Pasitarnaus blogo matomumo sąlygomis, veiks be trikdžių
Kaip anksčiau yra minėjęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, siekiant išlikti konkurencingiems, uostas nuolat modernizuojamas ir vystomas, o pastarieji įgyvendinti projektai gerokai praplėtė uosto galimybes – nuo šiol jis tapo pajėgus priimti didesnius laivus, todėl kinta ir laivų eismo organizavimas. Būtent dėl šios priežasties tobulinama ir radiolokacinė sistema.
„Mes neturime Kuršių nerijos radaro bokšto. Dalinai tas funkcijas atlikdavo bokštas prie „Begos“ terminalo, bet jis turi tam tikrų minusų, nes jį užstoja terminalo statiniai, prie jo stovintys laivai, Centrino Klaipėdos terminalo keltai. Tai duoda tam tikrus trikdžius ir turi tam tikrus apribojimus. Dabar, perkėlus [radarą, aut. past.] į kitą pusę, galimas stebėjimas be trikdžių ir tampa nebereikalingas bokštas prie „Begos“.
Pasenęs radaras, kuris dirba daugiau kaip 10 metų, bus išmontuotas, o vietoje jo bus montuojamas vienas iš naujausių įrenginių, kuris tikrai pagerins ir stebimo vaizdo kokybę, ir prie to paties, be jokių trikdžių, užtikrins ateities planus – [planuojamo statyti, aut. past.] pietinio uosto stebėjimą“, – sako Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.
V. Motiejūnas aiškina, kad pagrindinis naujojo radaro privalumas uostą stebinčioms tarnyboms – galimybė stebėti laivų judėjimą riboto matomumo sąlygomis.
„Radaro principas yra toks, kad jis spinduliuoja 3 cm bangas, kurios atsimuša nuo objekto ir grįžta į radarą. Taip objektas apšviečiamas ir tampa matomas. Visiškai nepriklausomai nuo to, ar jis [laivas, aut. past.] aktyvuoja, ar išjungia savo identifikavimo sistemas, su radaro pagalba tu vis tiek jį matai. Prie radaro taip pat yra daugybė funkcijų – elektronikos dalis, išmanioji dalis, kurios leidžia fiksuoti judėjimą, stebėti visą laivo trajektoriją, t. y. greitį, kryptį. Tokiu būdu gali skaičiuoti prasilenkimus, susidūrimų tikimybes ir visa kita. Tai yra labai svarbus navigacinis įrenginys.
Radaras labai aktualus blogo, riboto matomumo sąlygomis, tokiomis kaip rūkas, liūtis, kai tu negali gerai orientuotis vizualiai. Radaras tuo metu labai padeda. Nors pats laivas taip pat turi radarą, Laivų eismo tarnybos suteikiamą informaciją, bet mūsų tarnyba visus laivus, kurie įplaukia į uostą, kontroliuoja, būtent radarų ir kitų sistemų pagalba, tai čia toks kaip dvigubas navigacijos užtikrinimas. Mes turime keturis radarus, tai [naujasis radaras, aut. past.] yra viena iš dalių, užtikrinanti visos centrinės uosto dalies stebėseną be juodųjų dėmių, kur radaro signalas nepraeina ir visa kita. Tokia yra jo svarba“, – aiškina kapitonas.
Technologija nėra išskirtinė, tačiau – būtina
„Jis yra šiuolaikiškas, naujas, bet nepasakyčiau, kad kažkokios išskirtinės technologijos, kurios niekur pasaulyje nėra. Ne, jos yra naudojamos, bet tai yra vienas iš naujausių radarų įrenginių“, – teigia V. Motiejūnas.
Pasiteiravus, kiek šis bokštas svarbus saugumo prasme, kapitonas aiškina, kad nepaisant to, jog uoste judantys laivai bus stebimi be trikdžių ir netgi riboto matomumo sąlygomis, naujoji sistema padės aptikti ir laivus, neturinčius identifikavimo įrenginių.
„Buvo tokių pastebėjimų iš Laivų eismo tarnybos, kad laivo radaro signalas dingsta dėl vienokių ar kitokių priežasčių – tai laivas trukdo stovintis, tai dar kažkas, bet signalas ne visiškai dingsta. Kita sistema, veikianti kitokiu principu, taip pat duoda užtikrinimą tam tikrą, informaciją mes turime. Prie to paties, locmanas, būdamas laive, laivo radaru taip pat vadovaujasi. Bet čia yra dar vienas labai svarbus aspektas šiais nestabiliais laikais, kad su šiuo radaru bus galima fiksuoti mažesnius objektus, kurie neturi dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar neprivalo turėti identifikavimo įrenginių, taip vadinamų AIS, tai čia ir kariškiams ši sistema bus naudinga“, – sako V. Motiejūnas.
Kitaip tariant, uosto tarnybos naujojo radaro pagalba užsitikrins kokybiškesnius vaizdus, nepertraukiamą signalą bei galės stebėti mažesnius objektus. Tokiu būdu uostui teks daugiau kontrolės ir užtikrintumo. Bokštas, kuriame bus sumontuotas minėtasis radaras, jau pastatytas – beveik 30 metrų aukščio statinys su dviem aikštelėmis sukonstruotas iš į viršų siaurėjančių lakštinio plieno elementų. Iš pažiūros jis primena Lietuvoje dažnai sutinkamus apžvalgos bokštus, tačiau į šį statinį civiliai patekti negalės, nors iš pradžių buvo svarstoma, kad tokia galimybė turėtų būti.
„Pagrindiniai dalykai, kodėl bokštas nepritaikytas patekti žmonėms: bokštas skirtas užtikrinti saugią laivybą uosto akvatorijoje. Šis statinys yra ypatingos svarbos, jame sumontuota visada reikalinga radiolokacinė įranga. Siekiant apsaugoti šį strateginį statinį, teritorija aplink jį aptverta ir, labai gaila, bet gyventojai patekti į šį bokštą negali, nes ne tokia jo paskirtis. Statant bokštą, uosto direkcija sutvarkė ir aplink jį esančią teritoriją, šalia pastatė suoliukus gyventojams“, – sako pašnekovas ir priduria, kad teritorije atsiras ir vaizdo stebėjimo kameros. Visų šių darbų vertė – 1,7 mln. eurų.
Statant bokštą, kaip anksčiau buvo informuojama pranešime spaudai, vienas iš esminių reikalavimų buvo užtikrinti, kad radaro bokšto architektūrinė išraiška maksimaliai derėtų su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, o pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška būtų tokia, kad statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją.
„Mano supratimu, bokštas yra tikrai labai dizainiškai gražus, bent man jis tikrai patinka. Antra, naujas radaras pagerins mūsų darbo kokybę, operatoriams bus žymiai lengviau dirbti, ir jis tikrai užtikrins didesnį saugumą uoste“, – pokalbį užbaigia V. Motiejūnas.
