Kviečia jaunus žmones iš arčiau susipažinti su uosto veikla ir inžinerija
Genutė Kalvaitienė, Klaipėdos uosto korporatyvinių projektų koordinatorė, sako, kad šiandien inžinerinių specialybių paklausa 5 kartus viršija pasiūlą. Specialistų poreikis didžiulis, tad uostas, pasitelkęs tiek savo įmones, tiek ugdymo įstaigas, meta visas įmanomas pastangas, kad prisiviliotų jaunų žmonių dirbti.
„Šiandien turime 7 kryptis, kurias siūlome moksleiviams ir kurios yra pasiteisinusios. Viena iš populiariausių tarp gimnazistų ir jaunesnių moksleivių – „Iškeisk pamoką į pasisvečiavimą Klaipėdos uosto direkcijoje“. Šiais metais sukūrėme šūkį, kad kviečiame į ateities uostą. Jauniems žmonėms pristatome savo naujausius projektus, kurie be galo svarbūs, susiję su alternatyviąja energetika, jūrų vėjo centru, žaliąja kryptimi. Siekiame įkvėpti moksleivius ir kviečiame prisidėti prie tų projektų įgyvendinimo.
Kita labai įdomi veikla, kurią mėgsta moksleiviai, yra vadinamasis šešėliavimas, – moksleivis pasirenka sritį ir dvi dienas praleidžia su jau dirbančiu žmogumi. Mato, kokie darbai vyksta, gali labiau suprasti pačią veiklą.
Viena naujesnių veiklų yra mentorystės programa, ypač su Baltijos gimnazijos inžinerijos klasių moksleiviais, kai kartu su uosto mentoriais sprendžiami realūs teminiai klausimai, užduotys, kuriami ir įgyvendinami tam tikri projektai. Vienas paskutinių – sukurta interaktyvi programėlė apie uosto veiklą. Tai praktiniai projektai, trunkantys visus mokslo metus. Mūsų kolegos perduoda savo patirtį, supažindina su specifika, suteikia naudingos informacijos.
Dar viena darbo kryptis – atvykstame į mokyklas, ten pristatome uosto veiklą, dalyvaujame studijų mugėse, karjeros dienose; tai dažniausiai būna mokyklų iniciatyva, mes mielai dalyvaujame.
Taip pat išsigryninome, kad svarbu suteikti svarių žinių mokytojams, jie labai svarbūs moksleiviams, turi didelę įtaką. Šiemet susitikimai su karjeros specialistais vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai. Turėjome puikų susitikimą su Lietuvos karjeros asociacijos nariais iš visos Lietuvos, organizavome ekskursiją laivu po Klaipėdos uostą. Matome čia prasmę ir naudą, nes mokytojas, supratęs kokia tai sritis, kokie pokyčiai bei kokios galimybės, tampa puikiu ambasadoriumi ir žinutės skleidėju. Jis gali padrąsinti moksleivį, netgi jį nukreipti.
Taip pat vykdome nemažai kitų veiklų: organizuojame konferencijas, konkursus, daug visur dalyvaujame. Esame ir lankstūs, ir gana aktyvūs. Žiūrime, kas patrauklu moksleiviams; jei neveikia, to nedarome, jei suveikia – metame pajėgas“, – pasakoja G. Kalvaitienė.
Išsklaido mitus apie inžinieriaus darbą
G. Kalvaitienė sako, kad po susitikimų, projektų visuomet įdomi moksleivio nuomonė, ką jis sužinojo naujo: „Gauname grįžtamąjį ryšį, smagu, kad įkvepiame moksleivius. Norint juos sudominti, reikia ir patiems degti savo veikla, ją pristatyti ne tik įdomiai, bet ir su pasididžiavimu. Jie tai jaučia, ir jei jau sudominome, pasidomi daugiau apie sritį, – tuomet pirmasis mūsų tikslas pasiektas. Deja, šiandien inžinerinių specialybių paklausa 5 kartus viršija pasiūlą. Poreikis didžiulis. Mūsų žinutė, kad jauni žmonės atkreiptų dėmesį į inžinerines studijas, kurios suteikia labai daug galimybių.
Kai paklausiu moksleivių, kaip jie įsivaizduoja inžinieriaus darbą, sako, kad tai nuobodus, sunkus, purvinas, nekūrybiškas darbas, o merginoms ten išvis nėra ką veikti. Tai mitai, kurie visiškai neatitinka šios dienos aktualijų. Šis darbas įdomus. Mūsų uoste nemažai dirbančių moterų, tarp jų ir vadovių, tad mes tiesiogiai laužome tuos mitus. Inžinierius gali kurti nuo idėjos iki projekto įgyvendinimo. Tad moksleivių, kurie iš arčiau susipažįsta su darbu uoste, požiūris pasikeičia, kyla smalsumas, jie pasidomi ir neeliminuoja inžinieriaus profesijos rinkdamiesi studijas.“
Algos didelės, nėra kam dirbti, bėda švietimo sistemoje
G. Kalvaitienė, paklausta, kurios pakraipos, jos manymu, šiandien aktualiausios, atsako, kad, be klasikinių inžinierių, projektų vadovų, kurių visada reikės, svarbios sritys yra alternatyvusis kuras, atsinaujinanti energetika, informacinės technologijos, tad kviečia drąsiai rinktis šių krypčių studijas.
„Tai unikalios studijų programos, specialistų poreikis didžiulis. Tiek gamybos pramonė, tiek logistikos, tiek pridėtinės veiklos paslaugas teikiančios įmonės – visur numatoma plėtra, visur yra naujų darbuotojų poreikis. Gamybos įmonėse per dvejus metus vien Klaipėdoje bus reikalinga per 3 tūkstančius inžinerinės pakraipos darbuotojų. Laivų statybos pramonė projektų turi 5 metams į priekį, ir ne jie yra iššūkis, o žmonės“, – pastebi pašnekovė.
Paklausus, kokie atlygiai šioje srityje, G. Kalvaitienė sako, kad algos šiame sektoriuje vienareikšmiškai didesnės: „Jūrų verslas, pramonė yra prabangus, imlus resursams. Vien Klaipėdos uosto direkcija praėjusiais metais investavo į infrastruktūrą ir projektus beveik 100 mln. eurų. 4 metams į priekį suplanuota beveik 250 mln. eurų. Tai jeigu yra tokio dydžio investicijų, apyvartos taip pat skaičiuojamas milijonais; čia yra atsakymas, kad tokiose kompanijose dirbantys žmonės gauna atitinkamus atlyginimus. Tikrai ne 10–20 proc. didesnius. Jau nekalbu apie jūrininkus, – jų algos žymiai didesnės nei dirbančių krante.
Deja, į Jūreivystės aukštąją mokyklą stojančių skaičius mažėja nepriklausomai nuo to, kad šių specialistų paklausa didžiulė, karjera tarptautinė, darbą galima rinktis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jauni žmonės nesirenka šios specialybės, kaip ir kitų, dėl švietimo sistemos reformų. Kai nelaikai matematikos, fizikos egzaminų arba juos išlaikai blogai, tai bet kokie keliai rinktis inžinerines studijas beveik užkirsti, nes tos žinios reikalingos. Didžiulė problema, kas vyksta kalbant apie bendrojo lavinimo reformas. Todėl tiek mažai inžinierių ir turime. Mes iš savo pusės bandome visais įmanomais būdas pritraukti jaunų žmonių, bet jei švietimo sistema nesikeis, jų bus vis mažiau.“
Moksleiviams įdomiausia ir naudingiausia „pasimatuoti“ norimą profesiją praktiškai
Klaipėdos Baltijos gimnazijos vadovė Jurgita Račkauskienė sako nuolat girdinti kad trūksta inžinerijos srities specialistų, bet bent jų gimnazijoje susidomėjimas šia sritimi nemažas. Ir nors gimnazijoje yra tiek inžinerinės pakraipos klasių, tiek ir bendrojo ugdymo, pastebi, kad bendrojo ugdymo klasių mokiniai vis daugiau renkasi būtent inžinerines studijas: „Stebime, kur mūsų moksleiviai studijuoja, – tendenciją matome augančią. Manau, viena iš priežasčių ta, kad moksleiviai mato darbą praktiškai. Gimnazistai išties domisi laivybos valdymu, tai susiję ir su tokioms sritimis kaip IT, logistika, rinkodara ir kitomis.“
Jos vadovaujamos įstaigos bendradarbiavimas su Klaipėdos uosto direkcija tęsiasi ne vienus metus. Gimnazijos mokiniai dalyvauja įgyvendinant pačius įvairiausius projektus, kai kuriuos jų itin pamėgę – vienas jų yra vadinamasis šešėliavimas, tai praktinė darbo vietos stebėsena.
„Mokiniai rašo motyvacinius laiškus, kur ir kodėl būtent jie norėtų šešėliuoti. Moksleiviai išbando pratiškai įvairias jiems įdomias pozicijas uosto valdymo srityje ir kitur. Štai buvo mokinė, kuri stebėjo, kaip dirba Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius. Ji sakė, kad tai buvo neįkainojama patirtis. Kitas pozicijas išbandžiusių patirtys taip pat labai vertingos, mokiniams įdomu stebėti, „pasimatuoti“ kėdę, suprasti, ar galėtų dirbti, kokių žinių, gebėjimų tam reikia. Jiems aiškiau, į ką orientuotis, kokias studijas rinktis. Kai mokinys mato praktiškai, jis padeda strateguoti, susidėlioja mintis. Šis projektas labai pasiteisinęs.
Iš esmės mūsų bendradarbiavimas siejasi ne teoriniu, o praktiniu lygmeniu, ir tai yra prasminga. Labai džiugina, kad Klaipėdos uostas pozityviai ir kūrybiškai žiūri į tas veiklas, nėra moksleiviams atsakę. Jo vadovas yra lankęsis mūsų gimnazijoje, turime reikšmingų susitikimų tiek administraciniu lygmeniu, tiek su platesne auditorija. Nuolat diskutuojame, ką galime kartu sugalvoti, kad moksleiviams daugiau parodytume. Norisi mokiniams duoti daugiau nei tik mokyklos sienas. Ir jeigu pats vadovas leidžia savo kėdę „pasimatuoti“, tai daug pasako apie požiūrį į jaunąją kartą“, – sako J. Račkauskienė.
Itin trūksta kvalifikuotų jūrininkų, ir jų dar labiau trūks ateityje
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė sako, kad visame pasaulyje, o taip pat ir visoje Europos Sąjungoje, kartu ir Lietuvoje, jūrinių specialybių poreikis išlieka didžiulis – trūksta kvalifikuotų jūrininkų: laivavedžių, laivų mechanikų, elektromechanikų, tačiau atverti jaunajai kartai jūrinių specialybių galimybes vis dar gana sudėtinga.
Remiantis 2023 m. centralizuoto priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas duomenų apžvalga, stojančių į valstybės finansuojamas pozicijas kasmet mažėja daugelyje Lietuvos kolegijų. Žvelgiant konkrečiau, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla išlaikė panašų priimtų studentų skaičių tiek valstybės finansuojamose pozicijose, tiek valstybės nefinansuojamose pozicijose.
2023 m. į valstybės finansuojamas pozicijas buvo priimti 43 studentai (2022 m. – 40), dėl valstybės nefinansuojamų pozicijų 2023 m. sudarytos 82 sutartys (2022 m. – 87).
„Gaila, kad jūrinių specialybių pasirinkimų universitetinėse studijų programose ir baigusiųjų aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo jūrinėse įmonėse analizė nėra atliekama. Kas lemia vis dar nežymų tokių pasirinkimų stabilumą? Priežasčių daug. Tikiu, kad ir patys jauni žmonės domisi Klaipėdos uosto galimybėmis – didėjančiu krovinių srautu, plėtros projektais uoste, žuvininkystės sektoriaus Lietuvoje vystymu, technologine pažanga bei skaitmenizacija jūrų pramonėje ir panašiai, tačiau didžiausią reklamą kuria pats Klaipėdos kraštas ir Klaipėdos uostas, didelį dėmesį skirdamas jūrinių specialybių ir jų poreikio viešinimui ne tik Klaipėdos regione, bet ir visoje Lietuvoje“, – sako G. Valaitienė.
Pašnekovė nuoširdžiai džiaugiasi kartu su Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nariais šių metų gegužės 17 d. turėjusi galimybę susipažinti su Klaipėdos uosto išskirtinumu, numatoma kruizinių laivų terminalo, pietinio uosto, jūrinio vėjo krovos ir surinkimo terminalo, vandenilio gamybos ir pildymo stotelės bei laivyno bazės plėtra, inžinerinėmis profesijomis bei jų paklausa, susisiekimo karjeros laboratorija – ilgalaike Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų iniciatyva, kuria siekiama didinti transporto sektoriaus profesijų patrauklumą.
„Labai svarbu ir moksleiviams sudaryti tokias galimybes, organizuoti susitikimus bei profesinio veiklinimo vizitus. O ypač – socialinę dimensiją patiriančių jaunų žmonių gretose, nes patiems atvykti į uostą ir pamatyti realias galimybes dažnai būna sunku dėl pavėžėjimo problemos“, – sako ji.
Lietuvos aukštoji Jūreivystės mokykla nuo spalio 1 d. jungsis prie VILNIUS TECH. Aukštoji mokykla taps universiteto padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija – Klaipėdoje.
Kaip Vyriausybė jau yra numačiusi valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane, Lietuvos jūreivystės akademija ir toliau vykdys kolegines jūrų inžinerijos bei jūrų technologijų krypčių studijas, jūrų transporto sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus. Ateityje numatoma kurti ir naujas – atsinaujinančių energijos šaltinių jūroje inžinerijos, uosto ir laivybos inžinerinio valdymo – studijų programas. Tikėkimės, kad geri ketinimai, jog, susijungus aukštosioms mokykloms, VILNIUS TECH rengs ne tik oro, žemės, bet ir vandens transporto specialistus, kurs intermodalinių pervežimų sistemas, – pasiteisins.
Jauni žmonės dėl darbo paieškų nesuka galvų
„Šiandien jaunimas gana atsargiai renkasi profesijas, susijusias su jūriniu sektoriumi. Nors jūrininkai gali pasigirti tikrai solidžiais atlyginimais, jaunuoliai dažniausiai renkasi kitus mokslus. Pasirinkę jūrines studijas ir įgiję praktinių įgūdžių, aukštųjų mokyklų absolventai dėl darbo paieškų dažniausiai nesuka galvų – motyvuoti jauni žmonės laivų savininkų greitai pakviečiami į savo komandas. Paklausiausios profesijos išlieka tos pačios – laivavedžiai, laivų mechanikai, elektromechanikai, inžinieriai, logistikos specialistai ir kiti.
Neabejoju, kad ir ateityje išliks jūrinių profesijų poreikis. Kurios jų ir kodėl bus perspektyviausios? Tikiu, kad labai svarbūs išliks tarptautinės prekybos ir logistikos specialistai – jūrų transportas ir toliau bus viena svarbiausių tarptautinės prekybos grandžių, galinti užtikrinti ekonomiškai efektyvų būdą pervežti didelius krovinius. Vadinasi, turėsime kvalifikuotų laivų kapitonų, inžinierių, navigacijos specialistų ir krovinių priežiūros specialistų poreikį. Reikalingi bus ir žuvininkystės, aplinkosaugos specialistai, jūrų biologai, ekologai, klimatologai. Be jokių abejonių, taip pat ir inžinieriai, technikai, projektų vadovai, dirbantys jūrų energetikos srityje, IT specialistai, inžinieriai bei inovacijų kūrėjai, dirbantys jūrų transporto skaitmenizavimo, autonominių laivų ir naujų navigacijos technologijų srityje. Nepamirškime, jūrinių profesijų spektras – labai platus, o jūrinių profesijų poreikis viso pasaulio laivybos srityje – labai didelis“, – sako G. Valaitienė.
Pasak pašnekovės, kalbėdami apie jaunimą dominančias profesines sritis, privalome prisiminti, jog jaunas žmogus, prieš pradėdamas domėtis tam tikra profesine sritimi, turi turėti galimybę sužinoti, kad tokia sritis yra: „Vadinasi, pirmiausia mes, karjeros specialistai, mokytojai, įmonių vadovai, tėvai, turime prisiimti jaunų žmonių ugdymo ir karjeros siekimo atsakomybę. O ta atsakomybė turi labai daug galimų formų: karjeros užsiėmimai, pamokos, stovyklos, susitikimai su tam tikrų profesijų atstovais, pažintiniai bei patirtiniai profesinio veiklinimo vizitai įmonėse, įvairių karjeros stovyklų organizavimas, tikslinių stipendijų skyrimas. Galimybių daug.
Labai svarbu, kad tiek mokyklų, tiek darbdavių, tiek karjeros specialistų bendruomenės susivienytų ir kartu ieškotų tų galimybių. Renkantis jūrinę profesiją, kaip ir bet kurią kitą, svarbūs motyvai – materialinė nauda, kas yra geras atlyginimas ir aukštesnis nei kitų pragyvenimo lygis, taip pat atsakomybė ir savirealizacija – atsakomybė už laivą, vadovavimas kitiems žmonėms, sprendimų priėmimų galimybės ekstrinėse situacijose, be to, ir nepriklausomas gyvenimo stilius – galimybė pamatyti pasaulį, keliauti, pabuvoti kituose kraštuose, bendrauti su įvairiais žmonėmis.
Geros karjeros perspektyvos, kvalifikuoti specialistai visada paklausūs, susirasti darbą galima ir krante. Tų motyvų yra daug ir įvairių. Kaip ir baimių, nuogąstavimų – didelis krūvis ir atsakomybė už laivą, už žmones, ilgas laikas vienoje erdvėje su tais pačiais žmonėmis, nuobodulys, socialinio gyvenimo trūkumas, sunkus darbas, darbo režimo disbalansas, izoliacija, ilgi reisai, atotrūkis kalbant apie šeiminius santykius ir panašiai.“
