Nuo vargstančių iki karalių
„Lidl Lietuva" užsakymu bendrovės „Norstat" atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad daugiau nei pusė respondentų ant šventinio stalo atsirandančius netradicinius patiekalus vertina teigiamai. Penktadalis yra linkę patys eksperimentuoti ir nustebinti artimuosius įdomesniais receptais, tad omaras ant šventinio stalo tikrai neliks nepastebėtas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Keliautojas, virtuvės šefas ir „Lidl" ambasadorius Vytaras Radzevičius pasakoja, kad šis vėžiagyvis išsiskiria ne tik skoniu, atskiru valgymo etiketu, bet ir savo istorija. Kadaise buvęs neturtingųjų maistu, vėliau karaliavęs prabangiuose pokyliuose, šiais laikais omaras sėkmingai prisitaiko prie kiekvieno skonio. Jį galima rasti ir Mišelino žvaigždutes skaičiuojančių restoranų meniu, ir Londono ar kitų didmiesčių užkandinėse.
Stulbinančiais „karjeros" vingiais pasižymėjęs produktas stoja šalia sraigių, midijų bei krevečių, kurios lygiai taip pat turėjo užsitarnauti savo vietą ant stalo.
Pirmiesiems europiečiams atplaukus į Šiaurės Ameriką, ši pasižymėjo omarų gausa. Dėl didelių kiekių jie tapo svarbia mitybos dalimi vietiniams gyventojams ir atvykėliams iš Europos. Vietiniai omarus ruošdavo apvolioję jūros dumbliuose ir kepdami ant įkaitusių akmenų, bet juos ne tik valgė, o ir naudojo pasėliams tręšti bei kaip žvėjybinį masalą.
Plačiai paplitę omarai buvo pigūs, todėl kolonijiniais laikais ir vėliau jais maitindavosi nepasiturintys žmonės. Su tuo yra susiję ir keletas neįtikėtinų istorijų. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Masačiusetso valstijoje kai kurie tarnai stengėsi išvengti gausios omarų dietos, į sutartis įtraukdami nuostatą, kad vėžiagyviai jiems bus patiekiami tik du kartus per savaitę.
Tačiau XIX a. viduryje viskas pasikeitė dėl maisto konservavimo. Žmonės galėjo įsigyti pigių konservuotų omarų, kurie tapo vienu populiariausių konservuotų produktų rinkoje. Omarai pamažu ėmė atsikratyti neigiamos reputacijos ir pelnė išrankių valgytojų, ypač Bostone ir Niujorke, simpatijas. Tad ir jų kainos iš karto ėmė kilti.
Omaras – ne tik gurmanams
Nors omarai paprastai asocijuojasi su prabangiais restoranais ar egzotiškomis kelionėmis, dabar norint jų paragauti nereikia nei toli keliauti, nei daug išlaidauti. V. Radzevičius dalinasi lengvu bei greitu receptu ir sako, jog taip paruoštas omaras puikiai tiks artėjančioms šventėms.
Šventiškas omaro receptas pagal Vytarą Radzevičių
Jums reikės:
250 g „Deluxe" šaldyto omaro
Sultiniui: kvapiųjų ir juodųjų pipirų žirneliais, lauro lapų, saliero koto, druskos.
Sviesto padažui: 100 g sviesto, smulkiai pjaustytų krapų, česnako.
Paruošimas:
Omarą atitirpinkite. Sviestą ištirpinkite prikaistuvyje, sudėkite krapus, česnaką, viską išmaišykite ir laikykite šiltai. Puode, į kurį tilptų omaras, užvirinkite tiek vandens, kad ji apsemtų.
Sudėkite kvapiuosius ir juoduosius pipirus, lauro lapus, saliero kotą bei druską ir palaikykite kelias minutes. Tuomet įdėkite omarą ir virkite 3-4 minutes. Išgriebkite vėžiagyvį, perpjaukite jį per pusę ir apliekite tirpintu, prieskoniais pagardintu sviestu.
Garnyrui paskrudinkite šviesios duonos. Valgydami ir mėgaudamiesi patiekalu, gausiai mirkykite ją lydytame svieste.
Skanaus!
