Patogesnė infrastruktūra – daugiau dviratininkų
Paskutinius trejetą dešimtmečių žiemos Lietuvoje tampa vis mažiau atšiaurios – sniego būna vis rečiau, o stiprūs šalčiai ir gausūs snygiai tampa nedažni reiškiniai. „Liūdnos klimato kaitos tendencijos kelia vis didesnius iššūkius mūsų visuomenei, tačiau kartais sukuria ir naujų galimybių. Vienas iš tokių atvejų – palankesnės sąlygos važiuoti dviračiu žiema. Daugiau dienų, kai temperatūra nepasiekia minusinės gardelės reiškia saugesnes ir patrauklesnes sąlygas rinktis kelionę dviračiu ir atėjus kalendorinei žiemai”, – pastebi Jonas Simutis, JUDU ekspertas.
Daugiau nei 160 km nusidriekęs sostinės dviračių trasų tinklas toliau stabiliai plečiamas ir tobulinamas, tad pasiekti savo kasdienių kelionių tikslus, minant dviratį, galima vis saugiau ir patogiau, didelę dalį kelionės laiko išvengiant važiavimo gatvėmis. Tiems, kurie baiminasi atstumų, J. Simutis pataria jų nevertinti pagal važiavimą automobiliu ar viešuoju transportu, nes dviračių takai dažnu atveju nutiesti taip, kad galima sutrumpinti maršrutą ir tikslą pasiekti greičiau. „Neretai tenka girdėti, kad tą patį atstumą nuo taško A iki taško B važiuojantys dviračiu įveikia gerokai greičiau nei kitomis transporto priemonėmis“, – pastebi JUDU ekspertas.
Dviračių takams toks pat dėmesys, kaip ir gatvėms
Vilniaus miesto savivaldybė deda pastangas, kad dviračių takai kasdien būtų patogūs, prižiūrėti ir saugūs nepriklausomai nuo sezono. Tai, anot J. Simučio, duoda apčiuopiamus rezultatus: vis daugiau gyventojų šį tvarų keliavimo būdą renkasi ne tik vasarą, bet ir ištisus metus.
„Žiemą dviračių takai valomi nuo sniego, barstomi smėliu, druska ar alternatyviomis ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis, nuo jų reguliariai šalinami lapai, šakos, kitos kliūtys“, – pasakoja specialistas.
Beje, sostinėje galioja nustatyta griežta bendroji tvarka, pagal kurią šaligatviai, pėsčiųjų takai prie gatvių, dviračių takai, laiptai nustojus snigti ir (arba) pustyti privalo būti nuvalyti ne vėliau kaip per 3–5 valandas.
Dviratininkų patogumui – maršrutų kryptinis ženklinimas ir dviračių saugyklos
J. Simutis primena, kad siekiant palengvinti dviratininkų orientavimą dviračių trasų tinkle, sostinėje įrengta pagalbinė dviračių infrastruktūros priemonė – dviračių maršrutų kryptinis ženklinimas.
Ryškios oranžinės spalvos lentelės su dviračio simboliu įrengtos šalia pagrindinio dviračių trasų tinklo sankryžų, takų išsišakojimų. Lentelėse nurodytos kryptys link artimiausių ir tolimesnių rajonų, traukos objektų, taip pat atstumas bei laikas, kurį dviratininkas užtruks iki jų važiuodamas.
Šiomis kryptinėmis lentelėmis jau paženklinta daugiau nei 25 km dviračių trasų, o per ateinančius trejus metus planuojama paženklinti visą pagrindinį dviračių trasų tinklą – daugiau nei 170 km.
Labai svarbus ir tinkamas dviračių trasų apšvietimas užtikrinant saugias keliones tamsiuoju paros metu. Juk žiemą dienos itin trumpos.
„Nemažai sostinės dviračių takų jau apšviesti, tačiau tobulėti dar yra kur. Pavyzdžiui, Suomijoje naudojamas itin inovatyvus sprendimas – specialus apšvietimas, kuris projekcijomis ženklina dviračių ir pėsčiųjų takus, net kai dangą užkloja sniegas. Tai galėtų tapti įkvėpimu ir mums“, – dalijasi idėjomis J. Simutis.
Taip pat Vilniuje įrengtos modernios daugiafunkcinės dviračių ir paspirtukų saugyklos užtikrina patogumą ir saugumą šių transporto priemonių naudotojams. Šios nemokamos, visą parą prieinamos saugyklos veikia ir šaltuoju sezonu. Jos įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose: Antakalnyje, Naujamiestyje, Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose. Iš viso mieste jau veikia 18 saugyklų, kiekviena jų talpina 16 dviračių ir 4 paspirtukus.
Kelionė dviračiu žiemą: kaip pasiruošti?
JUDU ekspertas pabrėžia, kad saugumą kelyje lemia ne tik sutvarkyta infrastruktūra, bet ir tinkamas dviračio parengimas žiemai. Šios transporto priemonės, kaip ir automobilio, padangos taip pat turi būti pritaikytos šaltajam sezonui.
„Kokybiškos, važiuoti žiemą skirtos padangos yra esminis veiksnys, užtikrinantis tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumą kelyje. Rekomenduoju rinktis platesnes padangas šiurkščiu protektoriumi – tai užtikrina geresnį sukibimą ir mažesnę slydimo riziką“, – sako J. Simutis, primindamas, jog plento dviračiai plonomis, lygaus paviršiaus padangomis yra itin pavojingi žiema bei geriau iškritus sniegui ar pasirodžius minusinėms temperatūros tokį dviratį palikti namie.
Dar vienas svarbus saugumo aspektas žiemos metu – matomumas. „Kokybiškos, o svarbiausia veikiančios lempos dviračio priekyje ir gale yra būtinos. Taip pat pravartu nepamiršti atšvaitų ir šviesą atspindinčios liemenės, kurią ypatingai rekomenduoju, jei jūsų kelionės maršrutas driekiasi per gatves mišriame eisme. Su ja net pačiomis nepalankiausiomis oro sąlygomis būsite matomi iš toli“, – aiškina J. Simutis.
Vis dėlto būna dienų, kai rekomenduojama atsisakyti kelionių dviračiais, net jei ir viskas puikiai paruošta. „Prieš išvažiuojant dviračiu į savo kasdienį maršrutą visada reiktų įvertinti oro sąlygas. Jeigu lauke plikledis, dviratį reiktų palikti namie ir rinktis viešąjį transportą ar kitą alternatyvą“, – rekomenduoja JUDU ekspertas.
Pasak jo, būtent plikledis yra didžiausia grėsmė dviratininkams, nes galima labai greitai pačiose netikėčiausiose vietose patirti rimtų traumų. Patariama vengti kelionių ir per pūgas, smarkiai sningant, pučiant stipriam vėjui, nes tokios oro sąlygos apsunkina tiek pačių dviratininkų, tiek kitų eismo dalyvių matomumą, o tai reiškia, kad reakcijos į eismo situaciją gali būti lėtesnės ir dėl to padaugėti nelaimių keliuose.
Taigi, dviračiui nebūtina žiemoti rūsyje. Tačiau, kad jis taptų saugia ir patogia transporto priemone žiemą, būtina pasirūpinti tinkamu jo paruošimu, įvertinti oro sąlygas ir maršrutą.