Uosto turėjimas – privalumas investuotojams
Jūrų uostai yra itin svarbūs tarptautinei prekybai, nes iš esmės daugiau kaip 80 proc. pasaulinės prekybos apimties sudaro jūrų prekyba. Klaipėdos uoste šiandien yra sukuriama daugiau nei 6 proc. viso Lietuvos BVP.
„Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas sako, kad uostas Lietuvai, o kartu ir verslui, kuris renkasi investuoti Lietuvoje, reiškia alternatyvias tiekimo grandines, į uostus visame pasaulyje yra žiūrima kaip į ekonominės plėtros katalizatorius. Taigi Klaipėdos uostas yra itin svarbus veiksnys pritraukiant investicijas ypač su prekyba, logistika ir gamyba susijusiuose sektoriuose. Vien kalbant apie grūdų eksportą, 80 proc. visų Lietuvoje užauginamų eksportuojamų grūdų, yra eksportuojama per uostą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius papildė, kad Klaipėdos uostas – mūsų šalies strateginė jungtis su pasauliu, ypač dabartinės sudėtingos geopolitinės situacijos kontekste. Lietuvai, esant izoliuotai nuo Rytų rinkų dėl politinių ir ekonominių įtampų su Rusija ir Baltarusija, Klaipėdos uostas įgyja dar didesnę reikšmę. Šis uostas tampa ne tik svarbiausiu šalies prekių eksporto ir importo centru, bet ir lemia mūsų šalies ekonominę ateitį.
„Klaipėdos uostas yra ne tik Lietuvos pramonės vartai į pasaulį, bet ir strateginis šalies ekonomikos ramstis. Todėl būtina užtikrinti, kad uosto plėtra ir modernizacija vyktų sparčiai, o jo veikla būtų pritaikyta tiek dabartiniams, tiek būsimiems iššūkiams. Tik taip galėsime išnaudoti visą Klaipėdos uosto potencialą ir užtikrinti tvarų ekonominį šalies augimą“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Dėmesys žaliajai energetikai išplečia galimybes
Investuotojų akį patraukia ir uosto plėtra bei augantis dėmesys žaliajai energetikai. Jūrinio vėjo jėgainių parko statybos projektas ir visi su tuo susiję darbai yra vienas iš didžiausių ir svarbiausių su tvaria energetika susijusių projektų Lietuvoje. O taip pat – pirmasis Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektas turėtų būti įgyvendintas būtent Klaipėdos uoste. Pasak R. Valiūno, šie žingsniai yra itin svarbūs, kai kalbama apie tvarumą, žaliąją energetiką ir tvarų transportą ir neša labai gerą žinutę investuotojams, kadangi šiandien verslai renkasi ne tik finansiškai palankesnes sąlygas, bet kartu ir siekia kaip įmanoma į savo veiklą įtraukti tvarumo tikslus.
„Planuojama, kad jau po poros metų Uosto direkcijos laivyną papildys vandeniliu varomas laivas, dalis uosto įmonių savo techniką planuoja keisti į vandeniliu varomą. Taip pat yra kalbama apie aplinkai draugiško laivų perdirbimo ir jūrinio vėjo komponentų gamybos veiklas. Uosto direkcijos užsakymu šiuo metu statomas uosto atliekų surinkimo laivas, kuris bus varomas elektra ir vandeniliu. Šie žingsniai tikrai gali paskatinti investuoti Lietuvoje verslus, kuriems yra svarbu žalioji energija ir tvarumas. Ir tikrai puiku kad uosto vadovybė supranta investicijų svarbą į plėtrą. Skaičiuojama, kad 1 į uosto plėtrą investuotas euras generuotų 3,4 euro grąžą, o per 25 metus išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. eurų naudą Lietuvos ekonomikai“, – skaičiavo „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas.
V. Janulevičius įsitikinęs, kad nepaisant iššūkių, uostas demonstruoja augimo potencialą. Reikšminga konteinerinių terminalų plėtra per pastarąjį dešimtmetį rodo, kad reikia prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Šiandien konteinerių srautas yra tris kartus didesnis nei prieš dešimtmetį, o tai liudija apie uosto svarbos ir jo efektyvumo augimą. Tačiau šis augimas reikalauja nuolatinių investicijų, siekiant užtikrinti uosto konkurencingumą globalioje rinkoje.
Karo atveju uosto turėjimas – privalumas
R. Valiūnas atkreipė dėmesį, kad investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privataus kapitalo investicijas į turtą, skirtą logistikos, laivų statybos bei remonto paslaugoms teikti. Paprastai daugiausiai investuojama į sritis, susijusias su infrastruktūros plėtra (tai apima uosto įrenginių, konteinerių terminalų, krovos įrangos ir saugyklų, statybą ir modernizavimą). 2023 m. pati Uosto direkcija į uosto infrastruktūrą investavo 98 mln. eurų.
Taip pat daug investuojama į logistiką ir tiekimo grandines – investicijos į logistikos centrus ir tiekimo grandinės valdymo sistemas yra labai svarbios siekiant optimizuoti prekių srautus. Tai apima sandėliavimą, paskirstymo centrus ir integruotas logistikos paslaugas, kurios didina uosto veiklos efektyvumą. Na ir, žinoma – tvarios technologijos: „Reikėtų paminėti su skaitmeninimu susijusias investicijas. Skaitmeninių technologijų diegimas siekiant sukurti išmaniuosius uostus yra dar viena sritis, pritraukianti investicijų. Tai apima pažangios duomenų analizės, automatizavimo sprendimų diegimą ir t.t“.
Jis pridūrė, kad Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai sieja su beveik 70 valstybių. Didžiausios Lietuvos laivybos partnerės – Vokietija, Švedija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija, JAV: „Reikia pasidžiaugti, kad ir pagal investicijas Lietuvoje irgi pirmauja tokios šalys kaip Švedija, Nyderlandai, ir Vokietija. Tiesa, didžiosios užsienio investicijos šiandien ateina ne į patį Klaipėdos uostą, o į uoste veikiančias įmones – tarptautinio uostų operatoriaus „Terminal Investment Limited“ (tiesiogiai susijusio su konteinerių gabenimo milžine „Mediterranean Shipping Company“ MSC) investicijos į mūsų konteinerių krovos įmonę „Klaipėdos Smiltė“ ar Estijos koncerno „BLRT Group“ investicijos į mūsų laivų statybos ir remonto įmonių grupę „Vakarų laivų gamykla“. Uostas vaidina itin svarbų vaidmenį investuojantiems ir į kitas – gamybos, pervežimų, paslaugų – sritis“.
Paklaustas apie kitas uosto plėtros galimybes, V. Janulevičius pabrėžė, kad jos neturėtų apsiriboti tik krovinių srautų didinimu. Klaipėdos uostas turi potencialą tapti regioniniu kruizinių laivų centru, kas neštų reikšmingas papildomas pajamas ne tik Klaipėdai, bet ir aplinkiniams miestams, tokiems kaip Palanga ar Šventoji. Kruizinės laivybos plėtra skatintų turizmą, didintų miestų biudžetų pajamas ir prisidėtų prie bendro regiono ekonominio augimo.
Dar vienas dažnai kylantis klausimas – ar uosto turėjimas Lietuvoje neatbaido investuotojų dėl priėjimo prie jūros karo atveju. R. Valiūnas tvirtina, kad anaiptol: „Pradėkime nuo to, kad karo grėsmė ir mūsų geopolitinė situacija apkritai daro didelę įtaką investicijoms. Įmonės, kurios renkasi neinvestuoti Lietuvoje dėl mūsų geopolitinės padėties, tikrai uosto turėjimo nelaiko grėsme, greičiau jau privalumu. Tiesiog šiandien visi investuotojai į plėtrą mūsų regione žiūri atsargiai. Tiesa, uostas karo kontekste yra vienas iš strateginių taikinių, tačiau tai yra ir alternatyva, kai sutrinka sausumos tiekimo grandinės, tai yra dar vienas kelias prekybai ir, galų gale, karinei logistikai. Mūsų uostas yra kartu ir labai svarbus NATO strateginėms operacijoms“, – kalbėjo „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas.
