Klaipėdos uoste vykdomi egzaminai laivų kapitonams, kaip dažnai jie vyksta, ar juos laiko tik Lietuvos kapitonai?
Egzaminai laivų kapitonams vyksta pagal poreikį, juos laiko ne vien Lietuvos kapitonai. Juos laiko linijinių laivų kapitonai. Linijiniai laivai yra tokie, kurie plaukioja patvirtinta, Uosto direkcijoje įregistruota, linija tarp uostų. Linija gali apimti du ar keletą uostų. Jei linija įregistruota, laivai tampa linijiniais. Pas mus tai yra keltų linijos ir kai kurios konteinerinės linijos.
Kadangi reisai yra reguliarūs, tokių laivų kapitonai turi teisę laikyti egzaminą ir gauti plaukiojimo be locmano leidimą. Žinoma, dar yra tam tikrų sąlygų. Tai nereiškia, kad dirbantys linijoje jau gali laikyti tokį egzaminą. Būtina užtikrinti dažnumą – minimaliai turi būti įvykdyti šeši plaukimai per tris mėnesius, kad asmuo galėtų laikyti egzaminą, taip pat norint išlaikyti jau gautą leidimą, minimaliai būtini šeši plaukimai per tris mėnesius. O jeigu kapitonas yra ne Lietuvos pilietis, vadinasi, ant tiltelio turi būti lietuviškai kalbantis laivavedys. Tai yra būtina dėl komunikacijos. Dauguma pasaulio uostų tokį reikalavimą taiko, tai yra – suteikia galimybę plaukti užsienio šalies kapitonams, tačiau kapitonai turi išlaikyti kalbos egzaminą, kaip, pavyzdžiui, yra Olandijoje, arba, kaip daugumoje šalių, turi būti laivavedys, kalbantis vietine kalba.
Laivybos kompanijos rodo iniciatyvą, kad kapitonai laikytų egzaminą, kadangi tai susiję ir su finansiniais klausimais – jiems nebekainuoja locmanų paslaugos, o kita vertus, jiems nebereikia derintis prie laivų įvedimo grafikų ir panašiai. Todėl yra ir mažiau derinimo procedūrų, nepaisant to, kad egzamino laikymo paslauga kainuoja.
Kokių laivų kapitonai juos laiko, ar kapitonai apskritai kuo nors skiriasi, priklausomai nuo valdomo laivo?
Kaip jau minėjau, egzaminus gali laikyti linijinių laivų kapitonai. Per metus yra laikoma iki 10 egzaminų. Na, o kapitonai skiriasi asmeninėmis savybėmis, kaip ir visi žmonės. Aišku, jie yra gerai įvaldę savo laivus. Jeigu, pavyzdžiui, matome spragų dėl saugios laivybos, kapitonui gali būti mažinamas įvertinimas arba neleidžiama laikyti egzamino tol, kol jis neužtikrins saugaus plaukimo uoste pagal mūsų vertinimą . Esame turėję atvejį, kai anuliavome leidimą, nes kapitonas nevykdė Laivų eismo tarnybos nurodymų. Tai yra numatyta Saugios laivybos įstatyme. Saugios laivybos įstatymas numato, kas gali plaukioti be locmano, kokie yra reikalavimai, o mes visa tai administruojame.
Kokios užduotys pateikiamos egzaminuose?
Egzaminas susideda iš dviejų dalių: teorinė dalis ir praktinė užduotis. Teorinėje dalyje tikrinamas laivybos taisyklių išmanymas. Kapitonas, plaukdamas be locmano, turi puikiai žinoti ir išmanyti laivybos taisykles, kad galėtų vertinti, kaip tam tikromis sąlygomis turi elgtis pagal vietinius reikalavimus. Taip pat turi žinoti, į kokias tarnybas tam tikrais atvejais kreiptis pagalbos, kokiais dažniais jas kviestis, kaip bendrauti su terminalais. Visa tai yra Laivybos taisyklėse, todėl pirma dalis ir apima Laivybos taisyklių klausimus.
Antra dalis – praktinė, uosto žinių patikrinimas – visų ženklų, kanalo parametrų, plaukimo sąlygų ir panašiai. Ši dalis nėra aprašyta Laivybos taisyklėse, tačiau turi būti žinoma iš jūrlapių ir elektroninių jūrlapių. Abiejų egzamino dalių bei sąlygų žinojimas lemia tinkamą įvertinimą dėl uosto saugumo. Mes, išduodami leidimą laivo kapitonui, turime būti įsitikinę, kad kapitonas tikrai žino visas sąlygas ir bet kokiose situacijose galės užtikrinti laivo ir uosto saugumą. Kapitonas, be abejo, rūpinasi laivo saugumu, bet mums rūpi abi pusės – tiek laivas, tiek uostas, nes vieno be kito nebūna.
Kartais tenka laikyti egzaminą ir iš antro karto. Kai kada ateina mažiau pasiruošę, visko būna. Mūsų uostas – ne vienintelis, kuriame iš pirmo karto neišlaikoma egzamino. Tokie sąlyginai griežti reikalavimai yra todėl, kad leidimas išduodamas asmeniškai kapitonui. Jis gali pereiti į kitą linijinį laivą, galbūt turėti mažiau žinių apie patį laivą, bet žinių apie patį uostą vis tiek turės. Šiuo atveju, kapitonui perėjus į kitą kompaniją, pakeitus laivą ar laivo tipą, mes neturime galimybės reikalauti perlaikyti egzamino. Todėl siekiame, kad kapitonas apie uostą žinotų viską. Laivybos kompanija, turbūt įvertindama kapitono patirtį laive, duoda leidimą jam plaukti be locmano. Bet kokiu atveju, pats kapitonas negali ateiti ir pasakyti, kad nori plaukioti be locmano, visada turi gauti laivo savininko ar valdytojo sutikimą.
Kokias teises ar galimybes įgauna egzaminą išlaikę žmonės?
Egzaminą išlaikę žmonės įgauna teisę plaukioti uoste be locmano. Tiek laikant egzaminą, tiek vėliau plaukiojant yra reikalingas lietuviškai kalbantis žmogus ant kapitono tiltelio – arba pats kapitonas, arba vienas iš kapitono padėjėjų. Tai yra – ne tik bendraujant su uosto tarnybomis. Mes turime būti įsitikinę, kad kapitonas girdi ir supranta visą kitą komunikaciją, nes gali būti, kad ne visa laivyba siejasi su laivu tiesiogiai, iš karto. Yra aptarnavimo laivai, mažieji laivai, kurie bendrauja su Laivų eismo tarnyba, prašo leidimo, plaukia iš tam tikros vietos į kitą ir pakeliui gali būti arti plaukiančio laivo. Tada atsiranda papildoma komunikacija, o tame vietiniame laive žmonės gali net nekalbėti anglų kalba. Kai iš anksto laive klausomasi, kas kur uoste juda, nuo kokios krantinės, yra žymiai saugiau ir galima tinkamai įvertinti situaciją.
Ar šiuos egzaminus kas kažkiek laiko reikia perlaikyti, atnaujinti žinias, ar vieno pakanka visam laikui?
Kai kurių į mūsų uostą plaukiančių keltų kapitonams leidimo užtenka visam gyvenimui, nebent kompanija keičia liniją, iš Klaipėdos ją perkelia kitur. Tokiu atveju kapitonas dėl plaukiojimo reguliarumo nebetenka leidimo, o grįžus atgal į tą liniją, tenka perlaikyti. Bet jeigu iš Klaipėdos nuolatos plaukioja į Vokietiją, Švediją, tai leidimas galios visą plaukiojimo laiką.
Kodėl reikalingi tokie egzaminai?
Egzaminai reikalingi, kad būtų užtikrintas laivo ir uosto saugumas.
Kokios naudos ši praktika atneša Lietuvai?
Ši praktika yra ne tik Lietuvoje, bet yra didžiojoje daugumoje pasaulio uostų. Yra tam tikrų išimčių, bet tokio dydžio uostuose kaip Klaipėdos paprastai tokia praktika galioja. Kalbant apie naudas, tai pirmiausia, kaip jau ir minėjau, yra saugumas. Tai yra prioritetinis dalykas. O nuostoliai dėl nesaugumo laivyboje yra didžiuliai. Kitas dalykas, jeigu tai yra ne Lietuvos linijos, atidaromi keliai jose įsidarbinti Lietuvos jūrininkams. Kaip jau sakiau, jeigu kapitonas nekalba lietuviškai, laive, ant kapitono tiltelio, privalo būti tos valstybės kalba kalbantis kapitono padėjėjas. Laivybos kompanijoms patrauklu ir tai, kad nereikia mokėti už locmanų paslaugas. Uostas joms tampa dar patrauklesnis, nes kompanijoms suteikiama galimybė sutaupyti.
