Klaipėdos uosto molai pastatyti dar XIX amžiuje: šiaurinis, pradėtas statyti dar 1834 m., užbaigtas tik po penkiasdešimties metų, o pietinis, pradėtas statyti 1847 m., baigtas gerokai greičiau – vos per keturiolika metų.
Tiesa, nė vienas iš jų neišliko toks, koks buvo iš pradžių – su laiku medinius polius, tarp kurių supilti akmenys, pakeitė kur kas tvirtesnės gelžbetoninės konstrukcijos, ant molų atsirado sunkūs bangas sulaikantys kubiniai betono masyvai, tetrapodai.
Kodėl molai vadinami uosto vartais?
Jei pažiūrėtumėte iš paukščio skrydžio į uosto įplauką, molai išties atrodytų tarsi vartai. Tai ne tik infrastruktūros dalis, bet ir simbolis, reprezentuojantis uosto svarbą regionui.
Bemaž 30 metų plaukiojimo patirtį tarptautiniuose vandenyse turintis Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas pasakoja, kad šiais infrastruktūros statiniais pasigirti gali tikrai ne kiekvienas uostas – molai iškyla ten, kur jūros audringos, o uostai neturi natūralios apsaugos nuo vėjo ir bangų. Čia ir atsakymas, kam molai apskritai reikalingi.
„Pirma, jie apsaugo uosto teritoriją ir laivus nuo bangų, srovių ir vėjo, užtikrindami saugesnę aplinką. Taip pat reguliuoja vandens sroves ir saugo uosto kanalą nuo užnešimo smėliu ar dumblu. Be to, molai suteikia laivams galimybę saugiai įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, sumažindami riziką užplaukti ant seklumų ar susidurti su kitais pavojais“, – sako V. Motiejūnas.
Štai ant šiaurinio molo klaipėdiečius ir miesto svečius pritraukia ne tik gražūs saulėlydžiai vasariškais vakarais ar dideli praplaukiantys laivai – ne vienas šilčiau apsimuturiavęs čia ateina stebėti šėlstančios Baltijos jūros ir nevaldomos stichijos. Kartais čia vėjai siaučia tokie, kad net laivams tenka nusilenki gamtos didybei ir palaukti.
„Per stiprias audras uoste ribojama laivyba, tačiau terminas „uostas uždaromas“ dažnai vartojamas perkeltine prasme. Tai nereiškia, kad vartai fiziškai yra uždaromi. Tačiau dėl saugumo laivyba uoste yra laikinai ribojama. Stiprios bangos ir vėjai kelia pavojų laivams, todėl jų judėjimas yra laikinai apribojamas, kol sąlygos pagerėja, kad būtų išvengta avarijų – taip užtikriname saugumą“, – paaiškina Klaipėdos uosto kapitonas.
Molų rekonstrukcijai – ypatingas dėmesys
Uosto molai turi labai aiškią funkciją – sulaikyti bangas, kad į uostą galėtų įplaukti laivai, būtų galima saugiai naviguoti ir juos prišvartuoti prie krantinių, o esant poreikiui net ir pralaukti audras.
Kaip pasakoja V. Motiejūnas, molai – itin tvirtos konstrukcijos, tačiau net ir jiems kartais būtina rekonstrukcija dėl nuolatinės erozijos, bangų smūgių ir kitų gamtinių veiksnių, kurie laikui bėgant gali susilpninti jų struktūrinį vientisumą. Svarbu ne tik tai – dėl besikeičiančių laivų dydžių ir krovinių srautų reikia molus pritaikyti naujoms sąlygoms bei standartams, kad jie išliktų funkcionalūs ir atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.
Šiuo metu Klaipėdos uoste dar vyksta molų rekonstrukcijos baigiamieji darbai. Rekonstrukcijos metu sustiprinti pietinis ir šiaurinis bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Prieš rekonstrukciją buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, bangų, srovių stiprumo matavimai. Nustatyta, kad bangos Baltijos jūroje, šiltėjant klimatui, didėja – gali siekti ir 5 metrus. Todėl buvo būtina aukštinti molus. Abu bangolaužiai paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio molo Smiltynėje įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Prieš tai Klaipėdos uosto molai buvo rekonstruoti 2002 metais, tuomet molai buvo pailginti.
„Visame pasaulyje stebima laivų didėjimo tendencija, tad siekdami išlikti konkurencingi, uostai turi prisitaikyti. Klaipėdos uostas – ne išimtis. Nuolatos investuojame į uosto vystymą ir infrastruktūros modernizavimą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Vien pernai uosto modernizavimui skirta 98 mln. Eur. Buvo įgyvendinta daugybė projektų – iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, leidžiantis priimti didžiulius laivus ir būti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje, taip pat buvo rekonstruoti molai, daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai.
„Mes siekiame, kad laivai galėtų įplaukti į uostą esant ir prastoms oro sąlygoms, kad laivams nereikėtų laukti atviroje jūroje, nes kiekviena diena kainuoja labai brangiai, – pasakoja V. Paukštė. – Molų rekonstrukcija svarbi tuo, kad mažina ribojimus didiesiems laivams, kurie dėl nepalankių oro sąlygų negali būti įleidžiami į uostą. Investicijos į uosto įplaukos tobulinimą gerokai prisidės prie dar saugesnės laivybos, ekologijos bei sudarys sąlygas priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Šis projektas orientuotas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos vystymo perspektyvą“, – sako V. Paukštė.
Traukos vieta ir gyventojams
Vaizdas nuo pietinio molo gerokai skiriasi nuo vaizdo, kuris atsiveria žvelgiant nuo šiaurinio molo. Pietinis labiau išsikišęs į jūrą, matomas Smiltynės krantas ir Klaipėdos miestas kartu su uostu. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio klaipėdiečiams ir visiems atvykusiems svečiams jis tapo dar patrauklesnis – bangolaužių rekonstrukciją vykdę rangovai atnaujino pietinio molo dangas, sutvarkė ten esančias komunikacijas, visuomenei įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Dar toliau į jūrą žvelgti jau kviečia ir Klaipėdos konteinerių terminalo dovana – žiūronai. Ant pietinio bangolaužio planuojama ir daugiau traukos objektų. Molo dangos Melnragėje atnaujintos anksčiau, o dabar įrengtas ir apšvietimas. Apšviestas ir molo link vedantis takas.
Klaipėdos uosto kapitonas neslepia, kad ir pats po darbo mielai pasivaikšto molu ir nuo jo stebi jūros tolį.
„Būnant Klaipėdos uosto kapitonu, uosto vartai man turi ypatingą reikšmę. Tai ne tik infrastruktūros dalis, bet ir simbolis, reprezentuojantis uosto svarbą regionui. Nors vartai yra svarbi uosto veiklos dalis, man jie taip pat yra vieta, kur kartais apsilankau pasimėgauti jūros vaizdais“, – sako V. Motiejūnas.