Klaipėdos uosto direkcija, pelniusi 2023 metų socialiai atsakingiausios įmonės vardą, nuolatos investuoja į miesto gerovę ir turiningą klaipėdiečių laisvalaikį. Nors socialinė atsakomybė ne visuomet lengvai išmatuojama, ji tikrai juntama.
Šventinis vakaras – su „Hiperbole“ ir Silvester Belt
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad uosto direkcija mielai prisideda prie daugelio kultūrinių renginių, vykstančių mieste visus metus.
„Klaipėdos uostą teisingiau būtų vadinti Lietuvos uostu, nes šie pasaulį atveriantys vartai svarbūs ne tik ekonominiam mūsų šalies gyvenimui“, – įsitikinęs A. Latakas.
Vienas svarbiausių vasaros renginių – Klaipėdoje rengiama jubiliejinė Jūros šventė – šįmet uostamiesčio gyventojus ir svečius kvies liepos 26-28 d. Renginys oficialiai prasidės bene jautriausiu akcentu – iškilminga jūrininkų pagerbimo ceremonija „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“. Jūrose žuvusiųjų pagerbimas vyksta prie „Albatroso“ paminklo Smiltynėje, žuvusiesiems į jūrą nuleidžiami vainikai. Vieni šios kasmetės ceremonijos organizatorių – Klaipėdos uosto direkcija.
Jūros šventės tradicija tapusi ir didžioji eisena, tačiau nedaugelis žino, kad ją taip pat globoja Klaipėdos uostas.
„Eitynės rengiamos penktadienio vakarą – taip bus ir šįmet. Liepos 26 d. 18 val. eisena nuo J. Janonio gatvės judės Kruizinių laivų terminalo link. Maršrutas – per visą miestą, taigi būna jau nemenkas iššūkis šį pakilų „Jūros šventės“ etapą suorganizuoti taip, kad visi eisenos dalyviai jaustųsi patogiai ir vieni kitiems dovanotų tik gerą nuotaiką“, – apie globėjišką veiklą pasakoja A. Latakas.
Pagrindinė renginio partnerė – Klaipėdos uosto direkcija, sveikindama jūrines tradicijas puoselėjančią šventę, kviečia visą Lietuvą prie jūros ir dovanoja nemokamą penktadienio vakaro koncertinę programą. Vakaro metu lauks specialus muzikinis projektas, kurio metu skambės gražiausios kompozitoriaus Algimanto Raudonikio dainos, atlikėjų koncertinės programos pagrindiniu akcentu taps legendinės grupės „Hiperbolė“ koncertas. Scenoje pasirodys „Donatas ir Karolis“, Silvester Belt, o iki išnaktų puikią diskoteką žada kultinis didžėjus Vladas.
Lenktynės pritraukia net tuos, kurių sportas nedomina
Antrąją Jūros šventės dieną, liepos 27-ąją, vyks Uosto direkcijos jau 14 kartą rengiamos „Drakonų“ valčių lenktynės. Jos ypatingos tuo, kad čia rungtyniaujama irkluojant vikingų valtis. Pasak A. Latako, lenktyniauti jau užsiregistravo 45 komandos, kurios varžysis dėl Klaipėdos uosto direkcijos taurės.
„Tai ypač entuziastingas renginys, vykstantis Dangėje visą dieną. Paprastai vos pasibaigus šioms varžyboms, dalyviai ima registruotis į kitų metų „Drakonų“ lenktynes“, – pasakoja A. Latakas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad šįmet Klaipėdoje vyks pasaulio F-2 vandens formulių čempionato etapas.
„Tai yra tarptautinis, uostą reklamuojantis renginys. Pernai jį tiesiogiai (transliavo TV ir internetu – red.) stebėjo apie 18 milijonų žiūrovų iš viso pasaulio. Kadangi lenktynės vyksta uosto akvatorijoje, turime susidoroti su organizaciniais iššūkiais, kad būtų užtikrintas renginio saugumas. Susitvarkėme pernai, neabejojame, jog pavyks ir šįmet“, – savo komanda tiki A. Latakas.
Jis sako, kad vasaros sezonas Klaipėdoje visada būna gana intensyvus. Nemažai renginių jau džiugino miestiečius bei svečius: pirmoje vasaros pusėje praūžė „The Tall Ships Races“, kada į Klaipėdą suplaukė apie 40 burinių laivų, o Uosto direkcija visus pakvietė į škotų dainininko Nathano Evanso koncertą.
Nors vasara dar žada veiksmo, mėgstantiems planuoti A. Latakas siūlo nepamiršti registruotis į tarptautinį bėgimą „Gintarinė jūrmylė“, kuris vyks spalio 12 d. Smiltynėje, sporto ir sveikatingumo bazės teritorijoje.
„Klaipėda visada gyva, nors kitiems ir atrodo, kad čia trūksta dinamikos. Tereikia šiek tiek pasidomėti ir tikrai atrasite pasiūlos – ne tik pamatyti, patyrinėti bei patiems aktyviai dalyvauti, – tvirtina pašnekovas. – Uostas nebūtinai turi sietis tik su Jūros švente, nors joje kasmet pakviečiame į įspūdingus koncertus, pavyzdžiui, pernai klaipėdiečiams koncertavo britų žvaigždė Sam Ryder. Mes patys organizuojame ir kitų renginių, į kuriuos kviečiame žmones iš visos Lietuvos. Ieškokite, raskite ir mėgaukitės.“
Rūpinasi ne tik miesto kultūra, bet ir infrastruktūra
Kalbėdamas apie įvairius projektus, kuriuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdo mieste, A. Latakas sako, kad šios iniciatyvos kyla iš noro draugiškai sutarti su aplinka ir būti socialiai atsakingiems.
„Daugelis buityje naudojamų daiktų, mūsų pirkinių atkeliauja būtent per uostą. Žmonės apie tai nesusimąsto, jie tiesiog uostą mato kaip didelę industrinę zoną, dėl kurios mieste daugiau ir transporto, ir triukšmo“, – teigia A. Latakas.
Uosto direkcijos vadovas sako, jog būtent dėl to uostas stengiasi atiduoti duoklę miestui – stengiasi Klaipėdą puoselėti, gražinti.
„Per pastaruosius trejus metus Klaipėdos gatvių priežiūrai skyrėme apie 4,5 milijono eurų, prisidėjome prie naujojo viaduko Baltijos prospekte statybos. Vien pernai į infrastruktūros ir kitus projektus investavome apie 2 milijonus eurų, kurių didžioji dalis skirta privažiuojamųjų kelių tvarkymui“, – pasakoja A. Latakas.
Jis ypač džiaugiasi, kad pavyko sutvarkyti kopgalį prie Delfinariumo, kur buvo susiformavęs didelis statybinis šiukšlynas – išvežta apie 360 tonų gelžbetonio, armatūros gabalų.
Uosto direkcija neseniai atnaujino šiaurinį molą. „Pastaraisiais metais ši vieta tapo ypač populiari, klaipėdiečiai laukia uosto direkcijos renginių: Vasario 16-osios proga čia vyko šviesos, lazerių renginys Šviečiantis molas, per Velykas visi grožėjosi pastatytu margučiu, o neseniai paplūdimyje prie šiaurinio molo buvo surengta Baltojo švyturio vakarienė, kurioje dalyvavo bemaž 10 tūkstančių žmonių“, – apie bendruomenės telkimo centrą ir iniciatyvas pasakoja A. Latakas.
Naujas traukos taškas – kruizinė krantinė
Uosto direkcijos vadovas žada, kad klaipėdiečius ir miesto svečius greitai turėtų nudžiuginti dar vienas traukos taškas – nauja kruizinė krantinė. Pašnekovo teigimu, ji suprojektuota taip, kad čia galėtų švartuotis ne tik dideli kruiziniai laivai, tačiau atsirastų erdvės ir miestiečiams. A. Latako teigimu, čia bus amfiteatras, kad gyventojams būtų patogu stebėti plaukiančius laivus, įkaitusius vasarą vėsins fontanėlių vanduo, akį džiugins želdiniai, šalia bus įrengta marina, kad jachtomis atplaukę žmonės galėtų išlipti į krantą ir pasigrožėti Klaipėda.
„Ieškome galimybių aktyviai dalyvauti miesto gyvenime“, – sako A. Latakas.
Pašnekovas juokauja: nors uostas aptvertas tvora, tačiau savo nusiteikimu bei veikla uosto direkcija yra atvira tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams.
„Per metus uoste suorganizuojame apie 40 ekskursijų, į kurias atvyksta žmonės iš įvairių šalies vietų. Ypač jas mėgsta mokytojai, menininkai. Nepamirštame ir jaunimo. Su partneriais rengiame „Žemės dienas“, turime pasirašę sutartį su Baltijos gimnazija – sudarome sąlygas jų moksleiviams pas mus atlikti praktiką, vykdome šešėliavimą, mentorystę“, – vardija A. Latakas.
Socialinę atsakomybę sunku apskaičiuoti, bet lengva pajausti
Tokios Klaipėdos uosto iniciatyvos vertinamos ir gyventojų, ir vietos verslo. Tą rodo svari nominacija – Klaipėdos pramonininkų asociacija uosto direkciją pripažino 2023 metų socialiai atsakingiausia įmone.
60 Klaipėdos regiono įmonių vienijančios pramoninkų asociacijos direktorė Jolanta Girdvainė sako, jog tokie atsakingo verslo apdovanojimai rengiami kasmet, juose gali dalyvauti visos įmonės, asociacijos narės.
Anot J. Girdvainės, socialinę atsakomybę įvertinti ir apskaičiuoti nėra lengva, todėl sprendžiant, kam įteikti socialiai atsakingiausios įmonės nominaciją, vadovaujamasi daugybe kriterijų.
„Mes atsižvelgiame ne tik į veiklos rezultatus, bet ir itin žiūrime, kaip toje įmonėje motyvuojami, skatinami darbuotojai, kaip telkiamas kolektyvas“, – pasakoja asociacijos direktorė.
Pašnekovės teigimu, labai svarbus vertinimo kriterijus – įmonės dalyvavimas miesto visuomeniniame gyvenime. Anot J. Girdvainės, Klaipėdos uosto direkcija yra žinoma ir matoma mieste. Įmonė turi nuoseklią miesto visuomeninio gyvenimo auginimo strategiją ir skatinimo priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose aplinkosauginėse iniciatyvose, remia kultūrinius, sporto renginius, prisideda prie miesto infrastruktūros projektų.
Pašnekovė sako sunkiai įsivaizduojanti, kaip galima būtų vertinti Klaipėdą be uosto, ir atvirkščiai.
„Miestas prie uosto ar uostas prie miesto? Amžina dilema. Tačiau uosto ir Klaipėdos sinergiją kuria klaipėdiečiai, uoste dirbantys žmonės. Kaip jie jaučiasi dirbdami ir ilsėdamiesi, nemaža dalimi lemia ir miesto klimatą. Todėl labai džiaugiamės, kad Klaipėdos uosto direkcija tai supranta, investuoja ir į darbuotojų gerovę, ir į miesto infrastruktūrą bei kultūrinius renginius“, - dėsto J. Girdvainė.
Pasak jos, didžiausia vertybė, kad uostas ir miestas kalbasi – juk nuo to prasideda visos kilnios iniciatyvos, geri darbai, teisingi sprendimai, kurie mažina problemų ir gausina laimės jausmą mieste.