Tradiciškai šia švente pasibaigia kalėdinis laikotarpis, užgesinamos Kalėdų eglės miestų aikštėse, nupuošiamos šventinės eglutės namuose ir įstaigose.
Po Kalėdų pradėjus ilgėti dienoms, sakoma, kad Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį – tampa ilgesnė 15 minučių.
Simboliškai per Tris Karalius bažnyčiose šventinami smilkalai ir kreida, kuria virš durų užrašomos trys pirmosios karalių vardų – Kasparo, Merkelio (Melchioro) ir Baltazaro – raidės – K+M+B. Tikima, jog užrašas apsaugo namus nuo piktavalių ir piktųjų dvasių.
Ispanakalbėse šalyse Trijų karalių diena svarbesnė nei mums įprastos Kalėdos
Trijų karalių šventė minima nuo II-ojo amžiaus pabaigos, dar prieš pradedant švęsti Kalėdas ir šiandien kai kuriose šalyse yra labiau švenčiamos nei pačios Kalėdos.
Štai Ispanijoje ir kitose ispanakalbių šalyse Trys Karaliai atstoja Kalėdų senelį, ši diena Ispanijos kultūroje laikoma Kalėdų diena, vaikams dovanojamos dovanos. Ji švenčiama jau nuo sausio 5-osios vakaro, kuomet tradiciškai vaidinamos misterijos, kurių metu atkartojama Trijų Karalių kelionė ir Kristaus lankymas. Įspūdingose eisenose pagrindinėse gatvėse dalyvauja ne tik ryškiais kostiumais pasipuošę karaliai, bet ir jų palyda: tarnai, šokėjai, muzikantai, magai. Einant į minias vaikams mėtomi saldainiai.
Taip pat šiose šalyse per Tris karalius yra kepamas specialus apvalus šventinis pyragas. Jis ypatingas tuo, kad į vidų yra įdedama nedidelė kūdikėlio Jėzaus statulėlė. Tas žmogus, kuriam papuola gabalėlis su statulėle, gali būti laimingas, nes jam turėtų sektis visus ateinančius metus. Kartais pyragas gaminamas taip, kad imituotų karūną, kurią dėvi karaliai. Ji papuošiama vaisiais, kurie simbolizuoja brangakmenius.
Ne karaliai, o Rytų išminčiai
Sakoma, kad Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus pasveikinti ėję trys vyrai iš tiesų buvo ne karaliai, o trys Rytų išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Danguje suspindus ryškiai žvaigždei, išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo, kad tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę. Jie keliavo pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus.
Su savimi keliautojai jam nešėsi karališkų dovanų, kurios turi simbolinę reikšmę: Kasparas atnešė smilkalus, reiškiančius šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą, Merkelis – auksą, simbolizuojantį garbę, turtus ir galią, o Baltazaras miros, simbolizuojančią gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją. Tūkstančius metų auksas, smilkalai ir mira simbolizavo prabangą, priklausančią dievams ir valdovams. Užmarštin nuėjo šimtmečiai, dulkėmis pavirto senovės civilizacijos, bet mira ir smilkalai vis dar yra labiausiai vertinami, prašmatniausi kvepalų komponentai, o auksas – prabangiausia jų pakuotė.
Vyrų rankose valdžios ženklas – krivūlė
Ši diena buvo minima ir senovės baltų tradicijoje: vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, meškos ir kt.). Jie lankė sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.
Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivūlę. Krivūlė – simbolinė lazda, naudota žmonėms į bendruomenės sueigą kviesti. Daryta iš kreivai išaugusio kadagio, ąžuolo ar beržo kamieno, šakos, šaknies. Puošta raštais, raižiniais, figūromis. Krivūlė pareigūno, dvasininko (krivio, seniūno, viršaičio) valdžios ženklas. Ji buvo perduodama kaimyno kaimynui, kol grįždavo pas siuntėją. Taip žmonės sužinodavo apie rengiamą sueigą.
Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.
Prie persirengėlių prisijungė Trys karaliai, giltinė ir velnias, karaliai nusižiūrinėdavo merginas
Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių, aplankiusių Betliejuje gimusį Kristų, švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji personažai – trys karaliai. Jie atnešdavo ir šventintos kreidos, kad ant durų būtų galima užrašyti trijų karalių vardų pirmąsias raides: K+M+B.
Vienas įdomiausių šios dienos papročių – Trijų karalių su „žvaigžde“ vaikščiojimas pakiemiais, visus giesmėmis sveikinant ir renkant dovanas. Dar šio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais persirengėlių karalių vaikštynės ne tik Lietuvos kaimuose, bet ir miestuose buvo savita senovinio kaimynų lankymo su Naujųjų metų sveikinimais ir geros kloties linkėjimais tradicija. Kartais iš tolimesnių kaimų karaliai net raiti atjodavę. Karaliai būdavo pasipuošę aukštomis blizgančiomis popierinėmis karūnomis, apsisiautę baltomis skraistėmis. Palikę arklius savo tarnams, karaliai eidavę į trobą, lietuviškai ar lotyniškai pagiedodavę giesmę, užrašydavę kreida raides, visą šeimą pasveikindavę: „Tegu bus pagarbintas Jėzus Kristus! Atėjo trys karaliai, atnešė Viešpačiui dovanų. Gal ir mums ką padovanosite?“
Prie stalo karaliai visuomet būdavo pavaišinami, jaunos merginos padovanodavo rankšluostį, vilnones pirštines, retsykiais pinigų, namų šeimininkė atnešdavo dešrą.
Kartu karaliai ir į patinkančias merginas pasižvalgydavo, kurią nusižiūrėdavo.
Kartais su karaliais vaikščiodavo giltinė su dalgiu ir svarstyklėmis žmonių geriems ir blogiems darbams sverti, bei velnias su pagaikščiu. Persirengėlių svitą lydėdavo porą vyrų. Vienas jų nešdavo ant karties iškeltą „žvaigždę“ – išskobtame buroke uždegtą žvakę. Antrasis būdavo atsakingas už dovanų rinkliavą, taigi turėdavo pintinę gautoms iš kaimynų dovanoms sudėti. Pažymima, kad kai kur karaliai užsidėdavo blizgančius antpečius, apsijuosdavo diržus, prisisegdavo kardus. Palyda nešdavo dubenėlį su smilkstančiomis žolelėmis.
Apie dovanas, kurių tikisi, šventės persirengėliai primindavo Kalėdų giesmėmis ar humoristiniais šmaikščiais kupletais. Įvairiose Lietuvos vietose būdavo įvairios tradicijos: vienur vaikštinėdavo tik trys karaliai su „tarnais“, o kitur juos lydėdavo gausi spalvinga palyda. Verta dėmesio XIX a. vid. Tilžės ir Ragainės apylinkių persirengėlių svita. Ten persirengdavo lokiu, arkliu, gerve ir kt. Eitynės būdavo rengiamos su vaidybos elementais, išmoningai.
XX a. karaliai dažniausiai turėdavo vietos parapijos klebono, kai kur ir savivaldybės išduotus pažymėjimus, liudijančius, kad jie nėra apgavikai. 1934 m. Vilniaus magistratas buvo išdavęs tokius leidimus net 63 karalių grupėms.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu šis paprotys išnyko. Tai lėmė žmonių nepasitikėjimas vienas kitu, skundimai, trėmimai, pakirtę senąjį Lietuvos kaimo gyvenimo būdą ir bičiuliškus kaimynų tarpusavio santykius. Šiandien vis daugiau šalies miestų švenčia šią dieną, organizuoja tądien eitynes, kitus renginius.
Parengta pagal vstt.lt, welovelithuania.lt