad savo mobiliajame telefone turi apie 20 skirtingų judumo programėlių ir aktyviai jomis naudojasi tiek Vilniuje, tiek keliaudamas toliau.
„Turiu ir tokią programėlę telefone, kuri skaičiuoja, kokia transporto rūšimi kiek kilometrų nuvažiuoju (nuotr. žemiau – aut. past.). Pavyzdžiui, dviračiu ir viešuoju transportu pasidalija po trečdalį, trečioje vietoje yra pėsčiomis nueinamas atstumas, likusi dalis – automobiliu, naudojantis dalijimosi paslauga“, – pasakoja Aurelijus ir užsimena, kad per tiek metų yra išbandęs daug ką: ir oranžinius dviračius, ir melsvuosius elektrinius motorolerius, ir paspirtukus.
– Transporto priemonę renkuosi pagal tikslą, nuotaiką, orą ir pan. Bet, aišku, dominuoja viešasis transportas.“
Per metus išleidžia iki 2 tūkst. eurų
Kalbėdamas apie tai, kiek per metus išleidžia keliavimui mieste ir tarp miestų, transporto priemonių nuomai, Aurelijus sako, kad suma siekia iki dviejų tūkstančių eurų metams, ir priduria, kartais pasvajojantis apie mėnesį planą, kur patogiai būtų galima keliauti visais būdais:
„Galbūt įsipareigojus metams judumas galėtų būti ir kiek pigesnis, nes dabar Vilniuje keliauti darniai kainuoja apie 1500–2000 eurų metams. Čia suskaičiavau visas išlaidas, kiek kainuoja viešojo transporto bilietas, automobilio nuoma, paspirtukai, kelionės traukiniu ir t. t.“
Pašnekovo teigimu, jei turintys nuosavą automobilį suskaičiuotų visas per metus patiriamas išlaidas, ta suma būtų dar didesnė: „Tie, kurie naudojasi asmeniniu automobiliu, šioje vietoje gudrauja ir skaičiuoja tik degalus. Dažnas paklaustas tikriausiai neskaičiuotų, kiek išleidžia remontams, kurie mane nukankino, draudimui, padangoms ir t. t. Taigi, jei suskaičiuotų visą sumą, ji išeitų kur kas didesnė.“
Sostinėje norėtų tramvajaus
Aurelijaus teigimu, Vilniuje keliauti išties patogu, bet sutinka, kad visada galima sumanyti idėjų, kaip viską patobulinti ir pagerinti. Paklaustas, ko, jo manymu, dar reikia, kad keliavimas sostinėje atsisakant savo automobilio taptų patrauklesnis, pašnekovas sako, kad klausimas sudėtingas ir pateikti vienareikšmį atsakymą gana sunku. Vis dėlto išskiria keletą dalykų, kurie galėtų tą patrauklumą padidinti:
„Visas sritis žingsnelis po žingsnelio galima tobulinti, tai ir yra daroma. Galbūt galėtų būti platesnis viešojo transporto tinklas. Manau, kad šiuolaikinis europietiškas miestas turi turėti kokybišką viešąjį transportą, kurio pagrindinės linijos – bėginio transporto. Tramvajus yra mėgstamiausia mano transporto priemonė, nes judėjimas žymiai tolygesnis, ekologiškas, o keliaudamas pro langus matai miestą. Labai norėtųsi, kad pagrindiniais maršrutais Vilniuje vežtų būtent jis. Kada nors tikiuosi to sulaukti.
Taip pat galėtų būti didesnis programėlių pasirinkimas, jos galėtų jungti tam tikras paslaugas, kad viską būtų galima vienoje vietoje matyti, užsakyti.
Tobulėti visada yra kur, jei kas nors sako, kad nebėra, tada net ir nesistengia galvoti, kaip būtų galima tai daryti. Vilniuje labai patogu, bet norint visada galima sugalvoti idėjų, kaip dar viską pagerinti, ir jas įgyvendinti.“
