Šiuo projektu bus atvertas dar vienas priėjimas prie Kuršių marių, leisiantis gyventojams ne tik gėrėtis gražuoliais laineriais. Teritorija šalia kruizinių laivų bus pritaikyta klaipėdiečių bei svečių poreikiams kaip daugiafunkcis traukos centras, kuriame derės moderni infrastruktūra, šiuolaikiška architektūra, žaliosios bei viešos erdvės.
Dabartiniame terminale per ankšta
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad naujo kruizinių laivų terminalo statyba yra padiktuota laikmečio realijų – vis populiarėjančios kruizinės laivybos ir naujai atrandamų turizmo krypčių – šiaurinių kraštų, tarp kurių ir Lietuva.
„Klaipėdoje dar 2003 metais buvo pastatytas Kruizinių laivų terminalas su specialia krantine. Anuomet tai buvo labai inovatyvus projektas. Tačiau per 20 metų laivyboje įvyko nemažai pokyčių: daugėja į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų, o ir patys laivai dabar gerokai didesni. Pavyzdžiui, 2024 metais apie 60 procentų į Klaipėdą atplaukusių laivų buvo ilgesni nei 200 metrų“, – pasakoja A. Latakas.
O ilgesni laivai reiškia ne tik gausesnį turistų srautą, bet ir tai, kad krantinė turi būti ilgesnė ir pritaikyta tų laivų poreikiams.
Pašnekovo teigimu, skaičiuojama, kad kasmet maždaug 10 kruizinių laivų į Klaipėdą negali atplaukti būtent dėl vietos stokos jiems prisišvartuoti.
„Šiemet į Klaipėdą buvo atvykę du kruiziniai laivai, kurių ilgis – 316 metrų. Vienas jų per sezoną užsuko net keletą kartų. Tai reiškia, kad jie privalėjo gauti specialų leidimą, kad galėtų švartuotis, nes įprastai kruizinė krantinė gali priimti iki 295 metrų ilgio laivus. Šie ilgesni, taigi uostui jie buvo tam tikras iššūkis“, – apie šių dienų aktualijas pasakoja A. Latakas.
Jis pabrėžia, kad jei nebus sukurta nauja infrastruktūra, galinti priimti šiuolaikinius kruizinius laivus, Klaipėda tą galimą srautą tiesiog praras.
Naujos erdvės klaipėdiečiams bei miesto svečiams
Šešios krantinės, iš kurių dvi kruiziniams laivams, su 34 tūkst. kv. m ploto teritorija suprojektuota netoli Dangės žiočių ir vystomo „Mėmelio miesto“ projekto, greta Žiemos uosto. Pasakodamas apie kruizinių laivų terminalo įrengimą, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius pabrėžia, kad naujasis objektas bus skirtas ne tik laivybai, bet ir taps naujuoju Klaipėdos traukos centru, atversiančiu gyventojams dar vieną priėjimą prie Kuršių marių. Čia iškils ir naujasis, šiuolaikiškas Uosto direkcijos administracinis pastatas.
„Džiugu, kad architektūros konkursą laimėjo lietuvių projektas „Kuršių vartai“. Esu tikras, kad jis bus tikras Klaipėdos deimantas. Čia numatytos erdvės miestiečiams, kur galės vykti įvairūs renginiai, bus įrengtos žaliosios erdvės ir amfiteatras, iš kurio patogu stebėti išplaukiančius laivus“, – sako A. Latakas.
Uosto direkcijos pirmajame aukšte įsikurs kavinės, numatytos atviros erdvės miestiečiams, o ant šešto aukšto stogo bus įrengta terasa, nuo kurios bus galima grožėtis uosto prieigomis.
„Infrastruktūra patenkins visų poreikius ir užtikrins patogumą – bus įrengtas ir daugiaaukštis garažas, nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takai“, – apie netolimas permainas pasakoja A. Latakas.
Naujajame terminale galės švartuotis net patys didžiausi pasaulyje kruiziniai laivai. Kruiziniams laivams švartuoti bus įrengtos bemaž 600 metrų ilgio dvi krantinės, o viena iš jų itin ilga – net 365 metrų ilgio.
Atsiras vieta ir marinai.
„Prie kruizinės krantinės ir administracinio pastato bus įrengta ir marina, t. y. nedidelis uostas, kuriame galės švartuotis apie 40–50 mažųjų laivelių“, – apie dar vieną šio komplekso objektą pasakoja A. Latakas.
Pasak jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į realijas: šiandien į Klaipėdą atplaukti jachta itin sudėtinga, nes mažiems laivams tinkami du uosteliai jau perpildyti.
Žingsniu priekyje tvarumo link
Čia bus preciziškai paisoma aplinkosauginių reikalavimų. Naujame terminale suplanuotos elektros tiekimo nuo kranto stotelės, kurios užtikrins elektros energijos tiekimą į laivus – uoste prisišvartavę kruiziniai laivai privalės išjungti dyzelinius variklius, o elektrą gaus nuo kranto.
„Esame nuolat sutelkę dėmesį į aplinkosaugą ir tvarią plėtrą. Elektros stotelių įrengimas leis gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kadangi laivai, stovėdami uoste, galės išjungti pagalbinius variklius ir bus išvengta papildomo degalų deginimo“, – pabrėžia A. Latakas.
Čia bus įrengti modernūs inžineriniai tinklai, inovatyvios nuotekų surinkimo sistemos. Pastatui šildyti ir vėsinti bus panaudojamas Kuršių marių vanduo. Dalis elektros energijos bus užtikrinama iš atsinaujinančių šaltinių.
Uosto direkcijos generalinis direktorius tikisi, kad krantinių rekonstrukcija turėtų prasidėti dar šiemet:
„Šiuo metu visi projektavimo darbai ir poveikio aplinkai vertinimai baigti, leidimai gauti. Baigtos rangos darbų pirkimo procedūros Turime ir kratinės įrengimui konkurso laimėtoją. Šiemet planuojame pradėti statybos darbus ir numatytu laiku viliamės juos pabaigti.“
Kruizinė laivyba – veiksnys, kurio nevalia ignoruoti
A. Latakas sako, kad kruizinė laivyba šiuo metu sparčiai populiarėja visame pasaulyje – tą liudija ir statistika:
„Skaičiuojama, kad šįmet keliones kruiziniais laivais pasirinks apie 36 milijonai keleivių, o 2027 metais, taigi – po trejų metų, prognozuojama, jog keliautojų bus apie 40 milijonų. Šiuo metu pasaulyje plaukioja apie 300 kruizinių laivų, statomi dar 46.“
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, matant, kaip auga keliaujančiųjų kruiziniais laivais srautai, būtų tiesiog aplaidu nekreipti dėmesio į šias tendencijas. Juk tokių laivų švartavimasis uoste reiškia ir realią ekonominę naudą ne tik uostui, bet ir regionui, smulkiajam verslui, Lietuvai. Visi atvykę laivai moka rinkliavas, kurias renka uosto direkcija. Priklausomai nuo laivų, keleivių skaičiaus, rinkliavų suma per sezoną siekia 700–900 tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kai per sezoną Klaipėdą aplanko apie 60 laivų, bendra čia išleidžiamų pinigų suma siekia maždaug 3 milijonus eurų.
„Įrengus kruizinę krantinę tikimasi, jog iki 2030 metų Klaipėdą galėtų aplankyti papildomai 60 kruizinių laivų. Tai didelis skaičius, kuris sukurtų įspūdingą pridėtinę vertę miesto ir šalies ekonomikai“, – įsitikinęs uosto direkcijos generalinis direktorius.
Kruiziniais laivais atvykę keliautojai išjudina ir vietinį turizmo sektorių. Svečiai autobusais vyksta į aplinkinius miestus – Neringą, Palangą ir jos apylinkes, neretai pasiekia Žemaitiją. Kruizinių laivų keleiviais ypač džiaugiasi smulkiojo verslo atstovai – gintaro, amatų ir suvenyrų pardavėjai.
A. Latako pastebėjimu, labai dažnai kruizinių laivų keleiviai dar kartą sugrįžta į aplankytą šalį, o keliaujančiųjų amžius jaunėja:
„Maždaug 36 procentai iš jų yra jaunesni nei 40 metų amžiaus ir daugiau nei 80 procentų iš jų pasirenka vėl keliauti į tą pačią šalį. Labai svarbu, kad norėdami geriau pažinti Klaipėdą arba Lietuvą, jie jau atvyksta nebūtinai laivu, neretai lėktuvu ar automobiliu.“
Keičiasi kruizinio turizmo kryptis
„Matome, jog kai kur Europoje vasarą orai įkaista iki daugiau nei 40 laipsnių, todėl akivaizdu, kad žmonės ieško, kur praleisti tą laiką komfortiškiau. Vis paklausesni tampa maršrutai į šiaurines šalis. Jau dabar kruiziniais laivais atkeliauja žmonės iš tokių turistinių valstybių, kaip Italija ar Ispanija. Tai matome iš skaičių tiek Baltijos jūroje, tiek pasaulinėje kruizinėje laivyboje“, – pastebi A. Latakas.
Pašnekovo teigimu, vertinant ekspertų prognozes, tikimasi, kad tie srautai ateityje tik augs, todėl Klaipėda turi tam ruoštis jau dabar.
„Dar viena po pandemijos išryškėjusi tendencija – žmonės atranda vidutinius ir mažesnius Baltijos jūros uostus. Čia keliautojai ieško unikalių, asmeninių paslaugų, žmonės nori pabūti gamtoje“, – pasakoja A. Latakas.
Jis pastebi, jog daugėja turistų, kurie vietoj įprastų pasivaikščiojimų po miestą ieško galimybių prisiliesti prie gamtos, pajusti krašto unikalumą. Todėl Neringa, Plateliai, įvairūs aplinkiniai ūkiai yra tarp pačių geidžiamiausių lankytinų objektų.
Anot pašnekovo, pakitusios turistų preferencijos yra itin naudingos būtent nedideliems uostams, koks ir yra Klaipėda.
„Mažieji uostai po pandemijos jau visiškai atsigavo. Pavyzdžiui, pernai Klaipėdoje lankėsi 41, šiemet jau 53, o kitais metais laukiama 64 kruizinių laivų. Taigi, jų atvyksta kone 30 procentų daugiau“, – konstatuoja A. Latakas.
Jis pastebi, kad didieji Baltijos jūros kruiziniai uostai – Talinas, Helsinkis ir Stokholmas – taip ir nepasiekė ikipandeminių turizmo srautų. Pavyzdžiui, iki pandemijos į Taliną per metus atvykdavo apie 320–340 kruizinių laivų, o dabar – tik apie 100. Pašnekovo teigimu, panaši situacija ir Stokholme bei Helsinkyje, kur turistai labiausiai orientuojami pažinti senamiesčius.