Kodėl būtina saugoti uostą?
„Turime suprasti, kad taikos sąlygomis uostas yra nepaprastai svarbus valstybei, nes jis yra vienintelis komercinis uostas, per kurį įvežamos žaliavos, kroviniai, energetiniai resursai. Jis generuoja didelę pridėtinę vertę visai valstybės ekonomikai. Tai yra svarbus transporto ir prekių judėjimo mazgas, kur nuolat vyksta darbas ir pašaliniai patekti negali. Vien jau dėl to, kad būtų išvengta nelaimių, uostas turi būti apsaugotas. O ekstremaliųjų situacijų, karinių konfliktų atvejais uostai tampa svarbūs ir dėl kitų dalykų. Todėl kalbant apie uosto saugumą ir esančias tam užtikrinti priemones, interpretacijų negali būti“, – aiškina Uosto direkcijos vadovas.
Uostas strategiškai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Jis yra svarbi transporto jungtis ne tik tarp Europos Sąjungos (ES), bet ir kitų šalių.
„Nepamirškime uosto vaidmens ir energetikos srityje. Klaipėdos uoste veikia SGD (suskystintų gamtinių dujų) terminalas, kuris yra pagrindinis Lietuvos ir Baltijos regiono energijos tiekimo šaltinis. Taigi uosto terminalo apsauga yra svarbi užtikrinant regiono energetinį saugumą“, – pabrėžia A. Latakas.
Tarptautiniai įsipareigojimai ir reglamentai
Klaipėdos uosto saugumo reikalavimai yra griežtai reglamentuojami tarptautiniu mastu. Visi ES uostai, įskaitant ir Klaipėdos, privalo laikytis tarptautinio ISPS (angl. International Ship and Port Facility Security) kodekso reikalavimų. Šis kodeksas nustato saugumo priemones, kurias privalu taikyti siekiant apsisaugoti nuo galimų teroristinių ar kitų grėsmių.
Klaipėdos uostas taip pat yra pasaulinės jūrinės infrastruktūros dalis, o tai įpareigoja jį laikytis aukštų tarptautinių standartų.
„Turime atitikti aukščiausius saugumo standartus, nes tai ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos saugumo klausimas. 1974 m. priimta Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nustatė pagrindinius principus, kaip turi būti užtikrintas uostų saugumas. Būtent ši konvencija buvo pradinis taškas, padėjęs pamatus šiuolaikinėms uostų saugumo taisyklėms.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių JAV saugumo reikalavimai buvo sustiprinti visame pasaulyje. ES direktyvos, skirtos uostų apsaugai stiprinti, yra privalomos visoms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai“, – pasakoja A. Latakas, pabrėždamas, kad kiekviena ES valstybė, turinti uostą, privalo turėti patvirtintą apsaugos planą, kurio būtina nuosekliai laikytis.
Uosto saugumo klausimai, pasak pašnekovo, yra įtvirtinti ir nacionaliniuose dokumentuose, pradedant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Susisiekimo ministro įsakymais ir baigiant konkrečiais Klaipėdos uosto direkcijos vadovo įsakymais, kurie reglamentuoja uostų ir laivų apsaugą Lietuvoje.
Tvora – pirmoji apsaugos linija
Klaipėdos gyventojai ir atvykę svečiai neretai atkreipia dėmesį į Klaipėdos uostą supančią tvorą. Ne vienam kyla klausimas – kam to reikia? A. Latakas sako: turime suprasti, kad taikos metu uostas yra svarbus mūsų šalies ekonomikos centras, o neramiais laikais – strategiškai ypatingai reikšmingas objektas, kuris privalo būti saugomas.
Tad nors iš šalies uostą juosianti tvora gali atrodyti kaip įprastas barjeras, tai yra esminė saugumo priemonė nuo potencialių grėsmių. Juk įvairūs bandymai patekti į uosto teritoriją gali kelti pavojų ne tik turtui, bet ir čia dirbančių žmonių saugumui.
Anot A. Latako, tvora taip pat padeda reguliuoti ir kontroliuoti judėjimą uosto teritorijoje, nes patekti į uostą galima tik per nuolatos stebimus vartus, prie kurių visi atvykstantys asmenys ir transporto priemonės yra tikrinamos pagal nustatytas procedūras.
Modernios saugumo sistemos
Be fizinių barjerų Klaipėdos uoste veikia ir šiuolaikiškos saugumo sistemos, o pats uostas yra reguliariai tikrinamas ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių institucijų. Po paskutinio Europos Komisijos inspektorių patikrinimo Klaipėdos uosto apsaugos sistema buvo įvertinta kaip itin efektyvi.
„Uosto teritorijoje įrengta daug apsaugos priemonių, kurios užtikrina tiek fizinį, tiek virtualų saugumą. Viena naujausių ir moderniausių jų – radaras, kuris, nepriklausomai nuo interneto ryšio, leidžia stebėti bet kokį link uosto judantį objektą. Ši technologija glaudžiai susijusi su kariuomenės sistemomis, todėl užtikrinamas visapusiškas uosto stebėjimas. Be to, uoste įdiegtos dronų slopinimo sistemos, kurios apsaugo nuo nepageidaujamo dronų įsibrovimo į uosto teritoriją. Uoste taip pat yra įrengta ir daugybė kamerų, kurios veikia visą parą ir stebi judėjimą“, – pasakoja A. Latakas.
Ne mažiau svarbus saugumo aspektas, pasak uosto vadovo, susijęs su IT sistemų apsauga. Internetinių išpuolių rizika šiuo metu yra vienas iš didžiausių iššūkių, todėl Klaipėdos uoste nuolat atnaujinamos kibernetinio saugumo priemonės. Šiuo metu uoste yra įdiegti specialūs kibernetinio saugumo sprendimai, kurie apsaugo nuo galimų internetinių atakų.
Didelis dėmesys skiriamas ir į uostą atplaukiančių laivų bei į jį patenkančių asmenų kontrolei.
„Kiekviena laivų įplaukimo ir išplaukimo procedūra yra griežtai reglamentuojama. Kalbant apie uosto darbuotojus, šie, norėdami patekti į teritoriją, privalo turėti specialius leidimus ir taip pat praeiti tam tikras saugumo patikras. Be to, uostas glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir nacionalinėmis saugumo tarnybomis, kad užtikrintų tinkamą reagavimą į bet kokią galimą grėsmę“, – pasakoja Uosto direkcijos vadovas.
Nors visos įdiegtos priemonės bei saugos procedūros atitinka naujausius standartus, saugumo užtikrinimas uostuose reikalauja nuolatinio technologijų atnaujinimo ir taisyklių peržiūros.
„Nuolat stebime savo veiklą, domimės naujovėmis kituose Europos uostuose, siekdami išlaikyti aukštą saugumo lygį. Lietuvos uoste apsaugos sistema yra nuolat modernizuojama, kad atitiktų naujausius standartus. Vis dėlto, saugumo užtikrinimas yra nenutrūkstamas procesas, kuriam reikalingos nuolatinės investicijos ir dėmesys“, – teigia A. Latakas.