Ir šioje vietoje galima perfrazuoti rašytojo Fiodoro Dostojevskio frazę „Grožis išgelbės pasaulį“. Šiuo atveju menas gelbėja „Liepsnojantį ledą“, kuris atgijo Kauno senamiesčio galerijos „Balta“ erdvėse.
Nors karantinas koregavo parodos „Kalėdos ant ledo“ viešą pristatymą, tačiau liūdėti nėra ko: kviečiama eksponatus apžiūrėti virtualioje erdvėje.
Komplikuotos paieškos ir operatyvi pagalba
Dėmesio verta parodoje esančių M. Drobiazko ir P. Vanago suvenyrų kelionės istorija.
Rudenį, vėl dėl koronaviruso griežtėjant įvairiems ribojimams, nutrūkus skrydžiams į Maskvą ir iš jos, prasidėjo nuotykiai, kai iš Maskvos reikėjo atgabenti Povilo ir Margaritos parodai skolinamus eksponatus.
Joje – ir olimpinės pačiūžos, ir 2006-ųjų garsioji apranga, ir profesionalų taurės sėkmės drabužiai, ir gausybė fanų suvenyrų, ir meškučiai nuo olimpinio, pasaulio ir Europos čempionatų ledo, 2006 m. Europos bronzos medaliai, poros sidabro medalis už laisvąjį šokį, senosios nuotraukos, laikraščių iškarpos ir daugybė asmeninių smulkmenų.
„Pirma mintis buvo išsiųsti paštu, bet pašte nerekomendavo to daryti, nes negalėjo garantuoti, kad siunta nebus „kratyta“, kad liks medaliai joje.
Tada turėjome planą užsakyti kurjerius, kad siuntą parvežtų. Deja paaiškėjo, kad visi kurjeriai keliauja Europoje, o su Maskva, jei esi privatus asmuo, nėra taip paprasta“, – prisimena viena iš parodos iniciatorių, režisierė Rasa Micachienė.
„Liepsnojančio ledo“ komanda rankų neneuleido, kreipėsi į visas pervežimo įmones, ieškodama pagalbos, deja, jos niekuo padėti negalėjo. Atrodė, paskutinė viltis ieškoti vairuotojų, kurie galėtų parvežti tą siuntą. Ir čia į pagalbą jau lyg atėjo vienos garsios pervežimų bendrovės vadovas su vieno vilkiko vairuotoju.
Bet, pasigilinus į kontrolę ant sienos, kuomet pačių vairuotojų asmeniniai daiktai krečiami be gailesčio, jie irgi negarantavo, kad daiktai nebus konfiskuoti.
„Apėmė neviltis, ką daryti? Ir čia šovė mintis kreiptis pagalbos į Lietuvos ambasadorių Maskvoje, parašiau jam ilgą laišką su pagalbos prašymu ir savo pačios nuostabai jau kitą dieną sulaukiau skambučio su žinia, kad ambasadorius padės tikrai ir vykstant jo vairuotojui į Vilnių diplomatiniu keliu bus pervežti daiktai. Tad Povilui liko perduoti daiktus ambasadoriaus vairuotojui, kuris saugiai juos atgabeno mums.
Aišku, dėl vietos mašinoje stokos, Povilas perdavė kiek mažiau nei planuota, bet tai, kas atkeliavo, yra neįkainojama. Tad padėka ambasadoriui yra begalinė“, – pasakojo R. Micachienė.
Jungtinė komanda
Parodos tikslas – į baltas galerijos erdves perkelti ne tik čiuožėjų ant ledo šokio akimirkas, bet ir inovatyviai pažvelgti į dailiojo čiuožimo užkulisius, papasakoti asmenines istorijas, pasidalinti pojūčiais, stabtelti, prisiminti, palaikyti.
Povilo vaikystės draugo, dailininko Modesto Malinausko instaliacija „Ant ledo“ kviečia žvilgtelti į prisiminimus iš vienos lango pusės, ir į dabartį iš kitos, kuomet sename televizoriuje su dailininko potepiu atgyja ledo scenografijos sustabdytos akimirkos, jose virtualiai prisimename gražiausius „Liepsnojančio ledo“ emocijų atspalvius, o papildytos realybės pagalba grįžtame į gyvybės pilnus įspūdingiausius čiuožėjų pasirodymus.
Dailusis čiuožimas – sportas ir menas viename. Tiek sporte, tiek mene – siekiama aukščiausių rezultatų, tobulybės. Čia reikalingas tiek talentas, tiek juodas darbas. Tiek sporto, tiek meno paskirtis – sužadinti žmonių emocijas. Sąsajų – daug ir norisi leisti prie jų prisiliesti.
Baltame pasaulyje „apsigyveno“ ir trapios Linos Drižiūtės autorinių rankų darbo lėlės, nužengusios su savo istorija nuo čempionų ledo - skirtingos, jaukios, su savais charakteriais ir nuotaikomis, pasakojančios savo istorijas, tarsi atklydusios iš vaikystės ir prisiminimų.
Prisiminimai į netikėčiausias instaliacijas persikels ir iš fotografo – žurnalisto Teodoro Biliūno archyvų, kuris fotografuodamas fiksuoja ne įvykius, o pasakoja istoriją. Visą profesionalo karjerą jam teko būti daugybėje vietų, sutikti bei fotografuoti įvairiausius žmones: nuo prezidento iki burtininko, nuo muzikanto iki virėjo. Fotografuoti nuo didžiausių Lietuvos ir Europos muzikos festivalių iki paprastų gatvės muzikantų. Dirbti žliaugiant lietui ir laukiant sugrįžtančios laimėjusios komandos, ar stabdyti akimirkas ant liepsnojančio ledo.
Galerijos aplinkos instaliacijas kuriant su įstabia menininke Jolanta Šmidtiene, lankytojus norima stebinti trimačiais vaizdais, autentiška, pačios autorės atrasta technika sukurtais darbais.
Siekta, kad šokio ant ledo vaizdai ir istorija atgytų ažūrinių siūlų paveikslų rėmuose, išdėliotuose trijose, plonyčiais audiniais atskirtose erdvėse, sukuriant gylio įspūdį – tarsi žvelgtum kiaurai paveikslą ir matytum ore pakibusius vaizdinius – pasakojimus lyg praskilusiame lede.
Ši idėja bendram darbui subūrė ir savo dailiojo čiuožimo pajutimais, Povilo ir Margaritos liepsnojančio kelio iššūkiais dalinsis menininkė Jolanta Šmidtienė, lėlininkė Lina Dryžiūtė, dailininkas, tapytojas Modestas Malinauskas, videomenininkas Mindaugas Arlinskas, fotografai Teodoras Biliūnas ir Gabrielius Jauniškis, režisierė Rasa Micachienė ir būrys kartu kuriančių jaunų menininkų.
Paroda veiks iki kovo pabaigos, dėl karantino apribojimų jos gyvai aplankyti nebus galimybių iki vasario, apie ją naujienomis bei akimirkomis iš jos Feisbuke dalinsis Povilas Vanagas.
Vos už kelių dienų dailiojo čiuožimo ir šokių ant ledo gerbėjus pradžiugins dokumentinis filmas „Kalėdos ant ledo“, jo premjera numatyta Telia ir „Delfi TV“ kanaluose.