Nuo Japonijos iki Lietuvos – požiūris į vaikų savarankiškumą skiriasi
Kiekviena kultūra taiko skirtingas vaikų ugdymo praktikas. Štai Japonijoje vargu ar kas nors nustebtų, pamatęs net ir labai mažus vaikus savarankiškai keliaujančius į mokyklą viešuoju transportu. Nors tokia praktika gali pasirodyti neįprasta kitose šalyse, tačiau ne Japonijoje: čia tėvai nuo mažens skatina vaikus būti nepriklausomus ir laikosi nuostatos, kad ankstyvas savarankiškumas padeda vaikams ugdyti atsakomybės jausmą bei pasitikėjimą savimi. Taip pat vaikai mokosi puoselėti bendruomeniškumą ir bendros atsakomybės jausmą, viešose erdvėse elgtis pagarbiai ir dėmesingai kitiems. Japonai pabrėžia – svarbu nuo ankstyvo amžiaus mokyti vaikus įsivertinti galimas rizikas ir priimti sprendimus.
Praktika mažiems vaikams savarankiškai keliauti viešuoju transportu daugybėje kitų šalių dažnai sutinkama su nerimu. Kalbant apie Europą, tyrimai rodo, kad savarankiškas vaikų mobilumas paprastai didesnis Šiaurės šalyse, tačiau kaip ir daugelyje kitų šalių, per pastaruosius dešimtmečius mažėjo dėl skirtingų priežasčių – aukštesnio pragyvenimo lygio, taigi ir dažniau turimų nuosavų transporto priemonių, didėjančių atstumų tarp namų ir ugdymo įstaigų, kintančio požiūrio į vaikų saugumą ir auklėjimą.
Štai Suomija įvardinama kaip viena labiausiai Europoje pažengusių šalių moksleivių mobilumo klausimu. Priešingai, nei Belgija, kurioje vaikai iki 12 metų amžiaus įprastai yra prižiūrimi suaugusiųjų – vieni jie retai vaikšto po miestą ar grįžta iš mokyklos, jei nėra pavežami specialaus mokyklinio autobuso.
Išsamių vaikų mobilumo tyrimų Lietuvoje nėra atlikta, tačiau apsidairius sostinėje, rytinėmis valandomis ar popiet pasibaigus pamokoms viešajame transporte nesunku pastebėti – kuprines ant pečių užsidėję savarankiškai į mokyklą ir į namus iš mokyklos keliauja net pradinukai.
Kelionės viešuoju transportu ugdo ne tik vaikų savarankiškumą
„Naudodamiesi viešuoju transportu, mokiniai greičiau suvokia aplinką ir mokosi orientuotis mieste. Tuo pačiu tai stiprina atsakomybės jausmą ir moko laiko planavimo“, – teigia vienoje sostinės progimnazijoje mokytoja dirbanti Ugnė Zaveckaitė.
Pašnekovė pastebi ir kitą svarbų aspektą – keliaudami viešuoju transportu, vaikai turi galimybę pabuvoti naujoje, jiems nebūdingoje aplinkoje už mokyklos, draugų ar šeimos narių rato. Tai – svarbi socializacijos dalis, leidžianti stebėti kitų žmonių elgesį visuomenėje ir atitinkamai į skirtingas situacijas reaguoti patiems.
Mokytojai pritaria vilnietė Aistė Mackevičienė, kurios septintokas sūnus kiekvieną dieną į mokyklą keliauja viešuoju transportu. Jis moka pasitikrinti tvarkaraščius ir susiplanuoti maršrutus, tad savarankiškai gali nuvykti ne tik į ugdymo įstaigą, bet ir į būrelius. „Tai leidžia vaikui jaustis labiau suaugusiam ir iš tiesų tokiu būti“, – sako A. Mackevičienė.
Vilniuje taip pat gyvenanti Sandra Šatienė priduria, kad savarankiškas keliavimas viešuoju transportu padeda vaikams ugdyti problemų sprendimo įgūdžius – juk situacijų kasdienybėje pasitaiko įvairių: ir į autobusą susivėlinti galima, ir spūstyse ilgiau nei planuota užtrukti. „Žinoma, nereikia tikėtis, kad vaikas visko išmoks per dieną, tačiau su laiku tikrai matau teigiamus pokyčius – tokios situacijos moko vaikus nesklandumus įveikti savarankiškai“, – sako S. Šatienė.
Visos pašnekovės vieningai sutinka – savarankiškas moksleivių keliavimas nėra tik būdas nusigauti iš taško A į tašką B – tai procesas, apimantis daugybę skirtingų asmenybės augimui būtinų naudų. Tuo pačiu tai svarbu ir tvarumo aspektu, mat ugdymo įstaigos neretai yra tolėliau nuo namų ar visai ne pakeliui tėvų darbų.
Kad kelionė viešuoju transportu būtų lengva ir nekeltų streso, svarbu vaiko neskubinti nepriklausomai nuo to, jis dar tik žengia pirmuosius mokyklinio amžiaus žingsnius ar yra vyresnis.
„Kelis kartus iki mokyklos ir atgal viešuoju transportu nuvažiuokite kartu su vaiku – padėkite jam susipažinti su taisyklėmis, visuotinai priimtomis elgesio normomis. Mums, suaugusiems tarsi savaime suprantami dalykai vaikams gali būti labai netikėti, tad paaiškinkite, kodėl važiuojant tolimesnius atstumus viešajame transporte reikėtų paėjėti toliau ir nestovėti prie durų, nuo pečių nusiimti kuprinę ar sėdimą vietą pasiūlyti užleisti vyresniems“, – pataria Lina Juknevičienė, JUDU Klientų patirties vadovė.
Atkreipkite vaiko dėmesį į svarbius niuansus: kaip ir kokiose vietose galima kirsti kelią, kaip elgtis susidūrus su netikėtumais, pavyzdžiui, laiku nesuspėjus į autobusą. Važinėdami viešuoju transportu, moksleiviai greičiau supras miesto topografiją, žinos pagrindines gatves, stotis ir svarbius orientyrus. Keliaudami stenkitės įvardinti įsimintinus objektus, kurie padėtų vaikui orientuotis aplinkoje, parodykite jam galimus skirtingus kelionės maršrutus.
Patogus būdas planuoti maršrutus ir ypatingos kainos moksleiviams Vilniuje
Paprastai susidėlioti kelionės maršrutą galima www.judu.lt puslapyje esančioje maršruto paieškoje. Tereikia pasirinkti vietą, iš kurios norite keliauti ir galutinį kelionės tikslą. Paieškos sistema pasiūlys galimus maršrutų variantus kartu su išsamia informacija, kokiu autobusu ar troleibusu keliauti būti greičiausia.
Kaip pastebi L. Juknevičienė, aktyviai JUDU maršruto paieška naudojasi ne tik moksleiviai, bet ir iš kitų miestų į sostinę atvykę studentai. Įvertinę Vilniaus viešojo transporto patogumą, dažnas jų net ir turimą nuosavą automobilį pastato į šalį – važiuojant autobusu ar troleibusu specialiai viešajam transportui skirtomis juostomis, sutaupoma laiko spūsčių metu, o ir kainuoja viešasis transportas gerokai mažiau nei kelionė nuosavu automobiliu.
Sostinėje moksleiviams ir studentams galioja nuolaidos viešojo transporto bilietams, siekiant paskatinti rinktis darnius kelionės būdus ir palengvinti jų kelionių išlaidas. Bilietų kainos pradinukams, moksleiviams ir studentams yra mažesnės nei įprastiniai bilietai:
Pradinuko metinis bilietas, skirtas Vilniaus miesto pirmų – ketvirtų klasių moksleiviams, kainuoja 10,00 eurų.
5-12 klasių moksleiviams taikoma 50 % nuolaida vienkartiniams (30 min., 60 min.) bilietams, ir 80 % nuolaida dienų bilietams, ilgalaikiams – mėnesiniams, metiniams bilietams Vilniaus miesto viešajame transporte. Mėnesinio bilieto kaina su nuolaida – 5,80 euro, metinio – 62 eurai.
Studentams taip pat galioja 50 % nuolaida vienkartiniams ir 80 % ilgesnio galiojimo bilietams. Mėnesinio bilieto kaina – 5,80 euro, metinio – 62 eurai.
Norint pasinaudoti galiojančiomis nuolaidomis, moksleiviai turi turėti galiojantį moksleivio pažymėjimą. Studentai taip pat turi turėti LSP (Lietuvos studento pažymėjimą) arba ISIC (tarptautinį studento pažymėjimą), kad galiotų su nuolaida įsigytas viešojo transporto bilietas.
Apie JUDU
JUDU atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, automobilių stovėjimo infrastruktūrą mieste ir darnių keliavimo būdų skatinimą. Viešojo transporto paslaugomis 2023-aisiais kasdien naudojosi daugiau kaip 193,5 tūkst. keleivių, kurie keliones troleibusu ar autobusu įvertino 8,65 balais iš 10, tai – aukščiausias įvertinimas nuo 2015-ųjų. Įmonė taip pat užtikrina sklandų miesto eismo organizavimą ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe diegia inovatyvius sprendimus, kuriančius vaikštomą miestą Vilnių.