Telefonai – ir pirmaklasių kišenėse
Britų mokslininkų tyrimas rodo, kad vidutiniškai mobilusis telefonas vaikui nuperkamas, kai jam sueina vos septyneri. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Lietuvoje šis amžius panašus – dauguma vaikų telefoną gauna pradinėse klasėse. Tą patvirtina ir mobiliojo ryšio bendrovės – pasak jų atstovų, tėvai mobilųjį vaikams įduoda pradėjus eiti į mokyklą, tad kartais telefono savininku tampa ir šešiametis.
Vis tik, pasak psichologų, vaiko amžius – ne tas kriterijus, pagal kurį galima nuspręsti, ar jau reikia nupirkti telefoną. DELFI kalbintas psichologas Marius Daugelavičius teigė, kad mobilusis gali būti tinkamas ir mažamečiam vaikui. „Kas jam tas telefonas bus? Tik dar vienas žaisliukas ir tiek. Galbūt tėvams bus ramiau, jie galės su tuo vaiku bet kada susisiekti, jeigu vaikas eina į mokyklą, autobusu važiuoja. Ir vaikas gali pasiskambinti kai yra kokių nors problemų - negalima sakyti, kad tai yra blogai“, - nurodė jis.
Norint apsaugoti vaiką nuo ankstyvo technologijų naudojimo galima padaryti jam kitokią žalą. „Galima, pavyzdžiui, vaikui nepirkti telefono, bet tuomet atsiranda poveikis iš aplinkos. Jeigu visi aplinkui turi tuos telefonus ir jais naudojasi, gaunasi, kad jis tarsi balta varna, ir tampa pakankamai prislėgtu, jaučia nuoskaudą. Yra toks didelis klausimas: ar tas telefonas labiau pakenks, ar tai, kad jis neturės to, ką turi kiti, ir jausis nepilnavertis?, - kalbėjo M. Daugelavičius. - Vaikui yra svarbi bendraamžių nuomonė, ir jeigu jie visi turi, o dabar jis neturės, tai yra konfliktinė situacija. Ji gali ir vaiką priversti jaustis nepilnaverčiu“.
Pasak psichologės Almos Želvienės, tai, ką apie vaiką mano kiti, itin svarbu tampa paauglystėje. „Itin svarbi bendraamžių nuomonė tampa paauglystėje, bendravimas su bendraamžiais paauglystėje užima pagrindinį vaidmenį, o būtent telefonas yra viena iš bendravimo priemonių. Telefonas - priemonė, kuri rodo, jog ir tu gali bendrauti, jog pritampi, todėl manau, jog paauglys turėti savo asmeninį telefoną tikrai yra pasiruošęs. Bet kokiu atveju visi sprendimai šeimoje turėtų būti priimami tariantis, aptariant naudojimosi telefonu sąlygas ir pan“, - kalbėjo ji.
Tiesa, jei vaikas linkęs užsimiršti „virtualiame“ pasaulyje, į tokius pirkinius kaip mobilusis telefonas reikėtų žvelgti atsargiau. „Normaliu atveju tas telefonas - kaip žaisliukas ir nieko čia baisaus ar išskirtinio neatsitinka, bet yra vaikų, kurie įkrenta į tą pasaulį, į kompiuterinius žaidimus, telefonų žaidimus, pradeda gyventi savam pasauly, iškrenta iš realaus pasaulio. Vaikas tarsi pabėga nuo realaus gyvenimo, į virtualų, kompiuterinį. Tai jau yra problema, kurią reikia spręsti“, - kalbėjo psichologė.
A. Želvienė pataria su vaiku apie telefoną prieš jo įsigijimą pasikalbėti. „Prieš perkant mobilųjį, su vaiku turi būti kalbama, kas tai per priemonė, kodėl jis perkamas, kam reikalingas, kokiu atveju juo galima ir negalima naudotis, kokie tyko pavojai, - nurodė ji. - Pasiruošimą (vaiko) įvertinti gana sunku, pradėję eiti į mokyklą vaikai susiduria su daug naujų atsakomybių, tai, kaip vaikas tvarkosi su savo pareigomis, gali būti vienas iš rodiklių, kad vaikas tinkamai elgsis ir su mobiliuoju“.
Būdas apsaugoti - pasikalbėti
Nėra sutariama dėl mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai, tačiau norint jaustis ramiau galima atžalą išmokyti tinkamai naudotis mobiliuoju telefonu. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja apsiriboti būtinais ir kuo trumpesniais skambučiais, naudoti laisvų rankų įrangą ir ausines, telefonu naudotis tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Nurodoma, kad telefonus geriausia nešiotis kuo toliau nuo kūno, kai nebūtina, siųsti trumpąsias žinutes, o ne skambinti, telefoną prie ausies glausti tik po sujungimo. Be to, tėvams patariama kontroliuoti vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmę, atkreipti dėmesį į vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu ypatumus, skatinti ir sudaryti vaikams sąlygas lankyti įvairius būrelius, sportuoti bei bendrauti su bendraamžiais, skirti daugiau laiko bendravimui su vaikais, užsiimti kartu jų mėgstama veikla.
A. Želvienės teigimu, norint išugdyti vaiko sąmoningumą reikėtų su juo apie tai kalbėtis. „Turbūt sunku dabartiniu laikmečiu pasakyti, jog reikia „saugoti“ vaiką nuo technologijų, inovacijų ar naujovių. Bendraujant su vaiku, aiškinant apie technologinę pažangą ir priemones, kuriomis naudojamasi, leidžiant jam naudotis technologijomis, tačiau nustatant to naudojimosi ribas, tai darytų mažiausią žalą vaikui. Tėvai turi nustatyti, kiek, kur ir kada naudojimasis mobiliuoju ar kompiuteriu yra normalus“, - teigė psichologė.
Norisi vaikus kontroliuoti
Pasak mobiliųjų ryšių operatorių, vienas dažniausių argumentų, lemiančių, kad telefonas vis tik atsiduria vaiko kuprinėje, yra galimybė jį kontroliuoti. „Pagrindinė paskata dažnai būna tai, kad tėvai nori turėti galimybę pasiekti atžalas ir būti užtikrintiems, kad jie laiku nuvyko į pamokas ar užsiėmimus. Aišku, įtaką daro ir tai, kad daug pirmokų jau turi telefonus. Tiesa, ne visuomet tėvai vaikams perka naujus telefonus – dažnai atiduoda savo senuosius“, - teigė „Tele 2“ prekės ženklo vadovė Daiva Matukienė.
Jai pritarė ir „Bitės“ viešųjų ryšių atstovė Laura Bielskė. „Vaikai iš mokyklos grįžta namo savarankiškai, tad tėvams rūpi žinoti kaip jiems sekėsi mokykloje, ar saugiai grįžo namo, ar sėkmingai nuvyko į tam tikrą užsiėmimą ar būrelį. Tokiose situacijose mobilieji telefonai dažnai yra vienintelis sprendimas“, - teigė ji.
Kaip apriboti išlaidas?
Nusprendus, kad telefonas vaikui reikalingas, derėtų apsvartyti, kaip elgtis taip, kad jis nepadarytų žalos nei vaikui, nei visai šeimai – nepriverstų patirti finansinių nuostolių, vaikas nebūtų apvogtas. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo didelių išlaidų – gerai apgalvoti, kokį planą pasirinkti bei naudotis specialiomis programėlėms vaiko pokalbiams kontroliuoti.
Kad atžala per daug nesinaudotų mokamomis paslaugomis, tėvai gali rinktis išankstinį apmokėjimą už pasalugas. „Dažniausiai tėvai nori kontroliuoti vaikų išlaidas mobiliajam ryšiui ir nesulaukti nemalonių staigmenų, todėl geriausia pasirinkti ne reguliaraus mokėjimo planą, o išankstino mokėjimo paslaugas“, - teigia „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kurios paslaugos aktualiausios vaikui. „Kadangi vaikai dažniausiai bendrauja su tėvais, svarbu, kad pokalbiai tarp šeimos narių būtų nemokami. O papildomų minučių skambinimui reikia tikrai nedaug. Vaikai dažniausiai linkę bendrauti SMS žinutėmis, todėl prasmingiau parinkti planą su mažiau minučių, bet daugiau SMS“, - nurodė D. Matukienė.
Kitas variantas – specialios išmaniesiems telefonams skirtos programėlės. D. Matukienė siūlo pamėginti „Kytephone“ ar „Life360 – Family locator+more“. Pavyzdžiui, pastaroji padeda sekti vaikų buvimo su telefonu vietą. „Kytephone“ programėlė leidžia tėvams stebėti, kur šiuo metu yra jų vaikas, apriboti naudojimąsi konkrečiomis programėlėmis, pavyzdžiui, žaidimų laiką. Programėlė taip pat leidžia apsaugoti vaiką nuo nepageidaujamų skambučių, nes automatiškai atsiunčia žinutę į tėvų telefonus apie su jų vaikais norinčius susisiekti asmenis“, - paaiškino D. Mikutienė.
Specialių aparatų vaikams neparduoda
Kitaip nei programėlės, specialūs telefonai vaikams Lietuvoje nebesiūlomi. Operatoriai pasisako, kad vaikui tinka ir paprastesnis, tačiau išmanus telefonas. „Mūsų manymu, darželinukams mobiliųjų telefonų dar tikrai nereikia, todėl ir neprekiaujame ir niekada neprekiavome mažiems vaikams skirtais telefonais“, - teigė D. Selickaitė. Verčiau siūloma rinktis įvairius išmaniųjų telefonų modelius.
Be to, vien vaiko norais kliautis nepakanka – derėtų atkreipti dėmesį ir į telefono funkcijas, tvirtumą. „Kai mūsų klientai renkasi telefonus, visada rekomenduojame įvertinti jų poreikius ne tik dabar, bet ir po pusmečio ar metų. Ypač, kai jis yra perkamas vaikams, kurie greitai perpranta technologijas ir pradeda išnaudoti visas jų galimybes. Perkant telefoną vaikui, reiktų atkreipti dėmesį į jo atsparumą aplinkai, subraižymams ir, kaip atžalai patogu juo naudotis. Tėvai turėtų pasidomėti ir telefono funkcijų gausa: ar juose veikia internetas, ar yra GPS siųstuvas, skaičiuotuvas bei žibintuvėlis ir kiek ir kokių programėlių galima įdiegti. Įsigiję išmaniuosius vartotojai gali „susikomplektuoti“ tokias funkcijas, kokių jiems reikia“, - kalbėjo L. Bielskė.
Kitas aspektas – telefono kaina, dėl kurios brangus daiktas iš atžalos būtų paprasčiausiai atimtas. Dėl šios priežasties tėvai turėtų nepersistengti ir nepirkti itin brangaus telefono.