Automobiliu vykti buvo per brangu
Eglė gyvena už 6 km nuo darbo vietos, į kurią turi vykti kasdien. Moteris yra išbandžiusi daugelį susisiekimo būdų: į darbą vyko automobiliu, viešuoju transportu ir keliavo pėsčiomis, tad tikrai gali palyginti, kuris būdas geriausias.
„Jeigu reikėtų palyginti visus variantus, sakyčiau, kad jie tikrai skiriasi ir viskas labai priklauso nuo to, kokie yra prioritetai, taip pat, ar į darbą reikia vykti piko metu ar ne. Kadangi ryte 7-9 val. būna patys didžiausi srautai, automobiliu vykti užtrunka, išeikvojama kur kas daugiau kuro.
Be to, centre nėra kur nemokamai pastatyti automobilio, jei neturi nemokamos vietos, kelionė į darbą ir atgal atsieis tikrai daug, ypač jei įvertinsime, kad taip bus kiekvieną darbo dieną visus metus“, – pasakoja Eglė ir priduria, kad tai buvo pagrindinės priežastys dėl kurių ji pasirinko alternatyvų keliavimo į darbą būdą.
Išbandė autobusą
„Iš pradžių, pirmaisiais darbo metais, vykdavau automobiliu. Tuomet turėjau kur jį pastatyti nemokamai, vėliau tokios galimybės nebeliko.
Tada suskaičiavusi, kiek per mėnesį atsieina tokia kelionė, taip pat pridėjus tai, kad stovėti kamščiuose tikrai nervina ir jau nuo ryto nuotaika būna sugadinta, o taip pradėti dieną tikrai nėra gerai, pradėjau vis dažniau važiuoti autobusu“, – teigė moteris.
Ji paskaičiavo, kad keliaujant viešuoju transportu nuvykti iki darbo jai užtrunka apie 40 min. – apie 25 min. ji važiuoja autobusu, dar apie 15 min. turi eiti iki stotelės. Bilieto kaina autobuse – 1 euras, taigi dienai išeina 2 eurai. Vėliau moteris įsigijo elektroninį bilietą, todėl jo kaina sumažėjo – pusvalandžio kelionė į vieną pusę atsieina 65 euro centus.
„Džiaugiausi dėl to, kad gerokai sumažėjo patiriamos išlaidos per mėnesį, pavyko šiek tiek pasitaupyti. Buvau nusprendusi tą sumą pinigų, kuri susitaupo keliaujant autobusu, atsidėti didesniems pirkiniams, taigi tai tikrai pavyko. Kitas privalumas – nereikia nervintis. Kai vairuoji, esi atsakingas, privalai stebėti aplinką, kitus eismo dalyvius.
Važiuoti autobusu po tokios pertraukos buvo neįprasta, tačiau galėjau tiesiog atsipalaiduoti – žiūrėti pro langą, skaityti knygą, naršyti telefone. To tikrai negali padaryti, kai pats vairuoji“, – kalbėjo pašnekovė.
Atrado ėjimą pėsčiomis
Vis dėlto didžiausias netikėtumas įvyko tada, kai Eglė išbandė keliavimą pėsčiomis. „Tada atradau visai kitą pasaulį“, – tikino ji. O viskas įvyko visai netyčia.
„Dalyvavau žingsnių iššūkyje, todėl stengiausi vaikščioti kuo daugiau. Kadangi dirbu visą darbo dieną, daug galimybių nebuvo – pietų pertrauka ir kelias į darbą ir iš jo.
Vieną vakarą tiesiog nusprendžiau grįžti iš darbo namo pėsčiomis. Vilnius tikrai labai žalias, miškingas miestas, todėl nebuvo sunku rasti gražų maršrutą. Nuo Gedimino prospekto ėjau link Žvėryno, prie „Panoramos“ prekybos centro pasukau į parkelį (man atrodo jis vadinasi Šiaurinio Žvėryno parkas), atsidūriau netoli Spaudos rūmų, tuomet ėjau link Justiniškių, kol galiausiai pasiekiau savo Medeinos gatvę.
Buvo tikras atradimas, nes šiuo keliu nebuvau ėjusi anksčiau, taigi pamačiau gražių vietų, taip pat eiti parku buvo labai malonu. Namo grįžau labai pailsėjusi, pamiršusi darbus, turėjau jėgų dar kažką nuveikti. Kai vykdavau automobiliu, po visos kelionės ir stovėjimo kamščiuose būdavau daug labiau pavargusi ir jau nieko nenorėdavau daryti. Tai buvo pastebimas skirtumas, kuris mane ir nustebino, ir užkabino“, – prisimena Eglė.
Anot jos, nuo darbo iki namų neskubėdama ji nuėjo per 1 val. 30 min.
„Nuo to karto ėmiau vis dažniau grįžti namo pėsčiomis. Žingsnius rinkti sekėsi kur kas geriau, be to pastebimai pagerėjo nuotaika ir savijauta, turėjau daugiau energijos, po kurio laiko nukrito ir keli kilogramai“, – džiaugėsi Eglė.
Viskas pasikeitė
Moteris įprato į darbą vykti viešuoju transportu, o namo grįžti pėsčiomis ir taip daro jau porą metų.
„Ryte į darbą dažniausiai važiuoju, nes sunku anksčiau atsikelti, bet vasarą kelis kartus esu ir pėsčiomis nuėjusi, nes saulė teka anksti ir natūraliai aš atsibundu anksčiau. Buvo labai smagu ir nuotaika visai dienai geresnė.
Žiemą, jei būna labai šalta, namo dažniau grįžtu autobusu. Vis dėlto pastebėjau, kad net ir šaltuoju metų laiku galima eiti, nes kažkaip pavyksta užsigrūdinti, mažiau sergu“, – kalbėjo Eglė.
Paklausus, kokie pasikeitimai ją labiausiai nudžiugino ir koks atradimas buvo maloniausias, moteris nusijuokė:
„Turbūt iš visų mane nustebinusių dalykų, labiausiai išskirčiau pagerėjusią nuotaiką ir atsiradusią energiją. Atrodo, po darbo esi pavargęs, net eiti namo pėsčiomis tingisi, bet nueini ir kaip kitas žmogus jautiesi. Galvoji, ką čia dar nuveikus.“