Policijos departamento duomenimis, 2014 metais naudojant pirotechnikos priemones buvo sužaloti 58 žmonės. Iš jų 24 nepilnamečiai. Vilniaus apskrityje buvo sužaloti 16 žmonių, 6 – nepilnamečiai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai DELFI informavo, kad aukų nepavyko išvengti jau ir šiais metais – sužaloti 3 asmenys. Dviems iš jų sužalotos akys, trečiasis patyrė nudegimus.
Gyventojus nuolatinis šaudymas varo į neviltį
Pirotechnikos gaminiai kelia ne tik pavojų sveikatai ar net gyvybei, tačiau ne retai ir piktina aplinkinius gyventojus mat šią pramogą mėgstantys jaunuoliai jau prieš Kalėdas pradeda šaudyti petardas ar fejerverkus. Ne vienas praeivis miestuose šaltuoju metų sezonu patiria nemažą išgąstį visai netoliese išgirdęs gana garsų sprogimą, o kai kuriuos netikėtai pradėję šaudyti fejerverkai išverčia iš lovos ir verčia skubėti prie lango norint įsitikinti, kas vyksta.
Vilnietis Marius pasakoja, kad šis laikotarpis, „kai šaudoma ant kiekvieno kampo bet kuriuo paros metu“ jį tiesiog varo į neviltį. „Išvedu šunį pavedžioti, o jis, nabagas, bijo, dreba ir skuodžia kaip akis išdegęs. Kai kurie draugai savo gyvūnams net valerijono duoda, kad taip nereaguotų“,- piktinasi Marius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose pasaulio miestuose pirotechnikos gaminių naudojimas griežtai reglamentuotas – juos galima šaudyti tik tam tikrai mėnesiais ar net savaitėmis, o be to nustatytas ir tikslus laikas. Turbūt retas petardų mėgėjas žino, kad tokios taisyklės galioja ir Lietuvoje, o pirotechnikos gaminių naudojimo ribojimus numato Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas.
Už įstatymo pažeidimą – baudos
Įstatyme numatyti ribojimai netaikomi valstybinių švenčių ar masinių renginių metu, kuriems leidimą yra išdavusi savivaldybė. Kitomis dienomis, pagal įstatymą, pirotechnikos gaminius naudoti draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto, jei tai trikdo viešąją rimtį.
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Julius Vaiškūnas atkreipia dėmesį, kad kiekviename mieste ribojimai gali skirtis mat papildomus ribojimus teisę priimti turi kiekvieno miesto savivaldybė.
„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste savivaldybė yra nusprendusi, kad pirotechnikos gaminius draudžiama naudoti po 20 val. vakaro, išskyrus švenčių dienas ir masinius pramogų renginius. Tokio laikotarpio, kad vieną savaitę ar kelias dienas (galima naudoti pirotechnikos gaminius - DELFI), nustatyto nėra. Pirotechnikos gaminius galima naudoti ištisus metus, tačiau pas mus tai nėra populiaru, dažniausiai tai yra sezoninė prekė“, - teigia J. Vaiškūnas.
Pastebėjus tokius pažeidimus, kai pirotechnikos gaminiai naudojami draudžiamu paros metu, anot pareigūno, reikėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl tokio elgesio pažeidėjams gresia įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 28 eurų su pirotechnikos gaminių konfiskavimu arba be jo.
Skirtinguose miestuose – skirtingos taisyklės
Ne švenčių metu mėgstantieji pasidžiaugti brangiu reginiu danguje, ar sprogstamuoju petardų garsu turėtų pasidomėti, kokios taisyklės galioja mieste, kuriame ketinama naudoti pirotechnikos gaminius. Kaip ir minėjo J. Vaiškūnas, Vilniuje ne švenčių ar renginių metu leisti fejerverkus ar petardas draudžiama jau nuo 20 val. vakaro. Tokie patys ribojimai yra ir Panevėžyje. Tuo tarpu Šiauliuose draudimas galioja nuo 22 val. iki 10 val. Kituose didžiuosiuose miestuose galioja įstatyme numatytas ribojimas nuo 22 val. iki 8 val.
Pagal įstatymą ribojamas ne tik pirotechnikos naudojimo laikas, bet vietos, kuriose tokius gaminius galima naudoti. „Draudžiama naudoti pirotechnikos priemones, išskyrus pirmos kategorijos fejerverkus, arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, nuo kulto, šarvojimo patalpų. Taip pat jei tai nesuderinta su pastatų ar patalpų valdytojais ir savivaldybės nustatytose vietose. Jei nurodyta naudoti lauke, jokiais būdais negalima naudoti patalpoje,“ - aiškina J. Vaiškūnas.
Kaip DELFI informavo Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, pirotechnikos gaminius Šiauliuose draudžiama naudoti arčiau kaip 75 m nuo gydymo ir švietimo įstaigų, šarvojimo patalpų bei miesto prekyviečių. Taip pat individualiose valdose nesuderinus su jų savininkais.
Griežtai prižiūri prekybos vietas
Šventiniu laikotarpiu, kaip DELFI informavo Vilniaus VPK atstovai, pareigūnai itin atidžiai stebi ir pirotechnikos prekybos vietas. Prekybininkams, pažeidusiems įstatyme numatytas nuostatas, gresia bauda nuo 57 iki 155 eurų ar net leidimo prekybai sustabdymas.
DELFI primena, kad pirmos kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys; antros kategorijos fejerverkus - ne jaunesni kaip 16 metų asmenys; trečios kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, ketvirtos kategorijos fejerverkus, T2 ir P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti tik pirotechnikai.
Pirotechnines priemones gyventojai gali įsigyti iš prekiautojų, kurie turi teritorinių policijos įstaigų išduotus leidimus. Prekiautojai gali prekiauti tik sertifikuotomis pirotechnikos priemonėmis. Prie kiekvienos pirotechnikos priemonės turi būti pridedama jos naudojimo instrukcija.
Policija atkreipia dėmesį, kad skaudžiausios nelaimės įvyksta naudojant ar gaminant savadarbius pirotechninius gaminius, taip pat nesertifikuotus gaminius. Tokie gaminiai gali būti mirtinai pavojingi. Šie gaminiai nėra išbandomi: nežinoma, nei kokiu atstumu, nei kokia kryptimi įvyks šūvis; nežinoma jų sprogimo jėga. Gyventojai raginami nenaudoti savadarbių pirotechninių gaminių ir nebandyti patiems jų pasigaminti.
„Kai paimamas pirotechnikos gaminys, reikėtų perskaityti instrukciją. Jeigu tai labai mažas gaminys, reikėtų pardavėjo paprašyti papasakoti kaip naudotis arba turėtų būti atskira instrukcija. Ant gaminio yra parašyta, kokiu saugiu atstumu jį reikia pastatyti, ar jis skirtas naudoti viduje, ar lauke. Taip pat yra parašyti metrai, kokiu saugiu atstumu reikia stovėti nuo pirotechnikos gaminio. Negalima naudoti pirotechnikos priemonių, kurių pakuotė yra apgadinta ar pasibaigusi gaminio garantija“, - primena J. Vaiškūnas.