Norėdami išsiaiškinti savo skaitytojų mitybos įpročius pakvietėme jus dalyvauti trumpoje apklausoje ir atsakyti į keletą klausimų. Iš viso mūsų apklausoje dalyvavo 367 skaitytojai. Gautus rezultatus apžvelgęs SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas liko maloniai nustebintas – DELFI skaitytojai tikrai domisi sveika mityba.
„Mūsų ilgamečių tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota ir ši problema tęsiasi dešimtmečius. Tai patvirtina ir sveikatos statistikos duomenys − pagal kai kurių lėtinių, su mityba ir gyvensena susijusių ligų paplitimą, pavyzdžiui, mirtingumą nuo infarktų, mes pirmaujame Europos Sąjungoje. Tad pozityvūs jūsų apklausos rezultatai mane labai maloniai nustebino. Norėčiau, kad visa Lietuva taip išmanytų mitybą, kaip jūsų skaitytojai“, – džiaugėsi A. Kranauskas.
Paprašėme specialisto aptarti kiekvieno mūsų pateikto klausimo rezultatus.
Supratimas apie cukraus vartojimą visai neblogas. Kur įmanoma, mes siūlome papildomai cukraus į maistą ar gėrimus nedėti, nes vidutinis suaugęs lietuvis cukraus gauna 22 proc. daugiau nei norma, o vaikai – net 4 kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Cukraus ir taip užtektinai gauname valgydami gatavus produktus, pavyzdžiui, tą pačią kasdienę duoną, batoną ar kitus gaminius.
Blogiausias dalykas, kurį pastebėjome iš šios apklausos, kad yra žmonių, kurie cukraus neriboja ir apie tai nė negalvoja – jūsų apklausoje tokių apie 10 proc. Dar kartą patariu – cukrus yra reikšminga nutukimo, cukrinio diabeto ir net kai kurių rūšių vėžio atsiradimo priežastis.
Pagal mūsų atliktus tyrimus gyventojai suvalgo tik pusę reikiamos daržovių ir vaisių normos. Ypač jų labai retai valgo vaikai, daugelis – tik kartą ar kelis kartus per savaitę, kai pagal PSO normą daržovių ir vaisių reiktų valgyti penkis kartu per dieną, t. y. kiekvieno valgymo metu. Jūsų atlikta apklausa rodo daug geresnius rezultatus – daržovių ir vaisių net pusė apklaustųjų valgo kelis kartus per dieną. Tai tikrai geras rezultatas.
Klausimas apie riebalus mane truputį nuliūdino. Rapsų ir alyvuogių aliejai laikomi vienais palankiausių sveikatai, deja, rapsų aliejų vartoja tik 11 proc., alyvuogių – tik kas trečias žmogus, vadinasi, tik tiek žmonių sugeba pasirinkti tinkamą aliejų. Žinoma, apklausoje neatsispindi tai, ar žmonės šiuos aliejus naudoja tinkamai. Kepimui turėtume rinktis rafinuotą rapsų aliejų arba specialiai kepti skirtą alyvuogių aliejų, salotoms pagardinti – tyrą alyvuogių aliejų.
Vertinant sočiųjų riebalų vartojimą, matome, kad dauguma tradiciškai renkasi sviestą, tačiau jame yra daug sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų, cholesterolio ir transriebalų, kurių nėra arba labai mažai yra lengvame margarine. Tačiau tik nedidelis skaitytojų procentas pasirinko margariną, nors šiuolaikinis margarinas visiškai ne tas, kuris buvo praėjusiame šimtmetyje, kai buvo gaminamas cheminio hidrinimo būdu.
Saulėgrąžų aliejaus, nors jį vartoja tik 15 proc. jūsų apklaustųjų, siūlyčiau vartoti mažiau. Jame gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra labai aktyvios, linkusios oksiduotis, o oksidacijos metu, tiek aplinkoje, tiek organizme, susidaro kancerogeninės medžiagos, taigi atsiranda vėžio rizika. Nebent kartu vartoti ir antioksidantus.
Matosi, kad jūsų apklausoje dalyvavo žmonių, kurie domisi sveika mityba. Jei visuomenė taip domėtųsi, kaip šitie žmonės, būtume laiminga valstybė. Mūsų atlikta apklausa parodė kitaip – kad produktus pirmiausia renkamasi pagal skonį, paskui – pagal kainą, o galiausiai – pagal sudėtį ir naudą sveikatai. Taigi, arba didėja žmonių sąmoningumas, arba jūsų skaitytojai tokie pažangūs.
Skaitant etiketes svarbiausia atkreipti dėmesį į produkte esantį cukrų kiekį. Taip pat labai svarbu patikrinti riebumą. Reikėtų rinktis kuo mažiau cukrų turinčius ir liesesnius produktus, tai galioja visiems produktams.
Kas nenori skaityti etikečių, gali tiesiog rinktis „Rakto skylutės“ ženklu pažymėtus sveikesnei mitybai skirtus produktus. Tai tokie produktai, kuriuos gaminant įdedama mažiau cukraus, mažai druskos, mažai riebalų ir daug išsaugoma maistinių skaidulų. Kai prieš keletą metų įdiegėme šį tarptautinį ženklą Lietuvoje, mūsų reikalavimus atitinkančių produktų rinkoje nebuvo išvis, išskyrus liesą varškę. O dabar rinkoje jau yra apie 220 produktų iš visų kategorijų. Jų sąrašą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Gerai, kai žmonės valgo namie, nes viešajame maitinime dažniausiai nesiekiama žmonių maitinti sveikai. Manau, kad jeigu būtų pasirinkimas – pusėje restorano vien tik skanus maistas, o kitoje pusėje – sveikas, tai eilės nutįstų prie skanaus maisto ir tik vienas kitas žmogus rinktųsi sveiką. Ne paslaptis, kad viešojo maitinimo įstaigos verčiau siūlo skonį, nes šį lengviau pasiekti naudojant nepageidaujamas maisto medžiagas, sudedamąsias dalis ar nerekomenduojamą maisto apdirbimą.
Vis dėlto pagaminti sveiką maistą yra žinios ir menas, tam reikia daug išmanymo ir džiugu sužinoti, kad vis daugiau žmonių eina tuo keliu.