Klaipėdos uoste bus gaminamas žaliasis vandenilis, kiek laiko prireikė tam pasiruošti bei įgyvendinti, kada prasidės gamyba?

Prireikė laiko idėjos suvokimui, o tik po to – įgyvendinimui. 2020-aisiais susidūrėme su daug aplinkosaugos iššūkių, tad reikėjo ieškoti sprendimų plačiąja prasme ir patvirtinti naują aplinkos būklės gerinimo strategiją. Nusprendėme sekti geriausių Europos uostų pavyzdžiais ir taikyti jų metodikas. Vienas iš jų – turėti kuro rūšį, kuri būtų kiek galima mažiau žalinga aplinkai. Europoje vandenilis laikomas viena iš geriausių kuro rūšių ir „nešėjų“ aplinkosaugos prasme. Peržiūrėję uosto ir Europos politikas vandenilio atžvilgiu, nutarėme pradėti gaminti žaliąjį vandenilį.

Pernai kreipėmės į ES fondus paramos, nes pirmiausia tai – naujas dalykas visai uosto direkcijai – tai dar nedaroma nei vienoje Baltijos šalyje – reikės dar daug ko mokytis ir, žinoma, investuoti. Pavyko gauti finansavimą 6,3 mln. eurų paramos. Buvo parengtas poveikio aplinkai vertinimas, gautas visų derinančių institucijų pritarimas, kas taip pat užtruko, nes esame pirmieji, minantys šį kelią. Šiuo metu vyksta konkursas įrangos įsigijimui ir planuojame 2025 metų turėti viską sumontuotą, o 2026-aisiais pradėsime žaliojo vandenilio gamybą. Jis gali būti ir geltonas, jeigu gaminamas iš saulės energijos.

Klaipėdoje išbandytas vandeniliu varomas povandeninis autonominis dronas

Iš ko ir kaip jis gaminamas?

Gaminimo stotelėje iš vandens elektrolizės būdu naudojant elektros energiją gaunama vandenilio molekulė. Tuo metu atskiriamas ir deguonis, kuris pakyla bei susimaišo su oru. Taigi, vandens elektrolizė bus vykdoma „elektrolizeriais“ vadinamuose įrenginiuose, kuriuose naudojant elektros energiją vanduo skaidomas į vandenilį ir deguonį.

Tam, kad suslėgtas vandenilis būti paruoštas gabenimui, reikia turėti specialias priemones – stoteles, atrodančias panašiai, kaip benzino kolonėlės. Nuo įprastų jos skiriasi slėgiu, lengvajam automobiliui nustatytas 750 barų slėgis, sunkvežimiui – 300 barų slėgis. Per metus mūsų stotelėje ateityje bus pagaminamos 127 tonos vandenilio.

Kokios naudos šios medžiagos gaminimas Lietuvoje atneš šaliai?

Balandį Lietuvos energetikos ministerija paskelbė vandenilio plėtros gaires mūsų šalyje, kuriose numatoma iki 2030 m. Lietuvoje elektrolizės būdu pagaminti iki 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio per metus. Tai reiškia, kad šis procesas spartės labai greitai, tad valstybėje turėtų atsirasti daugiau įrangos. Tai įgyvendinti bus paprasčiau, nes mes jau praėjome sunkiausius kelius – poveikio aplinkai ir kitų leidimų etapus. Numatoma, kad iki 2050 m. iš vandenilio ekosistemos nauda šalies ekonomikai 2050 m. sieks iki 3,1 mlrd. eurų.

A. Latakas

Pilkasis vandenilis, išgaunamas iš neatsinaujinančių šaltinių, šiuo metu naudojamas pramonėje. Pakeitus jį į žaliąjį, ženkliai mažinama žala aplinkai, tad nauda gaunama ir šalies tvarumo prasme. Žengiant tokį naują žingsnį Lietuvoje labai daug dėmesio būtina skirti visuomenės informavimui. Mat iki šiol egzistuoja nuostata, kad vandenilis – pavojinga medžiaga.

Kas galės įsigyti žaliojo vandenilio energijos?

Manome, kad pagamintą vandenilį bus galima naudoti laivų, miesto viešojo ir lengvojo transporto kurui. Pirmiausia, mes esame įpareigoti per pirmuosius gamybos metus pagaminti 47 tonas vandenilio. Tai nėra paprasta, nes kol nėra konkrečios kuro rūšies, tol neatsiranda ir jo vartotojų. Kiek žinome, Lietuvoje yra pora tokiu kuru varomų automobilių, kurių savininkai turi vykti į Rygą, kad įsipiltų pilkojo vandenilio.

Šiuo metu mes patys statome laivą, kuris bus varomas vandeniliu. Planuojame, kad ilgainiui prie šio kuro vartojimo turėtų prisijungti visuomeninis transportas. Tai padėtų tvariau veikti savivaldybėms. Taip pat laikui bėgant turėtų rastis daugiau lengvųjų automobilių, kurie naudotų šį produktą, kaip jau yra kitose Europos šalyse.

Ar vykdote komunikacijos kampaniją, kuri padėtų su šia kuro rūšimi supažindinti visuomenę?

Taip, žinoma. Stengiamės teikti informaciją gyventojams, įmonėms bei verslams, kuri jiems būtų naudinga. Taip pat – žmonėms, kurie nesupranta, kas tas žaliasis vandenilis. Turėjome susitikimus su Prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais, miesto savivaldybe ir miesto tarybos nariais, pačiais gyventojais, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir kitomis įstaigomis. Esame pasirašę susitarimą su krovos kompanija, kuri norėtų savo lokomotyvui naudoti vandenilį. Kai kurios įmonės rodo susidomėjimą, nes mato potencialą ateityje ir planuoja naudoti vandenilį savo transporto parkuose.

Klaipėda

Ar galima tikėtis, kad dėl šio žingsnio pigs energija fiziniams vartotojams?

Ši kuro rūšis gali atrodyti šiek tiek brangoka, tačiau, manau, ilgainiui pigs. Reikia suprasti, kad nauja medžiaga bei tvarumas kainuoja visais atvejais. Šiuo metu žaliojo vandenilio kilogramo kaina svyruoja tarp 10-25 eurų. Mes planuojame jį parduoti maždaug už 12 eurų, kas, žinoma, priklausys ir nuo elektros kainos.

Matome, kad žaliosios energijos gamyba populiarėja, jos atsiranda vis daugiau. Tai reiškia, kad prieisime ribą, kai jos pagaminama bus tiek daug, kad nebeturėsime, kur dėti. O tada, kritus paklausai, mažės ir kainos. Tai pat tobulės, atpigs technologija, kas, savo ruožtu, irgi mažins energijos kainas. Europos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vandenilio gamyba pinga, o kartu krenta kainos ir vartotojams.

Europa per metus pati pagamina apie milijoną tonų žaliojo vandenilio, 2030-aisiais planuoja per metus pagaminti dvigubai daugiau, o 2035 m. net 10 milijonų tonų. Šie planai rodo milžiniškai augantį vandenilio poreikį pramonėje ir gamybos vystymosi spartą.

Pinigai

Ar galima tikėtis, kad Lietuvoje pagamintą vandenilį eksportuosime į užsienio šalis?

Tokią galimybę ateityje matau, tačiau mūsų stotelė tam netiktų, nes paprasčiausiai bus per maža. Nebent vandeniliu būtų galima pripildyti laivą, kuriam tinkamas šis kuras. Numatome pietinės uosto dalies plėtrą, galbūt galėtume svarstyti apie nedidelę alternatyvaus kuro gamyklėlę toje vietoje. Jeigu pavyktų, daug paprasčiau galėtume eksportuoti į užsienį. Lietuva yra tokioje geografinėje plotmėje, kur gali pasigaminti labai daug žaliosios elektros, o atsiradus pertekliui jį parduoti.

Galbūt skaičiavote, kiek sumažės CO2 išmetimas į aplinką pradėjus veikti šiai stotelei?

Vienas automobilis, nuvažiavęs 100 km, sunaudoja 1 litrą vandenilio, o CO2 išmetimas į aplinką yra nulinis. Tad palyginkite, kiek vidutiniškai gali reikėti dyzelino 100 km ir kokie yra CO2 išmetimai. Jeigu dyzeliną pakeistume į kurą iš žaliojo vandenilio, išmetamo CO2 kiekį sumažintume iki nulio.

Vien mūsų atliekų surinkimo laivas, jeigu jis būtų varomas vandeniliniu kuru, per metus sutaupytų 335 t CO2.