Kaip pastebi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, dabartinis uosto teritorijos ribotumas ir infrastruktūros trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių pritraukiant naujus investuotojus.
„Norint į uostą pritraukti naujus žaidėjus, turime suteikti jiems galimybę įsikurti, tačiau šiandien stokojame laisvų plotų ir neturime tinkamų sąlygų naujoms veikloms. Būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra yra ta kryptis, kuri padės kurti naują potencialą“, – pažymi A. Latakas.
Uosto vadovas priduria, kad uosto plėtrą riboja įvairūs faktoriai, tarp jų ir tai, kad iš vienos pusės yra pagal Europos Sąjungos „Natura 2000“ programą saugomos teritorijos. Tad buvo nuspręsta vandenyje suformuoti naują maždaug 100 ha sausumos plotą.
„Mūsų tikslas – rasti balansą tarp uosto plėtros ir aplinkos apsaugos, todėl pietinės teritorijos plėtra, sukuriant visiškai naują teritoriją, yra geriausias sprendimas. Šis projektas leis uostui išplėsti savo veiklą, pritraukti naujas investicijas ir išlaikyti augimo tempą ilgalaikėje perspektyvoje“, – neabejoja A. Latakas.
Projekto etapai ir įgyvendinimas
Pietinės dalies plėtros projektas yra numatytas uosto bendrajame plane ir prieš kelerius metus pradėti būtini parengiamieji darbai: atlikta galimybių studija, projektiniai pasiūlymai, navigacinės studijos, o 2024 metais – poveikio aplinkai vertinimas.
„Navigacinėse studijose buvo modeliuojama, kaip laivai galėtų judėti naujai kuriamoje teritorijoje. Atlikus galimybių studiją ir vertinimus, turėjome pasirinkti iš keturių galimų alternatyvų. Galiausiai pasirinkome tą, kuri geriausiai atitiko tiek aplinkosaugos, tiek navigacijos reikalavimus“, – teigia A. Latakas.
Kaip vieną svarbiausių etapų uosto vadovas įvardija šiemet gautą teigiamą poveikio aplinkai įvertinimą, kuris atvėrė kelią pradėti tolesnius projektavimo ir statybos darbus. Poveikio aplinkai vertinime numatyta, kad projekto įgyvendinimo metu reikės įdiegti specialias aplinkosaugos priemones, tokias kaip paukščių apsaugos zonos, pastatyti molai, kurie padės reguliuoti vandens srautus ir kt.
Įgyvendinant projektą bus pastatyta 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5 metro, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta. Taip pat bus atlikta krantinių Nr. 151–152 rekonstrukcija ir akvatorijos prie krantinių Nr. 149–152 gilinimas, numatyta galimybė pertvarkyti elektros energijos perdavimo liniją į Kuršių neriją.
Vystant pietinę uosto dalį, visų pirma, bus suformuoti pietiniai uosto vartai.
„Siekdami įgyvendinti projektą, privalome atitikti visus aplinkosaugos standartus. Tai apima ne tik apsaugos zonų sukūrimą, bet ir specialių hidrotechninių konstrukcijų įrengimą, kurios apsaugotų marių ekosistemą nuo jūros vandens įtakos. Tai yra didelė investicija, kurios sąnaudos siekia apie 95 milijonus eurų, tačiau ši plėtra yra būtina tiek ekonominiam, tiek aplinkosauginiam tvarumui užtikrinti“, – neabejoja A. Latakas.
Šiuo metu, kaip pasakoja pašnekovas, vykdomi geologiniai tyrimai, kurių metu bus atlikti 68 gręžiniai, leisiantys įvertinti grunto stabilumą ir galimas kliūtis. Lygiagrečiai vykdomi ir rinkos tyrimai, siekiant rasti partnerius, kurie įsitrauktų į projektą.
Numatomos veiklos naujoje teritorijoje
Uosto direkcijos vadovas sako, kad būsimoje teritorijoje svarstomos dvi galimų veiklų alternatyvos.
„Viena jų – sukurti didelių pajėgumų konteinerių terminalą. Šalia būtų numatyta teritorija vėjo jėgainių surinkimui ir kai kuriems jų komponentams gaminti. Antroji alternatyva – teritoriją padalyti į keturias dalis, kuriose būtų derinamos skirtingos veiklos. Be konteinerių terminalo čia galėtų atsirasti atsinaujinančios energijos gamybos objektai ir kitos veiklos“, – sako A. Latakas.
Neatsiejama projekto dalimi turėtų tapti pietinių vartų komplekso statyba su marina pramoginiams laivams.
„Klaipėdos uosto plėtros planuose numatyta ir pramoginių laivų marina. Šiuo metu Klaipėdoje trūksta vietų pramoginiams laivams švartuotis. Turime tik dvi marinas – Pilies uostelį ir Smiltynės jachtklubą, tačiau abi yra visiškai užpildytos“, – teigia A. Latakas.
Pietinių uosto vartų kompleksas užims apie 40 hektarų teritoriją, kurios didžiąją dalį – 32 hektarus – sudarys akvatorija. Suprojektuotos 1,3 kilometro ilgio pietinė ir beveik 1 kilometro ilgio šiaurinė dambos, maždaug 700 metrų ilgio prieplauka ir kiek daugiau nei 120 metrų ilgio krantinė keltams. Numatomas akvatorijos gylis marinoje – 3,5 metro. Tai leistų talpinti iki 500 pramoginių laivų ir prisidėtų prie jūrų turizmo plėtros mieste.
Ilgalaikė nauda Lietuvos ekonomikai
Klaipėdos uosto plėtra, A. Latako teigimu, turės reikšmingą poveikį ne tik pačiam uostui, bet ir miestui bei visai Lietuvos ekonomikai.
„Tokios investicijos kaip ši turi didelę ekonominę naudą: jos padeda kurti darbo vietas, skatina verslo plėtrą ir pritraukia naujas investicijas. Skaičiuojama, kad vienas investuotas euras grąžins 3,5 euro. Tai reiškia, kad per 20–25 metų išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. eurų naudą Lietuvos ekonomikai“, – pabrėžia A. Latakas.
Be to, Klaipėdos uosto plėtra – ne tik vietinio, bet ir tarptautinio masto projektas, kuris turės įtakos viso Baltijos jūros regiono plėtrai.
„Uostai yra ekonomikos variklis, o jų veikla daro tiesioginį poveikį visai valstybei. Todėl svarbu, kad investicijos į uostą būtų ilgalaikės, o jų poveikis būtų jaučiamas ne tik verslui, bet ir visuomenei. Projekte numatytos investicijos ne tik didins uosto konkurencingumą, bet ir prisidės prie miesto gyvenimo kokybės gerinimo. Šis projektas turėtų užtikrinti, kad Klaipėda išlaikytų savo svarbą Baltijos jūros regione, tapdama vienu iš moderniausių ir tvariausių jūrų transporto centrų Europoje“, – įsitikinęs Uosto direkcijos vadovas.