Taršai naikinti pasitelkia užtvaras ir katerius
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Vyriausioji dispečerė Renata Strazdauskienė pasakojo, kad uosto direkcijos darbuotojai ne tik įvykus avarijoms ar incidentams likviduoja jų pasekmes, bet ir nuolat stebi aplinką. Naftos produktams lokalizuoti ir taršai likviduoti Uosto direkcija turi katerius „Zunda“, naftos produktų surinkimo ir narų laivą „Naras“, putplasčio ir pripučiamas bonines užtvaras, absorbuojančias bonas, absorbcinių medžiagų. Teršalams surinkti Uosto direkcija turi įvairių galingumų naftos produktų rinktuvų ir talpyklų. Teršalai gali būti surenkami ir į „Naro“ talpyklą. Taip pat laivyno bazėje yra saugomas taršos likvidavimo priemonių valstybės rezervas.
„Teršalų lokalizavimo ir surinkimo įranga laikoma įvairiuose uosto teritorijos vietose, kad prireikus būtų galima greitai pasiekti. Reguliariai atliekamas įrangos techninis aptarnavimas ir ji nuolatos atnaujinama, visada palaikomas reikiamas naudojamų priemonių ir medžiagų kiekis. Uoste visą parą dirba specialistai kovai su naftos tarša“, – sakė R. Strazdauskienė.
Vandens taršai stebėti akvatorijoje įrengta 12 naftos produktų aptikimo daviklių. Reguliariai vykdomos teritorijos ir akvatorijos apžiūros, stebima vaizdo kameromis. Ypatingas dėmesys skiriamas kuro ir tepalų tiekimo į laivus operacijų, naftos produktų krovos operacijų, lijalinių vandenų priėmimo iš laivų operacijų stebėsenai, remonto ir statybos įmonių teritorijų apžiūrai. Visos operacijos, susijusios su naftos produktais, fiksuojamos Laivybos uoste valdymo informacinėje sistemoje LUVIS. Pastebėjus taršą uosto akvatorijoje privaloma pranešti Uosto direkcijos dispečeriui-koordinatoriui.
Prieš keletą metų Europos komisija nubrėžė Europos žaliąjį kursą ir siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Augimo galima tikėtis tik iš aplinkai draugiškų sprendimų, todėl visi sektoriai turės transformuotis.
Klaipėdos universiteto profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja Dr. Tatjana Paulauskienė apibendrino, kad dažniausiai naudojami du pagrindiniai būdai naftos teršalams pašalinti: juos galima arba sugerti, arba išskaidyti. Naftos sugėrimui naudojamos sintetinės arba natūralios kilmės medžiagos, kurios, lyg kempinės, pritraukia ją prie savo paviršiaus ir sugeria. Dauguma atvejų sugeriami ne tik naftos teršalai, bet ir vanduo. Dėl to sorbentai sunkėja ir laikui bėgant skęsta, sukurdami papildomą taršą.
„Išskaidymui naudojamos cheminės medžiagos, suskaidančios naftą į mažus lašelius, kurie nuslūgsta į jūros dugną. Tokiu būdu teršalai tampa nematomi, bet vandens užterštumo problema niekur nedingsta dar ilgą laiką. Todėl reikalingi inovatyvūs, tvarūs sprendimai, kurie padėtų sumažinti taršos riziką ekosistemoms, neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai. Viena perspektyvių sričių yra bioremediacija – gyvų organizmų, tokių kaip bakterijos ar grybai, naudojimas teršalų valymui ir neutralizavimui“, – kalbėjo T. Paulauskienė.
Taršai naikinti pasitelkia ir jūros mikroorganizmus
Įvykus incidentui uosto akvatorijoje taršos likvidavimo darbai vykdomi pagal iš anksto patvirtintus planus. Esant taršai prie krantinių, uosto kompanijos turi nedelsdamos imtis veiksmų lokalizuoti ir likviduoti taršą. Jeigu teršimo incidentas viršija įmonės galimybes, kreipiamasi pagalbos į nacionalines kitų atsakingų institucijų pajėgas.
Budintis dispečeris-koordinatorius, gavęs pranešimą apie taršą, stebi situaciją ir, jeigu gauna nurodymą, aktyvuoja teršimo incidentų likvidavimo planą bei siunčia Uosto operatorius, kurie vyksta į nurodytą vietą su kateriu.
Kovos su tarša darbuotojų darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: taršos lokalizavimo ir jos likvidavimo. Taršai lokalizuoti pasitelkiamos užtvaros, kurios apsaugo nuo tolimesnio naftos produktų plitimo. Nustačius, kad tarša nėra didelė, jai surinkti pasitelkiamos absorbuojančios užtvaros arba absorbcinės servetėlės. Jei tarša didelė ir to nepakanka, kviečiamas laivas „Naras“, į kurio talpą naftos produktų rinktuvais susiurbiami teršalai.
Pastaraisiais metais viso pasaulio mokslininkai ieško inovatyvių metodų kovai su vandens tarša naftos produktais. Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ kuria aplinkai draugiškus sprendimus naftos teršalų valymui jūroje ir uosto akvatorijoje.
„Vienas iš tokių sprendimų yra aerogelis, kurio pagrindas – popieriaus atliekos ir iš Baltijos jūros išskirti naftą skaidantys mikroorganizmai. Aerogelis yra perspektyvi, multifunkcinė, unikalias fizikines-chemines savybes turinti medžiaga. Naudojami naftą skaidantys mikroorganizmai, kurie natūraliai egzistuoja Baltijos jūroje. Taršos neutralizavimo procese siekiame išvengti panaudotos medžiagos deginimo, t.y. antrinės taršos, nors tai dažna praktika šių dienų pasaulyje“, – aiškino T. Paulauskienė.
Ieškoma tvaresnių būdų
Klaipėdos uostui galioja daugelis su vandens tarša susijusių tarptautinių direktyvų ir reglamentų. Apsaugą nuo teršimo iš laivų reguliuoja daugelis tarptautinių konvencijų. Aplinkos apsaugą nuo teršimo iš laivų gana detaliai reglamentuoja ir keletas regioninių konvencijų. Ne ką mažiau svarbus yra ir Lietuvos jūros aplinkos apsaugos įstatymas.
Uosto direkcija uosto akvatorijos vandens taršai naftos produktais stebėti sukūrė sistemą, kuri leidžia reaguoti į bet kokius vandens paviršiaus nuokrypius ir galimus incidentus. Uosto akvatorijoje įrengta 12 naftos produktų aptikimo daviklių, kai kurie iš jų – su naktinio matymo vaizdo kameromis. Visi daviklių duomenys yra tiesiogiai prieinami skaitmeniniame žemėlapyje ir į sistemą siunčia pranešimus apie daviklių suveikimą.
„Svarstoma galimybė įsigyti termovizinių kamerų: naudojant kameras ir pasitelkiant dirbtinį intelektą būtų galima aptikti taršą naftos produktais daug didesnėje uosto akvatorijos dalyje dienos ir nakties metu. Uosto direkcijos darbuotojai organizuoja ir dalyvauja kitų uosto įmonių taršos lokalizavimo ir likvidavimo pratybose“, – apie galimybes paprasčiau suvaldyti taršos incidentus pasakojo R. Strazdauskienė.
Pasauliui pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, žaliasis vandenilis, natūraliai mažės priklausomybė nuo iškastinio kuro, kuris ir yra pagrindinis vandens ir atmosferos taršos šaltinis. Mokslininkai ieško galimybių ir kuria inovacijas taršos padarinius pašalinti ne tik greičiau, bet ir tvariau.
Pasak T. Paulauskienės, nuolatinis monitoringas leistų greičiau pamatyti ir tinkamai reaguoti, greitai pašalinti taršos šaltinius iš aplinkos.
„Kalbant apie greitesnį vandens telkinių taršos valdymą pirmiausiai reikėtų pamąstyti apie prevencines priemones visoje naftos ir jos produktų tiekimo grandinėje, įskaitant galutinius vartotojus. Jeigu būtų imtąsi papildomų prevencinių priemonių visose etapuose, taršos būtų žymiai mažiau. Ne mažiau svarbu surinktas taršos priemones tinkamai utilizuoti nekenkiant aplinkai“, – sakė profesorė.
Tvaresnių, aplinkai draugiškesnių sprendimų paieška – pagrindinė šios srities tendencija. Stebime didelį biologinių priemonių rinkos augimą. Klientai nori, kad valymo produktą būtų paprasta naudoti, jo efektyvumo rodikliai būtų aukšti, galiojimo laikas – ilgas, jog jį būtų paprasta sandėliuoti bei transportuoti, naudoti pakartotinai. Vis dažniau kalbama ir apie produkto sertifikavimą bei atitikimą tam tikriems standartams. Kas gebės tenkinti šiuos reikalavimus, tas laimės konkurencinį karą.
„Ideali vandens taršos valymo priemonė būtų tokia, kuri sugebėtų greitai sugerti iš vandens visą tarša, į gamtą sugrąžinti švarų vandenį, o taršias medžiagas grąžinti antriniam panaudojimui. Mums reikia daugiau kalbėti apie prevenciją, taršos atsiradimo rizikų mažinimą, o ne valymą. Tikiu, kad mūsų kuriami produktai pirmiausiai bus naudojami kaip prevencinės priemonės ir prisidės prie Baltijos jūros būklės gerinimo“, – apie tvaresnes taršos valdymo galimybes kalbėjo T. Paulauskienė.
