„Konkurencingas ir sėkmingai veikiantis uostas privalo būti nuolat atnaujinamas, kad atlieptų rinkos poreikius, naujus aplinkosauginius reikalavimus, žaliosios transformacijos keliamus iššūkius ir t. t. Pasaulyje seniai matoma tendencija, kad laivai vis didėja, o tai reiškia, kad uostai turi turėti maksimalius gylius, rekonstruoti krantines, pritaikytas prie naujų gylių“, – pasakoja Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.
Jis sako galintis drąsiai teigti, jog pagal infrastruktūros parametrus Klaipėdos uostas šiandien yra vienas moderniausių visame Baltijos jūros regione. Kad toks ir išliktų, būtina nesustoti.
Konkurencingas uostas – nuolatos atnaujinamas uostas
V. Paukštė pasakoja, kad per trisdešimt nepriklausomybės metų Klaipėdos uostas iš esmės buvo pastatytas iš naujo – modernizuota beveik visa jo infrastruktūra, ypač pietinėje dalyje.
„Šiuo metu pasaulyje statomi vis didesni laivai ir norint, kad jie galėtų švartuotis mūsų uoste, reikia atitinkamai pritaikyti infrastruktūrą. Pirmiausia tai reiškia uosto gilinimo darbus ir krantinių atnaujinimą“, – vardija prioritetus pašnekovas.
Jis pasakoja, kad tai yra kompleksinis ir sudėtingas procesas, nes didesniems laivams priimti reikia ne tik gilesnių krantinių, bet ir galingesnių kranų tiems laivams pakrauti, vadinasi, ir kokybiškų pokraninių kelių krantinėse, kurios pajėgtų atlaikyti didėjančias apkrovas.
„Uosto infrastruktūrą, krantines planuoti reikia žiūrint į ateitį. Pagal teisės aktus krantinės turi tarnauti 50 metų, tad jos turi būti planuojamos ir rekonstruojamos taip, kad nereikėtų jų perstatinėti. Tai yra ganėtinai sudėtingas procesas“, – apie sudėtingus infrastruktūros projektų darbus pasakoja V. Paukštė.
Šiuo metu Klaipėdos uoste skaičiuojama 27 km įvairių krantinių, prie kurių galima vykdyti krovos ar laivų statybos darbus. Jos yra įvairių tipų: paprastos krantinės, pirsai (į akvatoriją išsikišę statiniai), prie kurių laivus galima švartuoti iš abiejų pusių, taip pat dokai, kuriuose remontuojami laivai.
V. Paukštė aiškina, kad krantinės paskirtis lemia, kiek brangi ir sudėtinga bus jos rekonstrukcija:
„Konteinerių terminalams reikia įrengti itin tvirtas bei atsparias krantines, nes ten dirba didžiuliai kranai, jas veikia didžiulės apkrovos, pavyzdžiui, 10 tonų į kvadratinį metrą.
O štai naftos produktams krauti reikalingos kitokio tipo krantinės – jų nereikia pritaikyti itin didelėms apkrovoms, ten kroviniai keliauja vamzdynais. Dujų terminalams, laivų statybai svarbios dar kitokios specifikacijos.“
Dar vienas svarbus veiksnys, į kurį privalu atsižvelgti tvarkant infrastruktūrą – ateities aktualijos bei poreikiai. Todėl jau dabar vertinama ir žaliosios transformacijos diktuojamos sąlygos, ir ateities laivų gabaritai bei krovinių pobūdis.
Žalioji transformacija diktuoja naujus sprendinius
Žalioji transformacija ir Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja kai kurias inovacijas uoste diegti jau dabar. Pavyzdžiui, krantinėse turės būti įrengtos elektros krovimo stotelės, iš kurių laivai galės gauti elektros energiją; stovėdami uostuose laivai taršius dyzelinius variklius privalės išjungti.
V. Paukštė pasakoja, kad uoste taip pat įgyvendinami projektai dėl alternatyvaus kuro, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybos, taip pat planuojama nauja veikla – vėjo jėgainių surinkimas, planuojamo vėjo jėgainių parko aptarnavimo bazė.
„Laukia didžiulis iššūkis, nes, norint uoste surinkti vėjo jėgaines, reikia turėti krantinėje specialiai pritaikytą teritoriją, kuri galėtų atlaikyti net 40 tonų į kvadratinį metrą apkrovas“, – apie didžiulį būsimą projektą pasakoja Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.
Verslas – uostui, uostas – verslui
V. Paukštė pabrėžia, kad uoste vykdomų darbų pobūdį diktuoja ir čia įsikūrusių įmonių poreikiai:
„Mūsų veikimo principas toks: žemė, krantinės, uosto kanalas, geležinkeliai uoste priklauso valstybei, o juos valdo Uosto direkcija. Žemė prie šių krantinių yra išnuomota mūsų partneriams; dažniausi tai privačios įmonės, nors yra ir išimčių, tokių kaip „KN energies“, kurios didžiausią akcijų paketą kontroliuoja LR Vyriausybė. Tos įmonės mus informuoja apie savo poreikius infrastruktūrai, pateikia informaciją apie būsimų investicijų atsiperkamumą.“
Anot pašnekovo, į šiuos veiksnius atsižvelgiama ir sudarant strateginį uosto veiklos planą. Jį patvirtinus imamasi darbų, kurie reikalingi projektui įgyvendinti.
„Atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, jei reikia – pateikiami teritorijų planavimo dokumentai, o tada rengiamas techninis projektas. Taip pat daromi įvairūs tyrimai – geologiniai ar konstrukcijų, o tada skelbiamas konkursas rangos darbams“, – apie įprastą, bet ilgoką statybų rutiną pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.
Jau šiandien turima uosto infrastruktūra yra patraukli ir naudinga eksportuojančiam verslui, nes ji garantuoja mažesnius logistikos kaštus. Pernai išgilinus uosto akvatoriją iki 15,5 metro, o išorinį laivybos kanalą iki 16 metrų, į uostą gali įplaukti ir būti daugiau pakrauti didieji laivai. Tai atpigina visą logistinę grandinę, tad uostas tampa dar patrauklesnis krovinių siuntėjams. Prieš keletą metų nuo buvusių 11 metrų iki 14,5 metro išgilinta pietinėje uosto dalyje esanti Malkų įlanka. Taip buvo sudarytos kitokios konkurencinės sąlygos įlankoje veikiančioms krovos, laivų remonto įmonėms.
Gamtosauga ir uosto plėtra – suderinami
Kalbėdamas apie uoste vykstančius darbus, V. Paukštė pabrėžia, kad juos organizuojant nepamirštama rūpintis ir aplinka:
„Ypač sėkmingi uostui buvo 2023 metai, kai į jo infrastruktūrą buvo investuoti beveik 98 milijonai eurų. Tai milžiniška suma, kurios didesnė pusė buvo skirta uosto gilinimo darbams. Iškastas švarus smėlis buvo gabenamas ir purškiamas ties Melnragės paplūdimiais, kad būtų atstatytos jūros ir vėjo sukeltos erozijos pasekmės.“
Pašnekovas džiaugiasi, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius – dabar paplūdimiai gerokai platesni, o smėlis žymiai geresnės kokybės nei buvo anksčiau.
„Supylėme apie 180 tūkstančių kubinių metrų smėlio, ir paplūdimyje matome tikrai įspūdingą rezultatą. Planuojame ir ateityje vykdyti tokius darbus, investuoti į aplinkos gerinimą“, – žada jis.
Kruizinių laivų terminalas – vizitinė Lietuvos kortelė
Kalbėdamas apie uostą, V. Paukštė sako, jog čia galima skirti dvi zonas – pramoninę, kurioje taikomi specialūs saugumo reikalavimai, ir visuomenei atvirą teritoriją, kur galima prieiti ir prie kruizinių laivų terminalo krantinės, kitų vietų ir pamatyti, kas vyksta uoste.
„Įrengdami erdves, kuriose galėtų lankytis ir miestiečiai, stengiamės, kad jos būtų patogios, jaukios ir funkcionalios. Labai džiaugiamės, kad šiuo metu buvusioje uosto teritorijoje yra įgyvendinamas „Mėmelio miesto“ projektas, kiek tolėliau bus statoma nauja kruizinių laivų krantinė, kurioje suprojektuotas ir naujasis Uosto direkcijos pastatas“, – apie būsimus traukos centrus mieste pasakoja V. Paukštė.
Jis yra įsitikinęs, jog naujasis kruizinių laivų terminalas taps puikia šalies vizitine kortele:
„Į Lietuvą atvykstantys keleiviai pirmiausia pamato terminalą, kuriame laivas prisišvartuoja. Tai ir yra jų pirmoji pažintis su šalimi, neretai tampanti esminiu veiksniu, nulemiančiu įspūdį apie ją ir norą čia apsilankyti dar kartą. Darome viską, kad jie vėl norėtų čia sugrįžti ir aplankyti daugiau Lietuvos kampelių.“