Daugelį metų populiarumu tarpusavyje varžosi Vokietijos ir Švedijos maršrutai, sezono metu pritrūksta vietų
DFDS keltai iš Klaipėdos uosto plaukioja į Šiaurės Vokietijos Kylį, Pietų Švedijos Karlshamną ir Danijos Kiogę bei Frederisiją. Pirmaisiais dviem maršrutais plukdomi tiek kroviniai, tiek keleiviai, o į Daniją – tik kroviniai.
J. Nazarovas, AB „DFDS Seaways“ vykdomasis direktorius, sako, kad jau daugelį metų populiarumu tarpusavyje varžosi Vokietijos ir Švedijos maršrutai. Juos labiausiai vertina žmonės, keliaujantys automobiliais: važiuojantys į užsienį dirbti, vykstantys lankyti savo artimųjų ar draugų, emigrantai, lankantys Lietuvą, na, o vasarą – automobiliais, kemperiais, autobusais, motociklais ar netgi dviračiais keliaujantys trumpų ar ilgų atostogų. Tradiciškai gausiausią keleivių segmentą sudaro lietuviai, paskui – vokiečiai, toliau tarpusavyje „varžosi“ olandai ir skandinavai, nemaža keleivių dalis atvyksta iš Latvijos.
„Lietuva, palyginti su, pavyzdžiui, Skandinavijos šalimis, neturėjo keliavimo jūra tradicijų. Mūsų šalyje pirmieji keltų maršrutai, į kuriuos buvo galima laisvai nusipirkti bilietus, atsirado tik praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje. Tuomet pasitaikydavo kuriozinių atvejų, kai žmonės klausdavo, iš kurios vietos Kaune jūrinis keltas plaukia į Vokietiją. Dabar, žiūrint į lietuvių pasirinkimo paradigmą, jau galima teigti, kad keltų paslaugos įgauna stiprėjančias pozicijas. Atmetus kai kuriuos sunkius laikotarpius, keliaujančių jūra skaičius nuolat augo – jei lygintume su situacija prieš 30 metų, keleivių srautai išaugo daugiau nei 12 kartų“, – pastebi J. Nazarovas.
Pašnekovas sako, kad kaip ir visame kelionių sektoriuje, sezoniškumas čia gana ryškus. Daugiausia keleivių sulaukiama vasaros mėnesiais – ypač liepos ir rugpjūčio. Yra ir kitų piko laikotarpių – tai Naujieji metai ir Velykos. Tuomet keltuose neretai pritrūksta vietų.
Laivai tobulėja, saugumas – didžiausias prioritetas
„Naujųjų DFDS keltų AURA SEAWAYS ir LUNA SEAWAYS kajutėse telpa iki 600 keleivių, o transporto priemonių vienu metu gali perplukdyti iki keturių su puse kilometro – tiek susidarytų, jeigu jas visas sustatytume į vieną eilę. Kalbant apie technologijas, jos nepaliaujamai vystomos visose žmogaus veiklos srityse. Laivai didėja, tobulėja jų valdymas, efektyvumas ir kiti dalykai. Šiuo metu didžiausias dėmesys telkiamas į naujų, CO2 emisijų negeneruojančių kuro rūšių, elektros baterijų, dirbtinio intelekto panaudojimą. Laivai vis labiau automatizuojami“, – paaiškina direktorius.
Į klausimą, dėl ko labiausiai nerimauja norintys keliauti keltu, J. Nazarovas atsako, kad dažniausiai keleiviai klausia, ar sups.
„Dauguma DFDS keltų yra 200, kai kurie 230 metrų ilgio, jų plotis siekia iki 32 metrų. Tokie laivai nepalyginamai atsparesni dideliam bangavimui nei mažesni. Be to, bendrovės keltai turi vadinamuosius pelekus, t. y. stabilizatorius, – jie išskleidžiami esant audringai jūrai bei siekiant sumažinti bangavimo poveikį. Kita vertus, kapitonai taip pat gali valdyti laivą taip, kad sumažintų supimo efektą. Suprantama, esant itin didelėms audroms, keltų reisai atidedami arba atšaukiami. Nors iš esmės keltas galėtų plaukti ir labai audringu oru, tačiau dėl krovinio ir keleivių saugumo toks reisas nevykdomas.
Apskritai, saugumas keltuose yra prioritetas – patikros, įgulų pratybos vyksta nuolatos. Įmonės laivuose dirba puikūs kapitonai, gerai paruoštos įgulos, todėl tiek keleivių, tiek krovinių saugumas yra patikimose rankose. Šiais laikais būtų sunku įsivaizduoti laivą, išplaukusį į reisą be reikiamo kiekio gelbėjimosi valčių ar kitų gelbėjimosi priemonių“, – pastebi vadovas.
Keliaujant keltu, ilsiesi tu, ilsisi ir tavo automobilis
Pašnekovas sako, kad DFDS keltų grafikus stengiamasi sudaryti taip, jog išplaukę vakare, gerai išsimiegoję ir pailsėję keleiviai kitą dieną galėtų savo kelionę tęsti toliau. Ne veltui sakoma, kad keliaujant keltu ilsiesi tu, ilsisi ir tavo automobilis. Tam keltuose įrengta visa reikalinga infrastruktūra: kajutės, barai, restoranai, parduotuvės, vaikų žaidimo kambariai. Be to, keliaujant keltu galima pasiimti neribotą kiekį bagažo, kai kurie keleiviai vertina romantiką.
Į klausimą, ar planuojama naujų krypčių, J. Nazarovas atsako, kad rinka stebima bei naujų maršrutų galimybės analizuojamos nuolat. Šiuo metu naujų maršrutų neplanuojama.
Ilgesnių kelionių jūra mėgėjai renkasi ir tolimesnius kelionės taškus
„Keltų reisus iš Klaipėdos ėmėme vykdyti dar 2018 metais. Tuomet pradėję nuo vieno reiso per savaitę į Švediją šiandien siūlome po išvykimą kasdien: 6 tiesioginiai reisai į Karlshamną Švedijoje ir vienas į Travemiundę Vokietijoje. Be to, jungiamaisiais reisais pasieksite ir papildomus uostus: Treleborgą Švedijoje, Rostoką Vokietijoje ir Svinouiscį Lenkijoje. Per šešerius metus keltų išvykimo iš Klaipėdos į Švediją skaičių išauginome nuo vieno iki šešių. Prisitaikėme ir pasiūlėme keliauti jungiamaisiais keltais“, – sako Kristina Achenbachė, „TT-Line“ pardavimo ir rinkodaros specialistė.
Pašnekovė sako, kad vien pagal išvykimų skaičių jau galima suprasti, jog Klaipėda–Karlshamnas yra aktualiausias maršrutas iš Klaipėdos tiek keleiviams, tiek turint omeny krovinius. Greičiausiai taip yra dėl kelionės trukmės, nes išvykus vakare iš Klaipėdos jau kitą rytą išlipate kitame krante. Visgi, ilgesnių kelionių jūra mėgėjai renkasi ir tolimesnius kelionės taškus tiek Švedijoje, tiek Vokietijoje.
Laivai yra ekologiškiausia tolimų atstumų transporto priemonė
„Kelionė jūra visada turėjo savo gerbėjų, na, o šiuo metu keltai tampa vis populiaresni dėl kelių priežasčių. Pirma, tai nevarginanti kelionė, savo tikslą pasiekiate pailsėjęs – jums nereikia vairuoti ar nerimauti oro uostų šurmulyje dėl bagažo. Antra, kelionė keltu suteikia galimybę keliauti savo automobiliu, kemperiu, dviračiu ar motociklu, t. y. galite rinktis mėgstamą kelionės būdą. Lietuvoje auga kelionių kemperiais mėgėjų gretos, atsiranda judrias keliones besirenkančių keliautojų, gamtos gerbėjų mėgstančių stovyklauti.
Dar vienas kelionės keltu privalumas, jog kartu patogiai keliauti gali ir jūsų augintiniai. Be viso šito, laivai yra ekologiškiausia tolimų atstumų transporto priemonė, todėl aplinkosauga čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Dėl didelio transporto pajėgumo laivai, palyginti su traukiniais, lėktuvais, sunkvežimiais ir lengvaisiais automobiliais, išmeta mažiausiai teršalų, tenkančių vienam gabenamam krovinio vienetui, todėl išlaikoma geriausia aplinkos pusiausvyra“, –patikina K. Achenbachė.
Pašnekovė sako pastebinti, kad didžiausi turistų srautai būna vasarą bei šventiniais laikotarpiais, tokiais kaip Kalėdos ir Velykos, kuomet vaikams nereikia į mokyklą, o suaugusieji atostogauja. Tačiau daugėja keliautojų, kurie renkasi trumpas išvykas į kitas šalis, nori aplankyti kokį įžymesnį miestą, nueiti į populiaraus atlikėjo koncertą, o gal tiesiog susitikti su užsienyje gyvenančiais artimaisiais ir draugais. Šioms kelionėms sezoniškumas daro mažesnę įtaką.
Turi devynis laivus, kuriais gali keliauti nuo 200 iki 350 keleivių, ypatingas dėmesys aplinkai
K. Achenbachė sako, kad „TT-Line“ turi devynis skirtingo pajėgumo laivus. Į Klaipėdą užsuka penki iš jų, priklausomai nuo savo dydžio, plukdo nuo 1780 iki 2400 tiesinių metrų krovinio, o keliauti jais gali nuo 200 iki 350 keleivių.
Augant keltų populiarumui, neatmetama vizija, jog Klaipėdoje pamatysime ir didesnių „TT-Line“ flotilės laivų. Keltų kompanija buvo įkurta daugiau nei prieš 60 metų Vokietijoje, todėl laivyno atnaujinimo tema per šį laikotarpį išdirbta iki smulkmenų. Tam buvo išvystyta „Green Ships“ koncepcija, sujungianti įvairias sferas: nuo naujausių technologijų, taikomų tiek laivo viduje, tiek išorėje, iki kasdienės veiklos veiksmų peržiūros, siekiant tobulinti sąveikos su aplinka balansą.
„Šiandien pagrindiniai „TT-Line“ uždaviniai – maksimaliai sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skatinti efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą. Prieš dvejus metus kompanija užsakė ir pastatė du naujausios kartos laivus, kurie gali būti varomi SGD. Šie laivai kursuoja maršrutais tarp Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos. Kiti veiksmai, kurių buvo imtasi norint patobulinti ir atnaujinti jau turimus flotilės laivus: pritaikyti elektriniai ir dyzeliniai varikliai, instaliuoti drėgno valymo filtrai, skirti pašalinti SOx ir kietąsias daleles iš išmetamųjų dujų, mažai sieros turinčio jūrinio kuro naudojimas, maždaug 15 % mažiau suvartojamą degalų dėl trumpesnių laivo stovėjimo laiko, šitaip optimizuojant greitį ir procesus uostuose, energijos taupymas, vandens apsauga, atliekų tvarkymas. Ir tai – dar ne viskas.
Kompanija nuolat peržiūri ir ieško galimybių tobulėti, brėžia sau iššūkių kupinus tikslus, nuolat investuoja į technologijas bei pelnė keletą apdovanojimų Vokietijoje už aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymą. Rūpinimąsi aplinka ir laivybos ateitimi „TT-Line“ laiko savo atsakomybe ir misija“, – patikina K. Achenbachė.
Laivo kapitonas sprendžia, ar reikia atšaukti reisą, galima susigrąžinti pinigus už kelionę
Paklausus, kas jų klientams kelia nerimą ar kas domina prieš tokią kelionę labiausiai, pašnekovė atsako, kad kolegos iš klientų aptarnavimo centro pasakoja, jog švedai ir vokiečiai dažniausiai klausia, kada anksčiausiai gali pakliūti į laivą. Jie nori įsikurti, apžiūrėti laivą, apsilankyti restorane ir ramiai pavalgyti. O lietuviai dažniausiai klausia, kada vėliausiai galima atvykti į registraciją.
„Matyt, gyvenimo būdas, rūpesčiai ir kelionės tikslai diktuoja kiekvienam keleiviui savus kelionės ypatumus. Esant bangoms jūroje, laive gali supti. Kiekvienam šis potyris labai individualus. Keliavome patys su šeima esant didelėms bangoms: vyras su dukra iš karto nuėjo miegoti, o mudu su sūnumi džiaugėmės kiekviena banga, jaunuolis net komentavo, kad jam norėtųsi dar didesnių bangų. Tiesa, dabartiniai keltai dideli, turi stabilizatorius, o ir pačios bangos Baltijos jūroje nėra didelės, tačiau gali nutikti taip, kad, esant nepalankioms oro sąlygoms, laivo išvykimo laikas gali būti pakeistas arba reisas visai atšauktas. Tai sprendžia laivo kapitonas, atsižvelgdamas į daugybę lemiančių sąlygų: vėjo stiprumą, bangų aukštį, laivo pajėgumus. Kad ir kaip ten būtų, visos audros kažkada nurimsta ir keltai vėl laikosi tvarkaraščių.
Jautresniems keleiviams rekomenduojame pasilikti galimybę koreguoti savo kelionę ir jei orų sąlygos kelia nerimą, kelionės datą nukelti po dienos ar kitos. Tam yra pritaikyti bilietai, leidžiantys net tik perkelti kelionės datą, bet ją ir visai atšaukti bei susigrąžinant už bilietą sumokėtus pinigus“, – sako K. Achenbachė.
Saugumo koncepcija grindžiama trimis ramsčiais
Pašnekovė sako, kad tiems, kuriems kyla klausimas, ar saugu keliauti laivu, gali papasakoti, jog „TT-Line“ laivuose visos saugos priemonės atitinka tarptautinių, regioninių ir nacionalinių jūrų laivų saugos taisyklių reikalavimus, šie yra pagrįsti Tarptautinės laivybos organizacijos IMO SOLAS konvencija (dėl gyvybės apsaugos jūroje).
„Mūsų saugumo koncepcija grindžiama trimis ramsčiais: šiuolaikiški, saugūs ir geriausios būklės laivai, kompetentingi ir gerai apmokyti darbuotojai laive ir krante bei optimalus procesų organizavimas. Gelbėjimosi įrangos laive negali trūkti. Tai būtų gana grubus laivo saugos pažeidimas. Be to, laivuose nuolat vykdoma įrangos priežiūra bei vedamos pratybos, kurių metu imituojamos įvairios galinčios nutikti situacijos, – įgula treniruojasi bei puikiai žino, kokius veiksmus reiktų atlikti nutikus nelaimei.
Tokias pratybas vykdo ne tik mūsų laivų įgulos. Baltijos jūroje vykdomos laivo gelbėjimo operacijos yra griežtai reglamentuotos ir koordinuojamos pagal tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus. Pavyzdžiui, Lietuvoje už gelbėjimo operacijas atsakingos institucijos yra Lietuvos karinės jūrų pajėgos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos susijusios tarnybos. Jos visos pasirengusios reaguoti. Šįmet rugsėjo 24 d. buvo organizuotos pratybos „Audros šeimininkas 2024“, jos skirtos įsivertinti pajėgų, dalinių, institucijų, organizacijų galimybių ir veikimo ribas kilus būtinybei masiškai evakuoti keleivius iš laivo, patyrusio nelaimę jūroje“, – sako K. Achenbachė.
Pašnekovė sako, kad, be jau anksčiau vardintų patogumų, jog keltu galite keliauti su pasirinkta transporto priemone, ilsėtis, vežtis augintinius bei nesukti sau galvos dėl bagažo ribojimų, turi konstatuoti, jog kelionė jūra yra magiška, pakerinti tiek mažą, tiek suaugusį: „Tai istorijos, lydinčios mus nuo pat vaikystės, pasakotos tėvų ar skaitytos knygose: apie kapitonus, jūreivius ir laivus. Jei norite savo kelionei pridėti šio mistinio žavesio, būtinai rinkitės kelionę per Baltijos jūrą laivu!“
