Pirmas toks pasaulyje
„Visą laiką galima pirkti jau pagamintą, paprastą daiktą ir jis bus pigesnis, galbūt bus gražesni įmonės rezultatai, ir galima patiems kurti paklausą, inovatyvesnį produktą, kurio kitur nėra. Taip, tai kainuos šiek tiek daugiau, bet sukuriama pridėtinė vertė visai ekosistemai yra daug kartų didesnė. Tai tikrai noriu padėkoti uostui, uosto kolektyvui už rodomą pavyzdį ir pasidžiaugti, kad šis laivas statomas ne tik Lietuvai, bet ir Lietuvoje. Tas yra išskirtinai džiugu“, – sako Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kaip pasakoja A. Latakas, dar 2020 metų pabaigoje buvo svarstoma, kaip uostas galėtų atliepti aplinkosaugines problemas ir prisidėtų prie jų sprendimo. Tąkart buvo dairomasi užsienio gerųjų praktikų pavyzdžių, renkama analizė, kokius sprendimus būtų galima pritaikyti Klaipėdoje.
„Mes supratome, kad jis [uostas, aut. past.] nebus niekada žalias, jeigu nebus einama pačiomis inovatyviausiomis kryptimis. Tada sugalvojome, kad mums reikia pradėti gaminti vandenilį. [...] Negalvojome, kad tikrai mes tai padarysime, bet pabandėme sudalyvauti europinių pinigų paieškoje, lėšas gavome ir taip į visą šį procesą įsijungėme“, – sako jis. Taip įmonė pirmoji Lietuvoje jau po poros metų ne tik gamins žaliąjį vandenilį, bet ir turės juo varomą laivą. Nepalikdamas pėdsako aplinkoje, jis švarins ir kitus į uostą įplaukiančius laivus, priims iš jų atliekas.
Pagal galiojančias taisykles, atplaukę ir prieš išplaukdami iš Klaipėdos uosto, laivai privalo atiduoti juose susidariusias atliekas. Pastarųjų surinkimo paslaugą užtikrinti patikėta Uosto direkcijai. Siekdama dar labiau pagerinti atliekų surinkimo iš laivų paslaugos kokybę, bendrovė nusprendė pasitelkti modernią ir aplinkai draugišką techniką.
„Mes nenorime nieko eliminuoti iš rinkos, bet šiandien paslauga nėra visais atvejais gera, ne visais atvejais mes esame patenkinti, ne visais atvejais ji yra kokybiška. Paslaugą atlieka labai mažai rangovų, o uostas be teršalų, be atliekų surinkimo negali funkcionuoti. Į uostą, kuriame nebūtų tokios paslaugos, laivai paprasčiausiai neplauktų, nes laivas turi turėti galimybę atiduoti atliekas.
Tai norint šį servisą pagerinti, norint būti žymiai patrauklesniais, geriau atlikti tą paslaugą, visgi mums reikia investuoti. Tai yra gan brangi investicija – šis laivas kainuoja 12,9 mln. eurų. Tikrai brangus, tikrai reikia galvoti, kad jis atsipirktų, bet iš kitos pusės – žalumas kainuoja. Tai yra pirmas laivas Baltijos jūroje, varomas vandeniliu, o kaip tanklaivis [varomas vandeniliu, aut. past.] jis turbūt yra pirmas pasaulyje. Nors tai yra labai mažas tanklaivis, tik 400 kubinių metrų talpos, tanklaivių [varomų vandeniliu, aut. past.] registre nėra“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Pasak pašnekovo, iš pradžių buvo svarstomas, kad laivas bus varomas elektra, tačiau siekiant maksimalios naudos, buvo nuspręsta pasitelkti vandenilio kuro celes. Pastarosios suteikia galimybę laivui ilgiau darbuotis – elektra varomą laivą reikėtų krauti kas 6–8 valandas, kai tuo tarpu vandeniliu varomas laivas be perstojo ir papildomos įkrovos gali darbuotis net 36 valandas: „Tai reiškia, pusantros paros, nepasikraudamas, negrįždamas į krantą jis gali surinkinėti atliekas.“
Atvers vartus į tarptautines rinkas
Penktadienį įvyko simbolinė kilio padėjimo ceremonija, kuri pažymėjo modernaus atliekų surinkimui skirto tanklaivio oficialų statybos darbų startą. Svarbus etapas tradiciškai įprasmintas specialios lentelės, kuri papuošta trimis monetomis, pritvirtinimu tarp jau pagaminto pirmo laivo bloko konstrukcijų. Ant lentelės įamžinti laivo užsakovės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, statytojų – Estijos kapitalo kompanijos „Baltic Workboats“ ir Vakarų Baltijos laivų statyklos pavadinimai. Ceremonija užbaigta protokolo, pažyminčio, kad kilis padėtas laikantis visų reikalavimų, pasirašymu. Šį dokumentą savo parašais patvirtino statytojų ir laivo klasifikacinės bendrovės, kuri seka visą statybos procesą, atstovai.
Klaipėdos uoste esančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje bus statomas laivo korpusas su antstatu ir vairine, atliekami krovininių sistemų montavimo ir kiti darbai. Estijos kompanija „Baltic Workboats“ yra atsakinga už pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų montavimą, visų laivo sistemų suderinimą ir išbandymą. Estijoje taip pat bus diegiama vandenilio kuro celių sistema.
„Šis projektas – reikšmingas įvykis „Baltic Workboats“ kompanijai. Itin džiaugiamės šį modernų laivą statydami Baltijos jūros regiono kaimynams, esantiems Klaipėdoje. Tai pirmasis mūsų kompanijos statomas tanklaivis, o taip pat – pirmasis mums laivas, kuris galės būti varomas ir vandeniliu. Pastarasis aspektas svariai prisidės dar labiau praplečiant „Baltic Workboats“ projektų portfolio, kuris šiuo metu pasižymi didele elektrinių laivų gausa. Norime pabrėžti mūsų kompanijos ir Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės bendradarbiavimo svarbą įgyvendinant šį projektą – sutelkdami savo ir partnerių patirtį, nestokojame užtikrintumo, kad šis modernus ir ekologiškas laivas svariai papildys Klaipėdos uosto laivyną“, – teigia Estijos kompanijos valdybos narys Jüri Taal.
Pasak Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės, kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, pasaulyje laivų, varomų vandeniliu, nėra daug, todėl stinga suformuotos praktikos ir technologijų, kuriais būtų galima remtis statant šį laivą, tačiau statytojai tikisi, kad viskas vyks sklandžiai, o įgyta patirtis pasitarnaus ir ateityje.
„Šio istorinės svarbos projekto, generuojančio aukštą pridėtinę vertę, įgyvendinimas mums – dviguba sėkmė. Pirmiausia pažangų laivą statome savo šaliai, Lietuvai, o tai yra ir garbė, ir didelis įsipareigojimas, ir atsakomybė. Taip pat projektą įgyvendiname kartu su partneriais iš Estijos, ir šis bendradarbiavimas dar kartą atskleidžia šalių stiprų ryšį verslo srityje. Neabejoju, kad suvieniję savo kompetencijas pasieksime patį geriausią rezultatą, daug metų nešiantį naudą Lietuvai.
Manau, kad paklausa [tokio tipo laivų, aut. past.] tikrai augs, nes matome, kad aplinkosauga, tvarumas įgyja visai kitą reikšmę tiek Europoje, tiek pasaulyje, ir tokios patirties įsigijimas, tikimės, atvers plačiai vartus į naujas rinkas, į naujų laivų tipus, kas, tikiuosi, taip pat pasitarnaus ir patirčiai, kadangi užsakovai tikrai labai retai patiki naujus, unikalius laivus kompanijoms, kurios neturi pakankamai patirties ir nėra tokių laivų stačiusios, tai čia manau yra vertingiausia, kas gali būti“, – pastebi A. Šileika.
Lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo laive turės būti sumontuotos atliekų surinkimo talpos, taip pat lijalinių vandenų valymo įrenginys, kuriuo vandenys bus išvalyti ir kartu su nuotekomis perduodami į krante esančius miesto valymo įrenginius. Šis tanklaivis, kurio ilgis 42 metrai, o plotis 10 metrų, galės surinkti 400 kubinių metrų skystų atliekų. Jame bus įdiegti du elektriniai varikliai, kuriuos elektros energija aprūpins 2000 kwh talpos akumuliatoriai ir laive sumontuota vandenilio kuro celių sistema. Tikimasi, kad Klaipėdos uosto vandenyse laivas plaukios jau kitų metų pabaigoje.
„Mes tikrai tikimės, kad viskas bus padaryta laiku. Planuojame, kad jis grįš [iš Estijos, aut. past.] lygiai po 2 metų, 2025 metų spalio mėnesį“, – akcentuoja A. Latakas.
