Varžybos vyksta devintą kartą
Vienas renginio organizatorių, F2 pilotas ir Lietuvos atstovas čempionate Edgaras Riabko, pasakodamas, kaip šis tarptautinis adrenalino ir azartiškumo kupinas sporto renginys atkeliavo į Lietuvą, užsiminė, kad viskas prasidėjo 2015 m., kai Zarasuose – pirmą kartą mūsų šalyje – buvo suorganizuotas F2 Europos čempionatas:
„Viskas įvyko labai netikėtai. Dėl žaliųjų protestų Italijoje buvo atšauktas F2 Europos čempionatas, kuris vyksta kartą per metus, o pasaulio čempionatas vyksta etapais. Organizatoriai kreipėsi į mane su klausimu, ar būtų galimybė jį surengti Lietuvoje.
Pasiūlymas buvo lyg iš giedro dangaus. Viskas taip ir išėjo: jie man suteikė šansą padaryti Europos čempionatą, jis 2015 m. įvyko Zarasuose, jiems taip patiko, kad kitais metais man suteikė galimybę surengti vieną F2 pasaulio čempionato etapų. Ja pasinaudojome ir dabar jau devintą kartą šios varžybos rengiamos Lietuvoje“, – pasakojo E. Riabko.
37 dalyviai, iš kurių – penki lietuviai
Pernai Klaipėdoje įvyko pirmosios F2 pasaulio čempionato varžybos, šiemet rugpjūčio 16 ir 17 d. uostamiestyje motorlaivių pilotai varžosi antrą kartą.
Čempionate dalyvauja ir pats E. Riabko, pasidžiaugęs, kad šiemet komanda perėmė daug organizacinių reikalų, o jis gali labiau susikaupti čempionatui kaip motorlaivio pilotas. Be E. Riabko, F2 kategorijoje dalyvauja ir Egidijus Dagilis.
E. Riabko džiaugėsi, kad šiomis dienomis Klaipėdoje vyksta ne tik trečiasis F2 pasaulio čempionato etapas (pirmasis vyko Italijoje, antrasis – Norvegijoje, ketvirtasis vėl vyks Italijoje, o penktasis ir šeštasis – Portugalijoje), bet ir pirmą kartą rengiamos F4 pasaulio čempionato varžybos, kuriose varžosi net trys lietuviai: Paulius Stainys, Gintaras Marcinkus ir Nida Kilinskaitė.
E. Riabko teigimu, F2 varžybose iš viso dalyvauja 20 sportininkų, F4 – 17-a: „Į Klaipėdą atvyko dalyviai iš įvairių Europos šalių – turime sportininkus iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Anglijos, Portugalijos, Monako, Vokietijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos, taip pat – Jungtinių Arabų Emyratų: F2 iš Abu Dabio ir F4 iš Šardžos.
Pagrindinės F2 varžybos – šeštadienį, o F4 – ir penktadienį, ir šeštadienį. Tad abi dienas vandenyje bus daug veiksmo.“
Paaiškėjo sportininkų starto numeriai
Penktadienį 14 val. įvyko kvalifikaciniai F4 kategorijos plaukimai, po kurių paaiškėjo, sportininkų starto numeriai lenktynėse. N. Kilinskaitė startavo šešta, G. Marcinkus, patyręs incidentą, tryliktas, o Paulius Stainys – keturioliktas. Geriausią rezultatą parodė ir palankiausią starto poziciją užsitikrino norvegas Andre Solvangas.
17 val. Klaipėdos laivybos kanale startavo ir dar galingesni F2 varikliai. Kvalifikaciniame plaukime geriausiai pasirodė britas Matthew Palfreymanas, o Lietuvos atstovas E. Dagalis rytoj startuos iš dvidešimtosios pozicijos. E. Riabko sekėsi geriau – rytojaus varžybas jis pradės iš penktos starto pozicijos. Po ankstesnių dviejų jau įvykusių pasaulio čempionato etapų jis užėmė antrąją vietą bendroje įskaitoje.
Antrosios F4 kategorijos kvalifikacinės varžybos įvyks šeštadienį 13.30 val., finalas – 15.30 val. F2 kategorijos finalinis plaukimas vyks šeštadienį 17 val.
Klaipėdoje vykstantis renginys yra nemokamas, jį galima stebėti gyvai Klaipėdos kruizinių laivų terminale arba tiesiogiai internetu.
Motorlaivių sporto populiarumas auga
Paklaustas apie motorlaivių sporto populiarumą, E. Riabko sakė, kad jis neabejotinai auga:
„Kasmet sulaukiame vis daugiau žiūrovų – tiek ir stebinčių varžybas gyvai, tiek per televizorių ekranus. Per pandemiją įkūrėme vaikų akademiją, kurioje vaikus nuo 6 metų mokome plaukti.
Motorlaivių sportas Lietuvoje apskritai auga: buvau vienas sportininkas F2 kategorijoje, dabar jau esame dviese, turėjome tik vieną formulę F4, dabar jau turime keturias, tik viena jų šiose varžybose negali dalyvauti.
Žmonių komentarai dažniausiai būna tokie: kol nepamačiau gyvai, neįsivaizdavau – tas greitis, ta masė. Mūsų trasa yra matoma iš bet kurios vietos. Ji nėra didelė – ratas yra tik 1,7 km, bet mūsų pagreičiai yra labai dideli. Kad ir kurioje vietoje stovėtų žmogus – ar Klaipėdos, ar Smiltynės pusėje, jis matys visą veiksmą – visą trasą, visus posūkius.
Mūsų išvystomas greitis yra iki 200 km / val. Tarkime, plauki 190 km / val. greičiu, gali apsisukti 180 laipsnių kampu ir mažiausias greitis po posūkio būna 100 km / val. Jokia kita transporto priemonė negali taip greitai apsisukti. Tokie dalykai žmonėms palieka didžiausią įspūdį, – dar prieš čempionatą pasakojo E. Riabko ir pridūrė, kad šis reginys žavi ir vaikus, ir suaugusiuosius:
– Čia lyg šeimos šventė, į kurią gali ateiti visi. Galbūt šis sportas nelabai dėkingas mūsų kraštui, nes tik keli mėnesiai tokio oro. Būtų čia Ispanija, gal kas trečia šeima norėtų, kad vaikai mokytųsi plaukti ir sportuotų (juokiasi). Tikrai verta pamatyti.“
Iššūkiai, su kuriais susiduria uostas
Praėjusių metų vasarą Klaipėdos uosto laivybos kanalas pirmą kartą istorijoje pajautė, ką reiškia, kai čia bangas kėlė 200 km / val. greitį galinčios išvystyti galingos vandens formulės. Paklaustas, kokių iššūkių tokio masto renginys sukelia pačiam uostui, Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas sakė, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti, yra renginio planavimas ir laivų grafikų derinimas su varžybų dienotvarke:
„Klaipėdos jūrų uoste darbai įprastai vyksta 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, todėl laivyba čia vyksta nuolat. Pasiruošimas šiam čempionatui mūsų tarnyboms yra rimtas išbandymas – turime preciziškai suderinti nepertraukiamą laivų judėjimą ir varžybų organizavimą. Dažnai tenka ieškoti įvairių kompromisų, kad būtų užtikrinta sklandi veikla. Uosto žemės naudotojai, laivus agentuojančios įmonės ir laivų kapitonai buvo iš anksto informuoti, kad uoste vyks varžybos, todėl tam tikru metu laivyba gali būti ribojama.“
Šiemet varžybose dalyvauja daugiau sportininkų nei pernai, be to, jos vyksta ilgiau. Tai, Klaipėdos uosto kapitono teigimu, sukėlė papildomų iššūkių, kuriuos reikėjo išspręsti, kad viskas vyktų sklandžiai:
„Paprastai Klaipėdos uoste laivai gali judėti iki 8 mazgų greičiu, tai prilygsta beveik 15 km / val. Tačiau per čempionatą, varžybų trasoje, kuri driekiasi uosto laivybos kanalu, vandens formulės vandenį skrodžia beveik 200 km / val. greičiu.
Šiemet čempionate dalyvauja daugiau sportininkų, todėl varžybos truks ilgiau nei praėjusiais metais, o tai reiškia, kad laivybą Klaipėdos uoste teks riboti ilgesniam laikui.
Augant lenktynininkų skaičiui, plečiasi ir teritorija, kurioje įsikuria sportininkų miestelis. Turėjome rasti galimybių ir efektyviai patenkinti nemažus sportininkų poreikius, kad visi reikalavimai būtų įgyvendinti. Dirbdami su savo srities profesionalais, džiaugiamės, kad visa tai pavyko įgyvendinti.“
Džiaugiasi, kad varžybos tampa tradicija
V. Motiejūnas, kalbėdamas apie pasiruošimą tokiam renginiui, pasakojo, kad suderintoje teritorijoje yra įrengiama trasa, kuri pažymima uosto akvatorijoje, 500 metrų ilgio ruože ties Kruizinių laivų terminalu:
„Terminale, laikantis griežtai sudėlioto grafiko, vyksta renginio miestelio laikinų statinių ir įrengimų montavimo darbai. Džiaugiuosi, kad iki šiol mums pavyksta sėkmingai derinti interesus, kryptingai siekti abipusiai naudingo rezultato. Vandens formulės yra savotiška laivybos forma, kurią taip pat turime propaguoti, sudarydami sąlygas ir rasdami erdvės šiam sportui Klaipėdos uoste.“
Pašnekovas užsiminė, kad pernai, kai pirmą kartą per visą Klaipėdos uosto istoriją vyko pasaulio vandens formulių čempionatas, uosto tarnybos puikiai susitvarkė su visais iššūkiais.
„Neabejojame, kad šiemet čempionatas uosto akvatorijoje taip pat vyks sklandžiai, – dar prieš čempionatą sakė V. Motiejūnas ir pridūrė: – Džiugu, kad šios aukščiausio tarptautinio lygio varžybos Klaipėdoje tampa tradicija, įgauna pagreitį ir pritraukia vis daugiau dalyvių. Tai puikus sudėtingos ir, atrodytų, kartais nesuderinamos veiklos rezultatas.“
