Padaugėjo ir poilsiautojų
„Gyvenu netoli jūros, dažnai tenka būti, kai geresnis oras – visada išeiname pasižiūrėti. Labai didelis skirtumas nuo to, kas buvo. Visų pirma, stipriai praplatėjęs paplūdimys – gal 15–20 metrų platesnis. Iki platinimo vanduo dažnai skalaudavo tuos vadinamuosius karo įtvirtinimus, vokiečių laikų, nesušlampant kojų į kitą pusę būdavo nepereisi.
Pagerėjo ir paties smėlio struktūra, tiek jūros dugne, tiek ant kranto. Melnragėje visą laiką būdavo toks grubesnis, pilko atspalvio smėlis, žvyruotas, jeigu galima taip pasakyti, o dabar yra koks 5–6 metrų ruožas palei visą pakrantę balto smėlio, koks yra Smiltynėje ir Nidoje“, – pasakoja melnragiškis, I Melnragės bendruomenės pirmininkas Alfas Bertauskas.
Tad A. Bertauskas tikina, kad po Klaipėdos uosto atgabento smėlio bendras estetinis vaizdas ir paplūdimio kokybė – stipriai pagerėjusi.
„Mūsų daug žmonių su tuo sutinka. Minusų kol kas aš nematau jokių iš to. Kad jau paplūdimys nyko pats iš savęs, tai buvo akivaizdu jau keleri metai. Jei lyginsime su tuo, kas buvo prieš kokius 5 metus, tai jis jau buvo stipriai panykęs ir iš karto už kopų buvo staigus skardis, prasidėdavo vanduo. Įdomu ir tai, kad po kiekvienos didesnės audros krantas praplatėja“, – toliau dėsto jis.
Kaip sako melnragiškis, tą greitai pajuto ir poilsiautojai. Anksčiau, pašnekovo teigimu, ilsėtis prie Baltijos jūros kranto I Melnragės apylinkėse būdavo prabanga – reikėdavo ieškoti platesnio paplūdimio ruožo. O štai dabar galimybę atvykti turi ir didesnis skaičius poilsiautojų: „Buvo keli vietiniai gyventojai pasideda pledus, o dabar [žmonių, aut. past.] stipriai daugiau.“
Plečiantis paplūdimio ruožui, gausėjant poilsiautojų būriui, melnragiškių bendruomenė sako turinti tik vieną nusiskundimą: „Kur tas baltas smėliukas, iki pat Klaipėdos molo, yra augintinių paplūdimys, liaudiškai tariant, šunų pliažas. Mes siūlymuose esame parašę, kad norim patraukti kiek įmanoma kairiau prie molo, nes kai dabar žmonių padaugėjo, čia ateina ir su mažais vaikais, su vežimėliais moterys, tie šuniukai laksto ten neprižiūrėti ir atlieka visus reikalus prie žmonių, ir nesaugu truputį yra, nes tie šunys dideli. Tikimės, kad jie atsižvelgs ir patrauks truputėlį, nes šunų pliažas yra platesnis ir ilgesnis negu gyventojų šiai dienai.“
Per 23 metus paplūdimiai pamaitinti jau 12 kartų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pasakoja, kad uostą gilinti verčia išorės veiksniai – siekiant efektyviai aptarnauti atplaukiančius laivus, infrastruktūra turi būti tam pritaikyta.
„Jeigu mes paimtume kokių 10-ies metų istoriją, matytume, kad pasaulyje laivų tūris padidėjo apie 13,5–14 proc. Uostai aptarnauja jūrinei prekybai, o ta prekyba yra gan nuožmi – reikia prekes pervežti kuo pigiau, reiškia, į vieną laivą reikia prikrauti kuo daugiau. Ir taip jūrinė prekyba verčia uostus investuoti, gilinti ir priimti kiek įmanoma didesnius laivus pagal to regiono prekybos poreikį. Tai Klaipėdos uostas praėjusiais metais atliko milžinišką darbą – buvo išgilintas uosto kanalas iki 15,5 metro, o uosto išorė – iki 16 metrų“, – aiškina jis.
Uosto gilinimo darbai, sako generalinis direktorius, generuoja didžiulį kiekį grunto, kuris skirstomas į tam tikras klases. Kiekvienai grunto klasei yra numatytos vietos, kuriose jį galima išpilti. Tad štai tas smėlis, kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išpila greta kranto, yra pirskiriamas pirmai klasei. Kitaip tariant, jis yra kokybiškas ir švarus, todėl uostas gali jį panaudoti paplūdimių maitinimui. Likusios grunto klasės – antra, trečia ir ketvirta – pagal paskirtį yra išpilamos specialiai numatytose sąvartose, dešimtimis kilometrų nutolusiose nuo kranto, arba keliauja į specialias aikšteles, kuriose turi būti apdirbamos ar sandėliuojamos.
„Uostas gilinamas, grunto iškasama daug, o kur jį padėti – klausimas. Nuo 2001-ųjų metų kiekvienu didelio projekto atveju daromas poveikio vertinimas aplinkai, pažymima, ką su tuo gruntu daryti ir kur jį galima padėti. Tai nuo 2001-ųjų metų buvo priimtas sprendimas, iškasus pirmos kategorijos absoliučiai švarų smėlį, koks yra jūros dugne, ne uosto viduje, bet išorėje, panaudoti aplinkosauginei paplūdimių būsenai gerinti.
[...] Tą smėlį, supiltą jūros dugne netoli kranto, bangos po truputį skalauja ir meta į paplūdimį. Taip yra pamaitinamas paplūdimys švariu, nauju smėliu – ne iš karto, o po truputį. Ir toliau kažkiek to smėlio vėjas nupučia į kopagūbrį, į pačią kopą, tad to smėlio šiek tiek gauna ir kopa“, – aiškina A. Latakas ir priduria, kad tokiu būdu iki 2018 metų smėliu paplūdimius Klaipėdos uostas maitino 10 kartų.
Vėliau, pirmą kartą nuo 2001-ųjų, 2022-aisiais Melnragėje ties šiauriniu bangolaužiu buvo formuojamas povandeninis pylimas, smėlį išpurškiant vos kelių metrų atstumu nuo kranto – priešingai nei buvo daroma anksčiau, kai smėlis buvo pilamas priekrantėje. Uosto direkcijos užsakymu vykdant krantų dinamikos stebėseną, nustatyta, kad dalį šio pylimo bangos palaipsniui išmetė į krantą, paplūdimys pasipildė smėlio ir susidarė palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
„Remiantis paskutiniais Gamtos tyrimų centro krantotyrininkų atliktų tyrimų duomenimis, preliminari analizė rodo, kad praėjus 2 metams nuo povandeninio pylimo formavimo, jis vis dar atlieka krantosauginę funkciją: mažina bangavimo poveikį bei papildo smėlio atsargas viršutinėje priekrantės dalyje ir paplūdimyje. Taigi, prieš diegiant povandeninį pylimą kaip krantosauginę priemonę, prognozuoti lūkesčiai visiškai pasiteisino. Pažymėtina ir tai, kad kol kas nuogąstavimas dėl smėlio „grįžimo“ į įplaukos kanalą nepasitvirtino“, – komentuodamas naujausių tyrimų rezultatus sakė Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Žilinskas.
A. Latakas aiškina, kad tąkart, kai buvo pasirinktas kitas būdas smėliui pilti, buvo pasitelkta ir speciali technika, kuri sulaukė išskirtinio gyventojų dėmesio.
„I Melnragės paplūdimio papildymas vyko labai įdomiu būdu – buvo formuojamas taip vadinamas sėklius, t. y. povandeninis pylimas, kuris labai netoli nutolęs nuo kranto – 120 m, jo gylis – 2,5–3 m. Į tokį gylį negali atplaukti joks laivas, tai šis sėklius, kurio ilgis 750 m ir plotis apie 130 m, buvo suformuotas specialiais laivais, kurie išpurškia smėlį per atstumą. Laivas prikraunamas smėlio, atplaukia prie seklios vietos ir per tam tikrą straublį smėlį išpurškia tam tikru atstumu į tą formuojamą vietą. Visuomenės požiūris tada buvo nelabai koks – vasara, pilni pliažai žmonių, o kai laivas purškia smėlį per straublį, matosi juoda srovė. Visi galvoja, kad tas smėlis yra užterštas, bet jis yra šlapias, o kai išdžiūna, pasidaro gražus ir tvarkingas, kaip jūroje“, – pasakoja jis.
Dvyliktą kartą paplūdimio maitinimas jūriniu smėliu buvo vykdomas šiemet, balandžio–gegužės mėnesiais, valant išorinį laivybos kanalą nuo sąnašų. Šis smėlis, tokiu pat būdu kaip ir ankstesniais kartais – išpilant smėlį priekrantėje – buvo panaudotas paplūdimiams papildyti II Melnragės–Girulių kranto ruože. Vykdant darbus į jūrą greta kranto išpilta 180 tūkstančių kubinių metrų švaraus smėlio. O iš viso per 23 metus, sako A. Latakas, uostas Klaipėdos paplūdimiams atidavė pusantro milijono kubinių metrų smėlio. Juo būtų galima užpildyti daugiau nei 600 olimpinio dydžio baseinų.
„Žmogus daro poveikį gamtai bet kokiu atveju“
Nors paplūdimių maitinimas smėliu laikytinas svarbiu ir sėkmingu projektu, yra ir nuomonių, kad Klaipėdos uosto gilinimas ir infrastruktūros plėtra kenkia vietinei florai ir faunai. Kad tokių nuogąstavimų sulaukiama, patvirtina ir pats A. Latakas.
„Gilinimui yra visa eilė reglamentų. Pirmiausia, yra toks įstatymas, kaip tai turi būti daroma, kokie tyrimai turi būti daromi, kaip poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas ir tuomet poveikio aplinkai vertinime yra viskas numatyta – poveikis augmenijai, krantams, žuvims, galimas poveikis invazinėms rūšims, kurios gali per tą gylį atsirasti. Viskas yra suskaičiuota. Jeigu yra kažkur numatoma kažkokia grėsmė, ar kažkoks kenkimas, būtinai bus tam tikros kompensacinės priemonės, kurios privalo būti įrengtos. Priešingu atveju, šių darbų atlikti negalime.
Pavyzdžiui, dabar Klaipėdos uosto kanalas išgilintas iki 15,5 m, mes dar turime teisę jį gilinti iki 16 m, esamoje situacijoje, nepakenkdami gamtai. Jeigu mes norėtume gilinti iki 16 m ir daugiau, mes jau privalėtume įrengti didelį hidrotechninį įrenginį, [...] tie visi dalykai yra numatyti.
Aišku, žinote, jeigu mes taip atvirai, žmogiškai kalbamės vieni su kitais, turime pasakyti, kad bet kokiu atveju, bet kokios gatvės asfaltas, bet koks noras vykdyti kažkokią veiklą, išsikirsti aikštelę miške ar kita, turi poveikį. Žmogus daro poveikį gamtai bet kokiu atveju, atlikdamas bet kokį veiksmą ar pramoniniam gyvenimui, ar savo patogumui, ar tai pačiai rekreacijai – viskam. Tačiau tam yra numatomos priemonės, kurių privaloma laikytis“, – aiškina jis.
