2006-aisiais užvertus profesionalios karjeros lapą šokėjų ant ledo pora manė, kad ledo projektuose čiuoš metus, dvejus, tačiau garsiausias Lietuvos šokių ant ledo duetas ir šiol nestokoja tokių pasirodymų.
2020-ieji dėl pandemijos tapo išskirtiniai, tačiau atšaukus ledo projektus pora neliūdėjo ir prasmingai laiką leido namuose.
„Galėjau namuose šeimininkauti, auginome uogas, daržoves, jas konservavome. Net neįsivaizduoju, kiek kilometrų dviračiu su Margarita numynėme per vasarą. Tokios gal 20 metų neturėjau“, – prisipažįsta P. Vanagas.
Antroje praėjusių metų pusėje šokių ant ledo pora po truputį grįžo prie sau įprasto ritmo – repeticijų ledo projektams ir gastrolių.
Iš šalies žvelgiant, dailusis čiuožimas dėkinga sporto šaka tuo atžvilgiu, kad po profesionalios karjeros dar eilę metų žiūrovus galima džiuginti įvairiuose ledo projektuose. Tačiau, anot P. Vanago, viena varžytis sporte, ir visai kita – džiuginti žiūrovus ant ledo. Ne kiekvienas čempionas geba sužavėti publiką tribūnose.
Iš būrio aukščiausio kalibro dailiojo čiuožimo atstovų tik vienetai sėkmingai čiuožia ledo projektuose.
P. Vanagas laidoje „Sportinė forma“ pasidalino mintimis apie režisierės Rasos Micachienės dokumentinį filmą „Kalėdos ant ledo“ bei atskleidė savo pavyzdinės sportinės formos receptą.
– Ar nustebino režisierės Rasos Micachienės iniciatyva kurti dokumentinį filmą apie šokius ant ledo?, – paklausėme P. Vanago.
– Na, didelė padėka Rasai, jos kūrybinėmis inovacijomis, ne stebiuosi, o žaviuosi Rasos sprendimais. Jos atsiradimas „Liepsnojančio ledo“ projekte – tikra dievo dovana. Ji įnešė visiškai netikėtų, gražių, naujų spalvų į „Liepsnojančio ledo“ galeriją.
Tai, ką pamatėme, tikrai žavu, nuostabu. Šokių ant ledo ir mūsų projekto gerbėjai, kurie 2020-aisiais neturėjo galimybės gyvai pamatyti šokėjų ant ledo, gali TV ekranuose ar kompiuteriuose prisiminti mūsų šou.
– Tam tikra prasme, šokiai ant ledo unikali sporto šaka, kurioje po profesionalios karjeros, jūsų atveju, dar eilę metų galima džiuginti žiūrovus ant ledo įvairiuose ledo projektuose.
– Taip, sutinku su jumis, vienintelis dalykas tas, kad kasmet atsiranda nauji Europos, pasaulio čempionai, kas ketveri metai – olimpiniai čempionai. Patikėkite, iš jų maža dalis savo karjerą pratęsia pramoginiuose ledo projektuose.
Vienas dalykas – varžybos, kitas – šou. Ne kiekvienas čempionas gali taip čiuožti, jog juo žavėtųsi žiūrovai. Iš to būrio čempionų vienetai lieka šou versle. Lieka tie, kurie gimę scenai.
– Kaip jums pavyksta išlaikyti gerą sportinę formą ant ledo?
– Tas grafikas, kuriuo iki pandemijos gyvenome su Margarita, neleido mums atsipalaiduot ir prarasti sportinę formą, nes per metus turėdavome 150-160 pasirodymų. Formaliai skaičiuojant, kas antrą dieną čiuožėme ant ledo. Žinoma, būna tokių įtemptų periodų, kai per dieną turime po pora renginių.
Tad laisvesniu metu turime atostogas. Tas grafikas neleidžia mums pamesti sportinę formą.
2020-ieji ir pandemija sustabdė pramogų verslą, visi renginiai, kurie turėjo vykti vasarą, apie 50 pasirodymų, buvo perkelti ar atšaukti, savo fizinę formą stengėmės palaikyti dviračio minimu. Sunku suskaičiuoti, kiek praėjusią vasarą su Margarita numynėme kilometrų.
Be to, visi žemės ūkio darbai, kuriuos žiauriai mėgstu, neleidžia aptingti. Buvo gal pirma vasara po 20-ies metų, kai turėjome laiko į valias, šeimininkavome savo namuose, auginome salotas, uogas, dalį konservavome, dalį suvalgėme. Patys sodinome, auginome, puoselėjome. Tikrai fantastiška vasara.
Galėjome pabūti savo namų šeimininkais, nereikėdavo skambinsi draugams, jų klausti, kaip mūsų augintiniai laikosi. Jie taip priprato mus matyti namuose, kad kai dabar tenka kažkur išvykti porai dienų į gastroles, mūsų beprotiškai pasiilgsta.