Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra atsakinga už uosto vystymą, saugią laivybą uosto akvatorijoje, ji teikia ir komercines paslaugas. Uoste dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių apdorojimu susijusios paslaugos.
Didžiąją pajamų dalį sugeneruoja rinkliavos iš laivų
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, Uosto direkcija yra viena savarankiškiausių valstybės įmonių, o jo pajamos tiesiogiai susijusios su teikiamomis paslaugomis ir infrastruktūros nuoma.
„Didžiąją uosto direkcijos pajamų dalį sudaro rinkliavos iš laivų savininkų už naudojimąsi uostu – iš šios veiklos gauname net 80 proc. visų pajamų. Dar 18 proc. generuoja žemės nuomos pajamos – įvairios čia veikiančios krovos įmonės, laivų remonto paslaugų teikėjai. Stabiliai generuojamos pajamos leidžia mums išlikti nepriklausomiems nuo valstybės biudžeto“, – teigia M. Armonaitis.
Skaičiuojama, kad 2023 metais bendrovės pajamos augo 3,5 proc. ir siekė 58,9 mln. Eur. Tačiau didėjo ir įmonės grynasis pelnas: jis buvo 14 proc. didesnis nei 2022 metais, kuomet siekė 24,5 mln. Eur. Toks augimas, anot pašnekovo, rodo uoste vykdomos veiklos efektyvumą ir yra svarbus ne tik pačiam uostui, bet ir dividendus iš jo veiklos gaunančiai valstybei.
Vien pernai 27,9 mln. Eur grynojo pelno uždirbusi Klaipėdos jūrų uosto direkcija valstybei išmokėjo 19,5 mln. Eur dividendų – 2,5 karto daugiau nei už 2022-uosius metus.
Pašnekovas patikslina – nors Klaipėdos uostas praėjusiais metais oficialiai užbaigė pertvarką ir iš valstybės įmonės tapo akcine bendrove, 100 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei, tad uosto direkcijos tikslai išliko tie patys – būti tvariu, aukštą pridėtinę vertę, reikšmingą ekonominę ir socialinę naudą miestui bei valstybei teikiančiu uostu.
Į infrastruktūrą investuoja nuosavas ir ES lėšas
Klaipėdos uostas šiandien siūlo tai, ko reikalauja globalios rinkos – efektyvumą, lankstumą ir modernią infrastruktūrą. Visa tai neatsiejama nuo nuolatinių investicijų, kurias sudaro ne tik nuosavos, uždirbtos direkcijos lėšos, bet ir reikšminga Europos sąjungos parama, paskolos.
Itin pozityvūs investicijų požiūriu buvo 2023 metai: už uosto modernizavimui skirtus 98 mln. Eur. buvo įgyvendinta daugybė projektų – iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, leidžiantis priimti didžiausius laivus ir būti konkurencingais tarptautinėje rinkoje, taip pat rekonstruota daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai.
2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą suplanuota investuoti 234 mln. Eur. Du trečdalius suplanuotų investicijų numatyta skirti naujų veiklų, naujo pajėgumo kūrimui, apie trečdalį – esamos infrastruktūros palaikymui. Planuojama, kad ateityje uostas neapsiribos tik krova ir vystys veiklą, susijusią su jūrine pramone, žaliąja energetika.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus, investicijos į infrastruktūrą – tai reikšmingas strateginis žingsnis ne tik plėtojant uosto veiklą, bet ir prisidedant prie šalies ekonomikos.
„Lietuvos ekonomikai Klaipėdos uostas yra vartai į pasaulį. Didžioji dalis mūsų krovininių srautų susiję su verslo eksportu, todėl infrastruktūros kokybė tiesiogiai veikia Lietuvos eksporto galimybes. Uostas taip pat svarbus ir importo kontekste. Pavyzdžiui, dujų terminalas prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, o per uostą vykdomas statybinių medžiagų ir žaliavų importas yra svarbus visai vidaus rinkai“, – sako M. Armonaitis.
Investicijoms į tvarumą – prioritetas
Klaipėdos uostas didelį dėmesį skiria žaliesiems projektams. Uoste jau įgyvendinamas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos įrangos ir viešųjų pildymo punktų įrengimo projektas, finansuojamas ES lėšomis.
2026 m. Klaipėdos uoste pradės veikti elektros tiekimo nuo kranto laivams stotelės, prie kurių vienu metu galės prisijungti 4 laivai. Ši įranga leis laivams, atplaukusiems į Klaipėdos uostą, prisijungti prie elektrą tiekiančios stotelės ir taip apsirūpinti reikiama energija, nebereikės papildomai deginti degalų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Ekonomikos ir finansų direktorius priduria, kad tarp didžiausių artimiausių ketverių metų laikotarpio projektų – jūrinio vėjo jėgainių krovos ir surinkimo terminalo infrastruktūra. Tokia infrastruktūra uoste ypač svarbi Lietuvai planuojant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgainių parkus. Šis projektas ne tik sukurs papildomų darbo vietų, bet ir prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, o Klaipėdos uostas dėl savo geografinės padėties taps vienu svarbiausių infrastruktūros objektų įgyvendinant šį projektą.
Siekiant išsaugoti ir gerinti aplinkos būklę, mažinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos įtaką aplinkai, investuoti į tvarų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pramonės komplekso augimą, bendrovėje yra patvirtinta ir Uosto direkcijos darnaus vystymosi politika. Žaliojo uosto veiksmų plane numatytos priemonės visų rūšių taršai (oro, vandens, paviršinių nuotekų, triukšmo) mažinti.
M. Armonaitis pabrėžia – nors tiesiogiai investicijos į tvarumą ne visada atsiperka finansiškai, jos būtinos siekiant bendrovės ilgalaikio požiūrio ir tikslo, kuris atitinka bendrą ES siekį – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.