– Kuo Klaipėda yra patraukli iš ekonominės pusės?
– Klaipėda ir jos regionas vien dėl to, kad turi jūros pakrantę ir uostą, turi išskirtinius konkurencinius pranašumus, kurie sukuria ir atveria nemažai galimybių paslaugoms ir atskiroms ekonominėms veikloms vystyti šiame regione. Tai yra didelis privalumas šitam kraštui. Kalbant tiek apie rekreacijos paslaugas, tiek apie turizmo sektoriaus plėtojimo aspektus, jūros faktorius yra labai svarbus. Ta pati kruizinė plėtra ir kruizinė laivininkystė turi nemažai ekonominės erdvės. Be to, pats uostas yra be galo reikšmingas Lietuvos ekonomikai.
Tiesa, šiuo metu dėl politinės įtakos, karo Ukrainoje ir pasikeitusio geopolitinio konteksto Klaipėdos uostas išgyvena tikrai labai reikšmingus pokyčius ir yra priverstas transformuotis, ieškoti naujų konkurencinių pranašumų. Natūralu, kad užsivėrus baltarusiškų trąšų transportavimo kanalui reikia ieškoti, kuo tą vakuumą užpildyti ir kaip pakeisti Klaipėdos uosto tiek infrastruktūrą, tiek prekių srautus, kad ekonomikos reikšmingumas nesumažėtų. Iki karo Klaipėdos uostas Lietuvai kūrė apie 6 proc. BVP, tai tikrai buvo reikšmingas darbdavys ir vaidino reikšmingą vaidmenį transporto infrastruktūros tinkle, buvo tarptautinės reikšmės transporto koridorius. Reikia tikėtis, kad radikalūs geopolitinės situacijos padiktuoti pokyčiai sukurs galimybę Klaipėdos uostui atrasti save iš naujo ir išlaikyti ekonominę svarbą.
– Minėjote, kad Klaipėdos uostas išgyvena pokyčių etapą. Gal galite sukonkretinti, kokie tie pokyčiai?
– Klaipėdos uostas ieško galimybių, kitų transporto srautų. Tikėkimės, kad „Rail Baltica“ koridoriaus atvėrimas pasitarnaus didesnei Klaipėdos uosto apkrovai ir tie transportavimo srautai pasieks ši Lietuvos uostą.
– Jei žvelgsime į uostamiestį truputį plačiau, kokioms sritims šiuo metu Klaipėda yra ekonomiškai patraukliausia?
– Jei vertintume Lietuvos visą regioninį vystymąsi, tai Vilnius save įvertino kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų centrą, Kaunas atrado save kaip pramonės traukos centrą ir reikšmingų transporto koridorių mazgą. Klaipėda labai ilgą laiką ieškojo savo kelio. Į tokias sunkesnes ekonomines veiklas, transportą daug pritraukti investicijų nepavyko, bet buvo orientuojamasi daugiau į rekreacijos ir turizmo kryptis. Mano manymu, turint omeny, kad tai yra uostas, reikšminga pramonės zona, tą potencialą būtina plėtoti toliau, gilinti ir stiprinti, nes tų specifinių konkurencinių pranašumų Klaipėda turi labai daug ir juos būtina išnaudoti.
– Jei imtume dešimties metų laikotarpį, kaip keitėsi Klaipėda, vertinant iš ekonominės pusės?
– Tas pokytis yra labai įvairiapusis, priklauso nuo to, kurią sritį imsime. Žinoma, visada norėtųsi, kad sektųsi geriau, bet čia susideda labai daug priežasčių. Kaip ir Lietuvą reikia parduoti pasauliui, užsienio investuotojams ar net darbo jėgai, taip ir kiekvienas regionas turi galvoti apie savo konkurencinius pranašumus, kaip juos išryškinti, pateikti ir kaip atitinkamai parodyti pasauliui, kad čia reikia ateiti dirbti ir kad čia yra tinkama, patraukli vieta kurti bei gyventi.
– Kokias matote Klaipėdoje nišas, kurios galėtų atnešti ekonominę naudą?
– Mano manymu, Klaipėdoje prieš kurį laiką buvo, matyt, padaryta urbanistinio vystymo klaidų. Miestas turi pasižymėti savo trauka, savo gyvenimo pulsu ir specifiniu veidu. Klaipėda kaip miestas vystėsi netolygiai ir išsiplėtė. Susiformavo ne miesto ribose aplinkiniai rajonai, kuriuose vyksta gyvenimas. Gyvenimą reiktų sugrąžinti į miesto centrą.
– O kaip dėl turizmo, kiek jis plėtojasi Klaipėdoje?
– Kaip jau minėjau, kadangi Klaipėda turi jūrą, turizmas yra labai reikšmingas Klaipėdos regionui. Čia kalbu tiek apie vietinį turizmą, tiek išorinį. Neringos savivaldybė yra labai patraukli ir tarptautiniu mastu turi savo vardą. Bendrai paėmus Klaipėdos regionas yra išskirtinis ir tuo turi naudotis.
– Tai dar kur plėsti yra, tiesa?
– Be abejo, tai yra tęstinis projektas. Kiekvienas miestas yra augantis ir besikeičiantis. Miestas turi reaguoti, prisitaikyti ir niekada nebus taip, kad jau konkurenciniai pranašumai išsemti. Miestams būtina matuoti savo pastangas ir lygiuotis tiek su kitais miestais pačioje valstybėje, tiek su kitais panašiais miestais kitose valstybėse, nes miestų ekonomika turi būti konkurencinga ir kryptinga. Kaip jau minėjau, ta kelionė niekada nesibaigs ir ji turi pastoviai būti sąlygojama pastangų.
