– Pradžioje papasakokite apie Klaipėdos uosto direkcijos laivyną – iš ko jis susideda ir kokias jis funkcijas atlieka?
– Laivyno skyriuje yra iš viso 6 laivai. Turime tris locmaninius katerius, jų paskirtis – nuplukdyti locmanus į atvykstančius ir išvykstančius iš uosto laivus, juos įvesti ir išvesti. Taip pat du narų laivus – tai „Naras“ ir „Gelmė“. Jų funkcijos – povandeniniai darbai, krantinių apžiūros, teikiame ir komercines paslaugas, kai narai atlieka kitų laivų povandeninius darbus, pavyzdžiui, sraigtų apžiūras. Turime hidrografinį laivą „Lotas“. Jis atlieka gylių matavimus, vykdo navigacinių bujų priežiūrą, aptarnavimą, iškėlimą, nuleidimą. „Lotas“ skirtas ir komercinėms funkcijoms, delegacijų plukdymui, uosto apžiūrai ir kt.
– Kokios yra locmano funkcijos?
– Uosto kapitonas turi tris skyrius – laivų eismo tarnybą, uosto priežiūros ir laivyno skyrius. Locmanai priklauso laivų eismo tarnybai, o locmano paskirtis – palydėti laivą, užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos uoste, būti tame atvykstančiame arba išvykstančiame laive, palydėti jį, asistuoti laivo kapitonui. Locmano paslaugomis privalo naudotis bet kuris laivas, kurio ilgis yra didesnis nei 24 metrai.
Šiuo metu uosto laivyne Nemuno g. iš viso yra trys locmanų kateriai – „Mingė“, „Smiltė“ ir „Dangė“, skirti locmanams nuvežti iki laivo, kurį reikia palydėti arba išlydėti iš uosto. Daugiausiai per parą locmanai yra įvedę apie 50 laivų. Paros vidurkis – apie 20-25 palydėti laivai. O Klaipėdos uosto laivyne iš viso dirba 36 žmonės.
Locmano kateriai naudojami ir teršalams surinkti, taršai lokalizuoti ir likviduoti, paieškai ir gelbėjimui uoste, tarkime, žmogui įkritus į vandenį.
– Ar ateityje planuojama didinti laivyną? Plėsti paslaugų spektrą?
– Praėjusiais metais pasirašėme sutartį dėl vandenilinio laivo, skirto atliekų surinkimui, statymo darbų. Kitų metų gruodžio mėnesį projektas jau turi būti baigtas. Laivo funkcijos bus rinkti atliekas iš atplaukusių į Klaipėdos uostą laivų, jas transportuoti ir perduoti į atliekų valymo įrenginius krante.
– Kokios tai atliekos ir kaip vyks tų atliekų surinkimas?
– Visos atliekos, susikaupusios konvenciniuose, jūriniuose laivuose – tai yra įvairios kietos atliekos, pavyzdžiui, šiukšlės, taip pat skystos atliekos, lijaliniai vandenys, šlamas, nuotekos. Tas atliekas laivai privalo priduoti į krante esančius valymo įrenginius. O mes, kaip organizacija, teiksime tas paslaugas transportuoti atliekas iš laivų į kranto valymo įrenginius.
Tiesa, kruiziniai laivai turi galimybę nuotekas priduoti tiesiogiai prie kranto jungčių. Tuo tarpu konteineriniai laivai ir kiti krovininiai laivai – ne, todėl iš tų laivų paimsime atliekas naudodami naująjį atliekų surinkimo laivą.
– Papasakokite apie atliekų surinkimo laivą, koks jis bus, kokiomis savybėmis pasižymės?
– Tai bus dukart didesnis nei mūsiškiai dabartiniai „Naras“ ar „Lotas“ – 42 metrų ilgio, 10 metrų pločio, 3 metrų grimzlės laivas. Tai pakankamai didelis laivas, turėsiantis 400 kubinių metrų talpos rezervuarus.
Vandeniliu varomą atliekų surinkimo laivą Uosto direkcijos užsakymu stato estų kompanija „Baltic Workboats“ kartu su Vakarų Baltijos laivų statykla, jo kaina siekia 12 mln. eurų ir turėtų būti pastatytas jau 2025 metų pabaigoje.
Šis laivas taip pat turės lijalinių vandenų valymo įrenginius, kurie leis išvalyti vandenį iki 5 ppm lygio ir perduoti jį į „Klaipėdos vandenis“.
– Kas yra lijaliniai vandenys?
– Lijaliniai vandenys – tai vandenys susikaupę laivuose, mašinų skyriuose, gali būti įvairūs aušinimo skysčiai, alyvos, naftos produktais užterštas vanduo.
– Kur tilps naujasis laivas? Nes senojoje bazėje, panašu, vietos gali pritrūkti.
– Šiuo metu yra statoma naujoji laivyno bazė dabartiniame mažųjų žvejybinių laivų uostelyje (netoli Marių g. ir Žūklės g. – red. past.). Taigi, šiam laivui jau yra paskirta vieta. Laivas bus varomas elektra ir vandeniliu. Naujoje laivyno bazėje numatyta ir vieta įkrauti laivo baterijas. Taip žingsnis po žingsnio pereinama prie aplinkai draugiškesnių laivų. Be to, Klaipėdos uosto laivyne atsiras ir du nauji hibridiniai locmanų kateriai. Taigi, visi laivai bus perkelti į naująją Klaipėdos uosto laivyno bazę. Laivyno bazę tikimasi pastatyti 2025 metų pavasarį. Tad naujus laivus bus kur švartuoti.
– Papasakokite plačiau apie naujuosius hibridinius locmanų laivus? Kokie jie bus, kiek kainuos?
– Jie pakeis esamus du senus locmaninius katerius, kuriems yra apie 20 metų. Naujieji hibridiniai kateriai bus varomi dviejų jėgainių – dyzelinės ir elektrinės. Elektrinė jėgainė bus naudojama plaukiojant Klaipėdos uoste. Kadangi čia greitis yra ribojamas, pakaks ir elektros variklio galios, pavyzdžiui, plaukiant iki 8-10 mazgų greičiu. Už uosto vartų, kai reikės didesnio greičio, bus įjungiamas ir dyzelinis variklis. Taigi, tai dar vienas žingsnis siekiant aplinkai draugiškesnių transporto priemonių uoste.
Be to, naujos technologijos leis sumažinti emisijas į aplinką, kadangi visi laivai statomi pagal griežtus tarptautinius teisės aktus ir turi atitikti TIER3 emisijų reikalavimus, kad sieros ir azoto junginių emisijų į aplinką būtų išmetama mažiau. Tai galima prilyginti su automobiliams taikomu, pavyzdžiui, EURO 5 reikalavimu.
Beje, hibridinius locmaninius katerius pakrauti galima nuo kranto elektros energijos jungčių, todėl čia didelių investicijų elektros kolonėlėms nereiks.
Hibridiniai locmanų kateriai šiuo metu yra dar projektuojami ir bus statomi Estijoje, Saremos saloje įsikūrusioje „Baltic Workboats AS“ laivų statykloje. Planuojama pradėti statyti jau šių metų rugsėjį, o Klaipėdos uostą jie turėtų pasiekti 2025 metų pabaigoje.
Vienas kateris Uosto direkcijai kainuos kiek daugiau nei 3,2 mln eurų. Taigi, abu laivai – apie 6,5 mln. eurų.
– Kuo skiriasi Klaipėdos uosto laivyno darbas skirtingais metų laikais, pavyzdžiui, žiemą ir vasarą?
– Žmonės, delegacijos, svečiai, kurie plukdomi Klaipėdos uosto laivyno laivais vasaros metu visada sako, kad tai yra romantika – saulėtekiai, saulėlydžiai, viskas yra gražu. Žiemą, rudenį ar ankstyvą pavasarį – visiškai kitaip. Šaltuoju metų laiku meteorologinės sąlygos dažniausiai yra nepalankios, vyrauja didelis bangavimas, didelė siūba, vėjas, apšalimai, kyla didelė rizika laivo įgulai. Visi tie veiksniai daro įtaką ir sveikatai. O ir laivai veikiami jūros bangų apsidaužo, dėl ledų sangrūdų sudėtingiau prisišvartuoti prie krantinių, todėl laivus reikia nuolatos tikrinti ar net pervirinti.
– Koks yra Klaipėdos jūrų uosto dugnas? Ar jis yra pilnai nuskenuotas, ištirtas? Ar yra žinoma, kas yra nuskendę jame, pavyzdžiui, ar yra kokių nuskendusių laivų liekanų?
– Uoste vyksta nuolatinė dugno patikra naudojant hidrografinį laivą „Lotas“. Tyrimo metu skenuojamas dugnas, apdorojama informacija, ieškoma nuskendusių objektų. Pavyzdžiui, būna, kad laivai pameta inkarus, pameta atmušas prie krantinių arba pačioje akvatorijoje. Tuomet pagal gautą informaciją siunčiame narus su laivais ir hidromanipuliatoriaus pagalba iškeliamas nuskendęs objektas. Jei nuskendęs daiktas yra didesnis ir sunkesnis, tuomet samdoma įmonė iš išorės ir tas objektas ištraukiamas.
Klaipėdos uoste nėra nuskendusių laivų, kurie trukdytų navigacijai. Kažkada buvo nuskendęs tanklaivis prie šiaurinio molo, bet jau viskas seniai ištraukta ir pašalinta.
Uosto gylis nuo uosto vartų iki Malkų įlankos yra 15,5 m, Malkų įlankoje – 14,5 m. Prie krantinių gylis gali šiek tiek varijuoti dėl sankaupų, sąnašų. Jos yra valomos, tam padaryti yra samdoma valymo technika.
– Pro uosto teritoriją iš Baltijos jūros ir į ją praplaukia daugybė migruojančių Lietuvos žuvų rūšių, pavyzdžiui, net ir lašišos. Ar uostas daro įtaką žuvų migracijos keliams?
– Prieš kiekvieną projektą atliekami poveikio aplinkai vertinimai. Jei tose ataskaitose nėra pažymėta neigiama įtaka žuvų migracijai ir ar kitokia žala aplinkai, tuomet projektai yra atliekami – pavyzdžiui, gilinimo darbai ir pan. Taip pat ir užsienio šalių uostai vystosi, keičiasi ir visi aplinkosauginiai dalykai yra taip pat vertinami.
– Kokie pagrindiniai taršos šaltiniai uoste ir kaip su jais kovojama? Kokie aplinkosauginiai projektai planuojami ateityje?
– Klaipėdoje, kaip ir visuose pasaulio jūrų uostuose, sieros ir azoto junginių išmetimas į atmosferą yra pagrindinis taršos šaltinis. Ir taip bus tol, kol globaliai nepasikeis laivynas ir nebus pereita prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Tačiau jau dabar tarptautinis laivynas naudoja mažasieres kuro rūšis, diegiami įvairūs valymo įrenginiai laivuose. Taip pat griežtėja reikalavimai laivams dėl teršalų išmetimo, statomi katalizatoriai, kaip automobiliuose su „AdBlue“ sistemomis. Vis daugiau naudojama elektrinių ar hibridinių laivų, metanoliu varomų laivų. Be to, Klaipėdos uoste statomos elektros kolonėlės atplaukusiems laivams. Pavyzdžiui, ateityje keltai ar kruiziniai laivai galės pilnai išsijungti dyzelinius variklius ir funkcionuoti prisijungę prie elektros šaltinio.
– Ačiū už Jums pokalbį!
– Ačiū Jums!
