Memorandumą pasirašė Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos „LTG Infra“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių vadovai. Memorandumą pasirašiusios šalys sutarė priimti bendrą sprendimą dėl optimalios geležinkelio vėžės trasos į Klaipėdą alternatyvos.
Susisiekimo ministerijos ir LTG kartu inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą ypatingai svarbi Lietuvai ir visam Baltijos jūros regionui.
„Pirmąjį teisinį pagrindą visos Europos Sąjungos lygiu jau pavyko įtvirtinti: europietiška geležinkelio jungtis su Klaipėda įtraukta į visos ES transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kitaip tariant, pripažinta visai Europai svarbiu projektu. Ši jungtis – ne tik puiki galimybė padidinti visos ES transporto sistemos atsparumą, bet ir svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti pilnavertį keleivių ir krovinių judumą bei karinį mobilumą. Dabar klausimų, ar ji reikalinga, nebėra, ir pereiname į kitą etapą: kartu diskutuodami turime apsispręsti, kuri naujosios geležinkelio linijos į Klaipėdą alternatyva labiausiai atitiktų vietos bendruomenių, savivaldos, verslo ir visos valstybės poreikius“, – pranešime spaudai sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Anot LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, šiuo metu LTG planuoja atlikti Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros modeliavimo studiją. Jos pagrindu bus parengtos mažiausiai trys alternatyvos, kurios apims technologines ir technines vystymo galimybes, atitiktį norminiams teisės aktams. Pirminės galimos europinės vėžės į Klaipėdą alternatyvos – per Šiaulius, nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius arba nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.
„Europinė vėžė į Klaipėdą suteiks galimybes pagerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, sukurs patrauklią alternatyvą kelių transportui bei padės diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų“, – teigia E. Lazauskas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad direkcija dės pastangas užtikrinti šio projekto gyvybingumą, integruojant jo sprendinius į uosto teritorijos plėtros planus, taip pat teiks krovinių srautų prognozes bei naudos pagrindimą.
Klaipėdos uostui itin svarbu, kad šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau, nes pradėjus veikti „Rail Baltica“ geležinkeliui krovinių srautai gali nusistovėti aplenkiant Lietuvos uostamiestį, o tai uosto konkurencingumui turėtų ženklią įtaką.
„Europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdos uostą yra esminis žingsnis uosto integracijai į centrinės ir vakarų Europos transporto tinklą. Šis projektas ne tik pagerintų krovinių vežimo efektyvumą, bet ir sustiprintų mūsų konkurencingumą regione. Europinė vėžė itin svarbi diversifikuojant uosto veiklą ir atveriant naujas rinkas“, – sako A. Latakas.
Birželio 13 dieną ES Taryba patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kurio pokyčiai turės įtakos esamo geležinkelio tinklo migracijai į europinę vėžę, šios vėžės tinklo vystymui ir plėtrai. Lietuvos siūlymu, TEN-T reglamente numatyta sujungti Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą su Baltijos, Juodosios jūros ir Adrijos jūros koridoriais 1435 mm pločio geležinkelio europine vėže.
Europinės vėžės geležinkelio linija į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: pagreitintų susisiekimą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos uosto ir geležinkelių veiklą. Europinė vėžė į Klaipėdą taip pat svarbi kariniam mobilumui užtikrinti.
