Uosto nauda Lietuvos ekonomikai – milžiniška
Klaipėdos uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto mazgas Lietuvoje, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai bei sukuriama daugiau kaip 6 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto. Klaipėdos uostas neapsiriboja vien krova, čia vystoma stipri jūrinė inžinerinė pramonė. Taip pat tikimasi, kad Klaipėdos uostas bus pirmasis Lietuvoje, gaminsiantis žaliąjį vandenilį.
Susisiekimo ministerijos teigimu, uosto infrastruktūra yra ypatingai svarbi Lietuvos eksportuotojų sektoriams, kadangi sudarytos tinkamos sąlygos (33 terminalai, 70 mln. tonų krovos pajėgumas, pakankamas uosto kanalo gylis, pritaikytos krantinės) į uostą atplaukti dideliems laivams suteikia galimybę Lietuvos eksportuotojams mažinti savo žaliavų ir produkcijos transportavimo kaštus, o Klaipėdos uostas tampa konkurencingesnis.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Klaipėdos uostas Lietuvos ekonomikai turi tiesioginę įtaką – sukuria pridėtinę vertę, kelis tūkstančius darbo vietų. Uosto pajamos siekia apie 60 mln. eurų per metus, o tai sudaro 0,1 proc. visos šalies BVP. Uostas, kaip infrastruktūros dalis, sukuria daug darbo vietų ir kituose, susijusiuose, sektoriuose: „Šiuo atveju poveikį ekonomikai suskaičiuoti nėra paprasta ir skirtumai gali būti labai ženklūs. Remiantis vieno įverčio duomenimis, pats uostas skelbia sukuriantis 6 proc. Lietuvos BVP vertės ir iki 60 tūkst. darbo vietų. Bet kuriuo atveju, nauda yra ženkliai didesnė, negu tiesioginis poveikis“.
Taip pat uoste vykdoma didžiulė žaliosios energetikos plėtra – suskystintų gamtinių dujų terminalas, vandenilio gamyba, vėjo energetika. Ž. Mauricas pridūrė, kad pagal konteinerių transportavimą mūsų uostas yra vienas iš pirmaujančių visoje Baltijos jūroje. Mūsų uostas, skirtingai, negu kitų Baltijos šalių, yra labai gyvybingas ir nebuvo pernelyg priklausomas nuo dabar jau nutrūkusio tranzito iš minėtų šalių. Taip pat jis, skirtingai nuo kitų, nesispecializuoja tam tikrų krovinių gabenime, todėl yra labai lankstus ir geba rasti naujų nišų.
„Labai svarbu priminti, kad uostas pats save išlaiko – dirba pelningai ir nepriklauso nuo paramos iš valstybės biudžeto. Net praktiškai nutrūkus tranzitui iš Rusijos ir Baltarusijos, jis vis tiek demonstruoja pakankamai gerus rezultatus. Mūsų uostas yra sėkmės istorija, nes visiškai nukonkuruojame Latvijos, Estijos uostus ir atsiliekame tik nuo Lenkijos“, – kalbėjo ekonomistas.
Kasmet išmokama milijonai dividendų
Didelę finansinę naudą Lietuvos ekonomikai sukuria ir uosto mokami dividendai. Ž. Mauricas skaičiuoja, kad uosto pelnai svyruoja tarp 25–30 mln. eurų. Dalis tų lėšų išmokamos, kaip dividendai, dalis – skiriama investicijoms: „Net jeigu keletą metų dividendai nebūtų mokami arba būtų nedideli, naudą ši infrastruktūra vis tiek neabejotinai neštų“.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dividendai valstybei kasmet siekia apie 20 mln. eurų:
· Už 2023 m. – 19,5 mln. eurų dividendų, tai yra 70 proc. grynojo pelno.
· 2022 m. – 14,23 mln. eurų grynojo pelno konvertuota į Uosto direkcijos akcijas, keičiant teisinę formą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę, į valstybės biudžetą tuomet įmonė sumokėjo 7,67 mln. eurų dividendų.
· 2021 m. – 21,7 mln. eurų dividendų.
Gali pasitarnauti ir karo atveju
Ministerija skelbia, kad tiesiogiai uosto įmonėse dirba apie 4,5 tūkst. darbuotojų, o su Klaipėdos uosto veikla susijusių darbo vietų yra daugiau nei 50 tūkst.
Su Klaipėdos uostu susijusios veiklos vykdymas ir plėtra, iš esmės kuria finansinę, ekonominę ir socialinę naudą. Jūrų uostas Lietuvoje suteikia galimybę Lietuvai betarpiškai vykdyti ir vystyti jūrinę prekybą, ieškoti ir diegti alternatyvius infrastruktūros, energetinius sprendimus, suteikia alternatyvų formuojant intermodalias logistines grandines.
„Socialinis efektas pasireiškia per papildomų darbo vietų, aptarnavimo paslaugų kūrimąsi, rekreacijos galimybių pritraukimą. Lietuvoje vykdoma ir kruizinės laivybos veikla, kuri pritraukia turistus. Po COVID pandemijos, kruizinė laivyba sparčiai atsigauna: šiemet laukiama apie 30 procentų daugiau laivų ir tiek pat didesnio turistų skaičiaus. Skaičiuojama, kad kruizinių laivų turistai mieste vidutiniškai per sezoną išleidžia daugiau nei milijoną eurų. Nepamirškime ir karinio mobilumo aspekto. Jūrų uostas yra vienas iš pagrindinių kanalų, siekiant tinkamai, operatyviai ir dideliais kiekiais priimti sąjungininkes, jei toks poreikis būtų“, – atsakymuose Delfi rašė Susisiekimo ministerijos atstovas.
Ž. Mauricas pridūrė, kad Klaipėda neturi labai gerai išvystyto paslaugų sektoriaus, kaip kiti didmiesčiai. Jos stiprybė – transporto ir pramonės sektoriai, kurie susiję su uostu, todėl sukuriamos darbo vietos apima ne tik patį uostą, bet ir kitus sektorius.
Be uosto netektume daugybės investuotojų
Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai sieja su beveik 70 valstybių. Investuotojams, besirenkantiems savo investicijoms Lietuvą, svarbūs faktoriai yra galimybė per uostą laivais gabenti žaliavas, o pagamintą produkciją eksportuoti jūrų keliais. Anot ministerijos, partneriai iš užsienio šalių pabrėžia Klaipėdos uosto paslaugų kokybę, greitį, patikimumą.
Klaipėdos uostas ir jame esanti infrastruktūra sudaro galimybę Lietuvoje veikiančioms įmonėms didinti savo gamybos pajėgumus bei taip didinti eksportuojamos produkcijos kiekį, tuo pačiu išlaikant konkurencingumą tarptautinėse rinkose dėl efektyvios transportavimo grandinės. Nuolat tobulinama uosto infrastruktūra sudaro galimybę aptarnauti didžiatonažius laivus, kuriais į užsienio šalis transportuojami naftos produktai, grūdai ir kt. Pavyzdžiui, didelė dalis Lietuvoje užaugintų grūdų – apie 80 proc. viso eksportuojamų grūdų kiekio, eksportuojama per uostą.
Paklaustas apie užsienio investicijas, susijusias su uostu, Ž. Mauricas pastebėjo, kad Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikia daug didelių įmonių, kurių dauguma – eksportuojančių per uostą: „Jeigu uosto neturėtume, tokių įmonių būtų gerokai mažiau. Didžioji dauguma tokių įmonių eksportą vykdyti gali tik per uostą, žemės transportas netinka. Todėl neturint uosto jos iš Lietuvos pasitrauktų“.
Investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privataus kapitalo investicijas į turtą, skirtą logistikos, laivų statybos bei remonto paslaugoms teikti.
Susisiekimo ministerijos iniciatyva 2022-2024 m. Klaipėdos jūrų uostui buvo skirta 20 mln. eurų iš valstybės lėšų, taip pat 58,31 mln. eurų – iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Šios buvo skirtos kanalų gilinimui, bangolaužių rekonstrukcijai, gamtosauginių priemonių įgyvendinimui ir Europos elektroninės krovinių vežimo informacijos platformos vystymui.
Pernai Uosto direkcija į uosto infrastruktūrą investavo 98 mln. eurų. 2024–2027 m. suplanuota dar 234 mln. eurų investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą. 2/3 investicijų skirtos naujų komercinių veiklų vystymui, naujų uosto pajėgumų kūrimui ir pritaikymui naujiems klientams. Likęs trečdalis – esamos infrastruktūros plėtrai ir veiklos užtikrinimui: bendrojo naudojimo uosto infrastruktūros (laivybos kanalo) vystymui, sausumos jungčių plėtrai, navigacijos saugumo užtikrinimui, uosto apsaugai bei infrastruktūros plėtrai/remontui pagal rinkos poreikius.
„Investuotojų dėmesio tikimasi ir įgyvendinant pietinę uosto plėtrą. Ją įgyvendinus bus suformuotas naujas apie 100 ha sausumos plotas, pastatyta 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5 metro, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta“, – rašė Susisiekimo ministerija.
Uosto direkcija investicijas nukreipia ne tik į uosto tobulinimą, kaip socialiai atsakinga įmonė ji prisideda ir prie Klaipėdos miestui reikšmingų infrastruktūrinių projektų. Vien 2023 m. Uosto direkcija 1,97 mln. eurų prisidėjo prie miesto infrastruktūros gerinimo, visuomeninių projektų, miesto renginių. Per pastaruosius trejus metus vienai svarbiausių miesto sankryžų Uosto direkcija skyrė 4,5 milijono eurų. Taip pat uostas finansiškai prisidėjo ir prie dviračių takų, Kopgalio rekonstrukcijų.
